Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja. Ką tai gali reikšti investuotojams?
Techninės kainų ribos
JAV vertybinių popierių biržose svarbi akcijos kainos riba, žvelgiant iš techninės pusės, yra 1 JAV doleris. Indeksų sudarytojai ir pagrindinių biržų operatoriai gali pašalinti akciją iš savo sąrašų, jei jos vertė tam tikrą laiką yra žemiau vieno dolerio ribos.
Kita techninė riba – 5 JAV doleriai, ir žemiau šios kainos ribos prekiaujamos akcijos yra laikomos menkavertėmis (angl. penny stocks). Tokių akcijų vengia investiciniai fondai ir stambieji investuotojai, ir tai automatiškai sumažina bendrą jų likvidumą.
Nors viršutinės akcijos kainos riba nėra nustatyta, tačiau jos kainai pasiekus 1 tūkst. JAV dolerių ribą ar daugiau, jos patrauklumas tarp mažmeninių investuotojų sumažėja. Dėl išvardintų priežasčių bendrovės gali nuspręsti padidinti vienos akcijos vertę arba atvirkščiai − ją sumažinti, keičiant išleistų akcijų kiekį.
Šie pokyčiai atsispindi ir investuotojų vertybinių popierių sąskaitose, kuriose atitinkamos pozicijos turimų akcijų vienetų skaičius automatiškai padidėja arba sumažėja. Tai kartais nustebina aktyviai įvykių finansų rinkose nesekančius investuotojus, kurie po ilgesnio laiko atsidarę savo investicinius portfelius pirmiausia pastebi ženkliai pasikeitusią akcijos kainą, kurią nulemia akcijų kiekio pokytis.
JAV technologijų milžinės „atsipigino“
Šią vasarą net kelios bendrovės iš populiaraus technologijų penketuko FAANG („Facebook“, „Apple“, „Amazon“, „Netflix“ ir „Google“) vykdė akcijų kiekio keitimus.
Investuotojai ilgai laukė elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ kainos sumažinimo. Šių metų birželio pradžioje bendrovės akcijų kiekis padidintas 20 kartų ir, atitinkamai, sumažinta jų kaina, kuri dabar siekia apie 125 JAV dolerių už vieną akciją. Šios bendrovės akcijos kainos kelionė įspūdinga – nuo maždaug 6 JAV dolerių už akciją „dot-com“ burbulo sprogimo laikais iki maždaug 2,5 tūkst. JAV dolerių prieš kainos sumažinimą.
Liepą „Amazon“ pavyzdžiu pasekė paieškų sistemos „Google“ savininkė „Alphabet“. Jos akcijų kiekis taip pat padidintas 20 kartų, o kainos kartelė nuo 2,2 tūkst. JAV dolerių nuleista iki smulkiajam investuotojui labiau įkandamo 112 JAV dolerių už akciją lygio. Tokio reikšmingo žingsnio bendrovė ėmėsi pirmą kartą nuo pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) 2004-aisiais, kai jos akcijos tuo metu rinkoje buvo įkainotos 85 JAV dolerių.
Tiesa, 2014 m. „Alphabet“ atliko savotišką akcijų atskyrimą, kai viena emisija buvo suskaldyta į dvi atskiras. Buvo sukurta nauja C akcijų klasė, kurios savininkai neturėjo balsavimo teisių. Abiejų emisijų kainos išliko panašios iki šių dienų, tad galima sakyti, kad tokiu būdu jos akcijų kiekis tuo metu padidintas 2 kartus.
Anksčiau vykę akcijų kiekio padidinimai
Tuo metu „Apple“ pastarąjį kartą savo akcijų skaičių pakeitė 2020 m. rugpjūčio pabaigoje, kai jų kaina biržoje buvo pakilusi iki 500 JAV dolerių. Tuo metu akcijų skaičius padidintas 4 kartus ir atitinkamai sumažinta jų kaina. Ši bendrovė savo akcijų skaičių buvo didinusi ir anksčiau – 2014 m. jis padidintas 7 kartais, o 2000 m. ir 2005 m. – po 2 kartus.
Vaizdo turinio kompanija „Netflix“ išleistų akcijų kiekį keitė dukart. Pirmą kartą dar 2004 m., kai vienos akcijos kaina per dvejus metus nuo bendrovės IPO lygio 15 JAV dolerių pakilo iki 75 JAV dolerių už akciją, bendras akcijų kiekis padidintas 2 kartus. 2015 m. akcijos kainai priartėjus prie 700 JAV dolerių, kiekis padidintas 7 kartus, o kaina tokiu būdu pakoreguota iki „priimtinesnio“ 100 JAV dolerių už vieną akciją lygio.
Socialinio tinklo valdytoja „Meta Platforms“ nuo 2012 m. išlaikė tą patį akcijų kiekį, nors akcijų kaina keliavo nuo 38 JAV dolerių per IPO iki 380 JAV dolerių lygio per Covid-19 pandemijos įkarštį 2021 m. rugsėjį. Bendrovė 2016 m. planavo atlikti panašų veiksmą kaip „Google“ sukuriant atskirą emisiją be balsavimo teisių, tačiau toks planas liko neįgyvendintas.
Pavyzdžiai Baltijos šalių biržose
Šią vasarą labiau prieinama kaina mažmeninius investuotojus pradžiuginti nusprendė Estijos bankas LHV. Liepos mėnesį jo akcijų kiekis padidintas 10 kartų, tokiu būdu vienos akcijos kainą sugrąžinant į vienaženklę ribą. Po 2016 m. įvykusio banko IPO jo akcijų kaina siekė 6,95 eurų, o šių metų pradžioje ji jau buvo pakilusi iki 45 eurų už akciją lygio.
Vilniaus biržoje kotiruojamas Šiaulių bankas taikė kitokią strategiją ir 2014-2018 m. laikotarpiu banko akcininkams skirdavo naujai išleidžiamų akcijų, kurios sudarė 8-20 proc. jų turimo kiekio. Kitiems rinkos dalyviams neturint teisės į naujai suteiktas akcijas, jų kaina biržoje koreguodavosi.
Panašiai kaip ir Šiaulių bankas, „Grigeo“ savo pelną 2021 m. gegužę pavertė papildomomis akcijomis, ir šis veiksmas vienos akcijos kainą nuo prieš tai buvusio beveik 2 eurų lygio sumažino apie 2 kartus.
Palanku smulkiesiems akcininkams
Tokie bendrovių veiksmai gali būti paaiškinami siekiu pritraukti daugiau mažmeninių investuotojų, kurie puikiai žino įmonių produktus ar veiklą, tačiau stokoja lėšų jų akcijų įsigijimui. Kartu tai dar labiau padidina jų akcijų likvidumą.
Pavyzdžiui, esant didesniam akcijų kiekiui ir tuo pačiu mažesnei kainos skaitinei išraiškai, investuotojams patogiau susidėlioti pavedimus, jei norima investuoti periodiškai nusistatytas lėšų sumas.
Beje, didelės akcijų kainos problemą bando spręsti elektroninę prekybą vystantys brokeriai, leisdami savo klientams pirkti akcijos dalį (angl. fraction shares). Tik tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį, kad įsigyjant akcijų dalis gali atsirasti įvairių apribojimų, pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo pavedimus bus galima teikti tik rinkos kaina, nebus užtikrinama nuo kitų savininkų ar brokerio atskirta nuosavybės teisė ir panašiai.
