Žodynuose ieškodami žodžio „prabanga” reikšmės pamatysite tokius žodžius: tai materialinių patogumų gausa, perteklius arba, kitaip sakant, tai yra asmeninis komfortas.
Vos pora amžių atgal prabanga galėjo mėgautis tik kilmingieji asmenys. Tai perduodami iš kartos į kartą. Dabar ją pasiekti ir patirti galime beveik visi. Štai kaip laikai greitai keičiasi. Tačiau kas nusprendė, kad prabanga tai yra vien materialiniai dalykai? Juk šiais laikais bėgime ir skubėjime prabanga tampa atrasti laiko tokiems pagrindiniams dalykams kaip šeimai ir savo asmeniniams poreikiams.
Šiomis dienomis visi verčiasi per galvą, kad uždirbtų tik pinigų. Bet kokia gi kaina? Dažnas aukoja savo sveikatą, santykius su artimaisiais. Ko verta tokia prabanga ir ar tai tikrai prabanga?
Tačiau kaip gali būti taip, kad vieniems pasiseka pajusti prabangos skonį, o kitiems niekaip, nors tu ką! Tai priklauso nuo to, kokias prigimtines savybes žmogus atsinešė į šį pasaulį. Egzistuoja dėsnis, kuris atskleidžia žmogiškosios net ir prigimties statistiką.
Tai tas pats Pareto dėsnis (pasigooglinkite tie, kas nežinot dar). Pagal šio dėsnio principą, visuomenėje yra 80 proc. asmenų, turinčių polinkį prisitaikyti, paklusti ir susitaikyti su esama struktūra. Likę 20 proc. individų yra maištautojai, kurie nesutinka taikstytis su esamomis taisyklėmis ir kuria naujas. Ir jeigu negimtų nepaklusnieji, tikriausiai ir dabar gyventume vergovėje ar akmens amžiuje, nes daugumai ir tuomet buvo gerai.
Grįžtant prie prabangos temos, kartu su malonumais ateina ir didelės atsakomybės. Kiekvienas žmogus, pažįstantis prabangos jausmą, yra susipažinęs ir su jos kaina. Galbūt daugiausia į mūsų akiratį patenka besimėgaujančių prabanga žmonių vaizdai, kurie turi verslus, yra jų vadovai ar direktoriai. Taip galime susidaryti klaidingą vaizdą, kad ne tik, kad jiems užimti šią poziciją yra lengva, tačiau apskritai tapti vadovu galbūt nėra taip sunku kaip galėtume manyti. Tačiau visada yra kita medalio pusė. O ir tokiomis aplinkybėmis pasiekta prabanga džiugins tikrai ne kiekvieną.
Galėtumėte pagalvoti, kad prabanga yra tai, ką turėti trokšta daugelis. Na pripažinkime, juk būna kad žiūrime į tą kaimyno ar tiesiog gatve pravažiuojančio žmogaus šių metų išskirtinį „Porsche” ir pavydime juodai! Tačiau kodėl? Todėl, nes tai mums yra įdiegta. Greičiausi ir Jūs aplink save girdite vien tik tai, kad turtingas būsi, kai uždirbsi daug pinigų, nusipirksi namą, gerą mašiną ir galėsi keliauti po pasaulį, kiek tik norėsi.
Tačiau tai yra iškreiptas vaizdas, kurį mums suformavo visuomenė! O visi it avių banda ir seka tuo vaizdiniu įsivaizduodami, kad tai yra svajonė. Beje, o ar Jūs žinote, kad prabanga, kai prie jos yra priprantama, jau nebekelia tokio džiugesio, kaip iš pradžių. O jeigu dar ir pavyko gimti jau prabangoje, tai šitas jausmas iš viso net neatsiranda... Žmogus nuo visko atbunka ir tada prabanga tampa jau tai, ko žmogus neturi. Asmuo visada ras, ko jis dar neturi ir tai bus nauja jo svajonė. O tai, ką jau turi, su laiku nustoja vertinti ir tai jo nebedžiugina.
O kur dingo prabanga skirti laiko sau, šeimai, pabūti su vaikais, ar su antra puse pagaliau, po 10 metų vėl nueiti į pasimatymą dviese? Kas nutiko, kad žmonės nustojo matyti mažus dalykus… O juk būtent maži dalykai kartais gali būti didžiausia prabanga kokia tik gali mus ištikti.
Nėra vienos taisyklės, kurią būtų galima pritaikyti visiems. Nes daug kas priklauso būtent nuo žmogaus prigimties. Jeigu kiekvienas įsiklausytų į save, į tikrąjį save ir savo norus, suprastume, kad tai kas vienam yra svajonė, kitam visai jokios laimės neatneš. Kiekvienam asmeniui reikia atrasti savo sielos ramybę savais būdais. Todėl nežiūrėkite ką daro kiti, kas patinka Jiems. Įsiklausykite tik į save ir SAVO norus!
Dabar, gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje, yra visos galimybės atsiskleisti visoms ir visokių formų prigimtims. Svarbiausia yra turėti drąsos leisti sau pamatyti tai, koks tu esi ir ko tu nori iš tikrųjų, o ne ko tau liepė norėti. Šiandieną labiau prisiliesti norėčiau tik prie dviejų tipų prabangos. Šie du tipai yra labai skirtingi ir kontrastingi, tai kaip kinų In ir Jang, gėris ir blogis. Tai laisvė būti turtingam materialiai, skęstant materialinėje prabangoje. Ir laisvė būti turtingam vidumi, ir leisti sau nevergauti tik materialioms vertybėms ir labiau mėgautis taip vadinama dvasine prabanga.
Tas, kuris nuoširdžiai ir iš visos širdies jaučia, kad jam prabanga yra materialinė laisvė, pavadinkim piniginės prigimties. Tokiam žmogui iš tiesų didžiausią laimę teikia tai, ką jam gali suteikti pinigai ir tada jau nei laikas, nei niekas kitas pasaulyje nebėra taip svarbu. Tačiau reikia nepamiršti, kad po ta prabangos laisvė iš tiesų gali slėptis kai kas labai klastingo ir pavojingo. Pinigai gali būti ir laisvė, ir vergija vienu metu. Jeigu juos naudoji – tai laisvė. Jeigu juos kaupi – tai labiau vergija. Tačiau tarp šių dviejų veiksmų yra dar galybė kitų, kurie žmogų arba įpainioja arba išlaisvina.
Kartą klausiau interviu su buvusiu milijardieriumi Margulan’u Seisembayev’u ir mano dėmesį atkreipė jo pasakymas: „aš turėjau kelias jachtas, viena iš jų buvo net su povandeniniu laivu viduje, turėjau malūnsparnių, lėktuvų… Gali atrodyti, kad turėjau viską, ko tik širdis geidė. Ir vieną kartą išvažiuodamas iš savo jahtos pagalvojau, kad aš dabar išvažiuoju dirbti ir uždirbti dar daugiau pinigų, o įgula, kuri lieka rūpintis mano turtu ir toliau džiaugsis bei mėgausis gyvenimu besigėrėdami saulėlydžiais, žvejodami ir dar gaudami už visą tai pinigus…”
Ir dar už viso to išlaikymą, įskaitant ir laiką, kai neturėjo galimybės naudotis savo turto teikiamais malonumais, nes toliau dirbo, jis mokėjo milijonus eurų už jų išlaikymą ir priežiūrą. Tai kas gi iš tiesų yra ta prabanga, jeigu net turėdamas viską, tu nesi laisvas tuo naudotis ir mėgautis taip, kaip iš tiesų norėtum sau leisti? O galų gale šis milijardierius paminėjo, kad geriau daugiau nei šimto milijono eurų ir neturėti, nes vėliau jau nebėra skirtumo, ar tiek, ar milijardas. Patikėkite – jis visiskai teisus.
Nuo šiol galite pamėginti prieš ką nors pirkdami išsikelti sau klausimą: jeigu nusipirksiu tai, ar tas daiktas turės mane ar aš jį. Ar aš juo naudosiuosi ir jis tarnaus man, ar bus atvirkščiai ir jis naudosis manimi bei man teks tarnauti jam. Pamėginkite, tai puikiai veikia! Ne tik sutaupysite daug pinigų, bet ir išlaisvinti save nuo didelio kiekio daiktų ir papildomų pareigų! Juk jeigu namuose jau turite penkis automobilius, kam gi dar šeštas? Kiekvienas raskite savo asmeninius perteklius...
Tai juk bus tik dar vienas papildomas daiktas renkantis dulkes ir reikalaujantis iš Jūsų papildomo dėmesio ir laiko. O dabar pamąstykite, kiek tokių nereikalingų daiktų namuose turite? Kiek veiklų nereikalingų turite, kurios jus atima iš jūsų pačių gyvenimą? Gal metas prasivalyti ir atlaisvinti vietą ne tik namuose, bet ir Jūsų dienotvarkėje, taip suteikiant sau prabangą nuveikti ką nors, kas suteiktų Jums malonumo jausmą, ką manote? Jūs galvojate aš rašyčiau šitą tekstą, jeigu manęs tai nedžiugintų? Tai mano džiugesys – tai ir rašau! SVARBIAUSIA – randu tam laiko.
Naujoji, šių dienų prabanga yra gyventi pagal save. Gyvenant yra svarbu vis labiau ir labiau pažinti save su visais savo norais ir poreikiais, aiškiai ir kuo tiksliau suprasti, kas išties Jūs esate, kas Jus erzina ir kas Jums teikia malonumą. Taip pat nepamirškite, kad prabanga yra susijusi ne tik su materialybėmis. Šiais laikais, kai visi yra užimti ir aspikrovę savo darbais ir mintimis, prabanga yra paprasčiausiai susėsti su šeima, broliais, sesėmis, tetomis, dėdėmis, puseserėmis ir pusbroliais prie bendro stalo ne per laidotuves ar vestuves, o laisvą savaitgalį.
Prabanga yra turėti tokį ryšį su giminėmis ar draugais, kad tiesiog važiuodamas pro šalį galėtumėte užsukti į svečius pasisveikinti ir būti šiltai priimti su džiaugsmu akyse. Tačiau vėlgi, mes susiduriame su mūsų prigimtiniais skirtumais, kadangi ekstravertui su tokiu veiksmu viskas būtų gerai, o štai intravertas galėtų išeiti iš proto! Taigi reikia suprasti, kad mes skirtingi, taigi ir mūsų prabangos yra skirtingos. Tačiau, kad ir kokios prigimties bebūtumėte, svarbiausias prabangos aspektas išlieka galimybė turėti savo nuomonę ir galėti ją reikšti laisvai. Taip pat mokėti savo nuomonę keisti, atsižvelgiant į naujus naujus faktus, tačiau turėti stuburą ir neleisti jos pakeisti dėl kieno nors kito interesų ar mados.
Taigi, kad ir kiek kalbėtume, galiausiai visi keliai priveda prie vienos ir tos pačios minties. Visų laikų didžioji prabanga yra atrasti save ir žinoti, kas tu esi ir su kuo kartu tau yra lemta žengti kartu šiame nuostabiame gyvenimo kelyje. Pripažinkime, retam kuriam pasiseka tai išsiaiškinti, tačiau stengtis – visada verta! Kitu atveju galite netyčia nugyventi svetimą ir primestą gyvenimą. Apie tai daugiau galite paskaityti mano tekste „Padirbtas, nukopijuotas gyvenimas“.
Atrasti save yra svarbu, nes daugelis taip ir nugyvena savo gyvenimą nesupratę, kas jie yra ir kas jiems teikia tikrąjį malonumą. Senaisiais laikais tai buvo neįmanoma, o dabar įmanoma viskas. Pagaliau žmonijoje priėjome galimybę atrasti save!
Manau, pakaks minčių šitam rašiniui.... Ir kaip dažnai sakau, iki susimatymo kitame rašinyje, nes knygai dar reikia pribręsti, o kitame rašinyje galime susitikti jau po savaitės.
