Į pinigų mulų paieškos pinkles gali įkliūti bet kas, tačiau paprastai tokių žmonių ieškantys sukčiai nusitaiko į labiau pažeidžiamas gyventojų grupes. Labai dažnai aukomis tampa dar mokyklos suole esantys jaunuoliai ar jauni suaugusieji, neturintys pastovaus darbo ar mėginantys gauti papildomų pajamų. Kaip taisyklė, sukčių taikiklyje taip pat atsiduria žemesnes pajamas gaunantys asmenys.
Kaip įdarbinami pinigų mulai Pasitaiko atvejų, kuomet pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai – jie žino, kad padeda nusikaltėliams išsigryninti vogtus pinigus ar slėpti nelegaliai įgytų ir nelegalioms veikoms finansuoti skirtų pinigų pėdsakus. Tačiau dažniausiai sukčiai, prisidengę darbo pasiūlymu, į šiuos spąstus įvilioja nieko neįtariančius žmones.
Pasiūlymų per nuotolį padirbėti sąskaitų tarpininku ar apskaitininku galima aptikti socialiniuose tinkluose, iššokančiose reklamose internete, suklastotuose darbo skelbimuose. Sukčiai tam tikslui naudoja visus įmanomus kanalus: SMS žinutes, bendravimo programėles, elektroninį paštą ar net gyvus susitikimus.
„Swedbank“ saugumo ekspertai yra išnarplioję ne vieną pinigų mulu tapusio gyventojo istoriją. Pavyzdžiui, viena mergina, radusi darbo skelbimą socialiniuose tinkluose, patikėjo įsidarbinusi apskaitininke. Jos buvo prašoma į savo sąskaitą priimti tariamos įmonės klientų mokėjimus ir pervesti juos į sąskaitą Maltoje. Už tokį tarpininkavimą sukčiai jai pasiūlė 10 proc. dydžio atlygį nuo gaunamų sumų. Tačiau po kurio laiko iš fiktyvios įmonės klientų ji ėmė gauti užklausas dėl negautų prekių ir netrukus suprato, kad pakliuvo į sukčių spąstus.
Kokie verbavimo požymiai
Bet koks prašymas pasinaudoti asmenine sąskaita jau savaime turėtų kelti įtarimų: jokia patikima įmonė savo piniginėms operacijoms neieškos atsitiktinių sąskaitų tarpininkų.
Tačiau vadinamųjų raudonų vėliavėlių čia yra gerokai daugiau. Pinigų mulus verbuojantys sukčiai žada lengvą ir greitą atlygį, nekelia jokių patirties ir išsilavinimo reikalavimų kandidatui į tariamą darbo vietą, net jei sakosi ieškantys apskaitininko.
Kandidatui pasakoma, kad viskas, ką reikės padaryti – tai išgryninti pinigus ar atlikti bankinius pavedimus. Aukas stengiamasi įtikinti, kad tokia veikla visiškai nerizikinga, žadamas didesnis užmokestis, jei į veiklą auka įtrauks ir savo draugus.
Kai tokie netikri darbo pasiūlymai siunčiami iš fiktyvių įmonių, el. pašto adrese nenaudojamas su įmonės pavadinimu susijęs domenas. Be to, laiškuose ir žinutėse neretai gausu gramatinių klaidų.
Kodėl pinigų mulai visuomet pagaunami
Pinigų mulai yra tik vienas iš didesnės sukčiavimo schemos sraigtelių. Šioje schemoje egzistuoja ir kitos aukos. Pavyzdžiui, žmonės, iš fiktyvios sukčių įmonės įsigiję prekių, kurių
niekada negavo, o pinigus pervedė į pinigų mulo sąskaitą. Taip pat asmenys, atidarę sukčių siųstą nuorodą ir praradę lėšas, kurios patenka į pinigų mulo sąskaitą. Tokie žmonės anksčiau ar vėliau kreipiasi į banką ir policiją, ir šie atseka savo sąskaita sukčiams pasinaudoti leidusį žmogų.
Bankai nuolat tobulina savo saugumo sistemas, kad galėtų identifikuoti neteisėtai įgytų arba nelegalioms veikloms finansuoti skirtų lėšų kelią. Tad net jei schemoje nedalyvauja kitas apgautas žmogus, tačiau pasinaudojant pinigų mulu bandoma atlikti pinigų plovimą, banko sistemos pastebi netipiškus finansinius srautus ir pinigų kelionę į įtartinas sąskaitas.
Kokios pasekmės gresia
Nors pinigų mulu tapęs žmogus nėra nusikalstamos veikos organizatorius, jam taip pat gresia teisinės pasekmės. Kadangi jis tampa nusikaltimo bendrininku, už tai gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o nustačius įsitraukimą į terorizmo finansavimą, baudžiamasis kodeksas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes.
Taip pat gresia ir finansinės pasekmės – sąskaitų uždarymas, sugadinta kredito istorija, panaikinta galimybė gauti stipendijas ar lengvatas.
Bet kokia finansų institucija tokį neapdairų elgesį su finansais bei pagalbą nusikaltėliams laiko itin rizikinga kliento finansine elgsena. Todėl savo sąskaitą nežinomų asmenų finansinėms operacijoms paskolinęs asmuo rizikuoja niekuomet ar itin ilgą laiką negauti jokių paskolų, lizingo paslaugų ar tiesiog kredito kortelės.
Išaiškėjus pinigų mulo tapatybei kyla didelė grėsmė, kad bus išaiškinta ir sukčių tapatybė. Todėl pinigų mulai gali patirti šantažą, grasinimus ar net fizinį smurtą.
Galiausiai, itin smarkiai sugadinama prie nusikalstamos veikos prisidėjusio asmens reputacija, kuri dažniausiai skaudžiai atsiliepia ir aukos psichologinei būsenai.
Kaip netapti pinigų mulu
Nors greitas ir lengvas uždarbis gali vilioti, akivaizdu, kad rizikuoti neverta. Tad nuo tokių sukčių pinklių geriausiai apsaugos visiškas panašių darbo ar finansinio tarpininkavimo pasiūlymų vengimas.
Taip pat svarbu visada saugoti savo banko sąskaitos numerį, mokėjimo kortelės, internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis nuo nepažįstamų asmenų. Atskleidus tokius duomenis apskritai rizikuojama netekti sąskaitoje turimų pinigų.
Siekiant išvengti rizikos patekti į sukčių spąstus, visus įtartinus el. laiškus ir žinutes, taip pat nepažįstamų asmenų ar įmonių atsiųstas įtartinas nuorodas reikėtų tiesiog ištrinti.
Ieškant darbo, reiktų patikrinti viešai prieinamą informaciją apie įmonę ar asmenį, siūlantį darbą.
Jei visgi supratote, kad dalyvaujate sukčių schemoje, nedelsiant stabdykite pinigų pavedimus ar grynųjų išėmimą iš bankomato. Nieko nelaukdami susisiekite su savo banku ir informuokite jį apie tai. Taip pat kreipkitės į policiją ir bendradarbiaukite, padedant išsiaiškinti tikruosius nusikaltėlius.
Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė
