Siekiant tam užkirti kelią, praėjusią savaitę į visas Seimo frakcijas kreipėsi daugiau kaip 100 žiniasklaidos priemonių, didžiausios žiniasklaidos grupės, 9 žiniasklaidos priemones atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos. Jos paprašė labai paprasto dalyko - stabdyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kurie pakoreguoti tik pagal vienos žiniasklaidos grupės pasiūlymus, neįsiklausius į kitas organizacijas ir išmetant į šiukšlių dėžę Seimo darbo grupėje parengtą VIEK pertvarkos modelį, priimtiną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų organizacijoms.
Pakalbėkime apie faktus. Seime daugiau kaip metus dirbo Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, nors dar iki jos sudarymo žiniasklaidos atstovai Seimo nariams sakė, kad dabartinis modelis jiems yra priimtinas. Juk šioje komisijoje dėl žiniasklaidos etikos sprendimus priima tik žiniasklaidos deleguoti atstovai, kas yra normalu demokratinėse valstybėse.
Taigi darbo grupė dirbo ir galiausiai po daugiau kaip metus trukusių diskusijų sutarė – jei jau yra politikų noras patobulinti žiniasklaidos savireguliaciją, tebūnie. Buvo sutarta dėl naujos VIEK pertvarkos koncepcijos, pagal kurią šią komisiją sudarytų visi skėtinės Visuomenės informavimo priemonių asociacijos (VIEA) deleguojamų organizacijų atstovai, 1 LRT ir 3 Medijų tarybos, kuri veikia prie Kultūros ministerijos, atstovai. Sutarė ir išsiskirstė, tikėdamiesi, kad būtent šis modelis ir pakeis dabartinę VIEK, kurioje šiuo metu dirba 9 žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų deleguoti atstovai.
Deja, nutiko kiek kitaip. Darbo grupės parengtai VIEK pertvarkos koncepcijai persikėlus į svarstymų stadiją Seime, buvo pateikti pasiūlymai dar patobulinti šios komisijos sudėtį. Kultūros komitetas svarstė, išklausė visuomeninio transliuotojo argumentus ir apsisprendė į plenarinių posėdžių salę nešti naują VIEK modelį, pagal kurį nuo 2023 m. gegužės 1 d. ši komisija keistųsi iš pagrindų. Ją sudarytų mažesnis fiksuotas 9 narių skaičius – 3 Medijų tarybos atstovai, 1 – LRT, 2 – žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš skėtinės VIEA.
Tai reiškia, kad savireguliacijoje nebegalėtų dalyvauti dalis šalies žiniasklaidos sektoriaus, pavyzdžiui, nacionaliniai televizijos transliuotojai ar interneto žiniasklaida, regioninės ar vietinės televizijos, regioninė ar nacionalinė spauda, regioniniai radijai ar nacionaliniai radijai. Kyla klausimas, ar šie sektoriai yra nepakankamai svarbūs, jog turėtų teisę deleguoti savo atstovus į etikos klausimus svarstančią komisiją?
Žiniasklaidos bendruomenei tai yra nemalonus akibrokštas. Norisi tikėti, jog tai – tik nesusipratimas ir nesusikalbėjimas. Būtent todėl susivienijusi žiniasklaida prašo arba nekeisti dabartinio savireguliacijos modelio, arba grįžti prie Seimo darbo grupėje sutarto modelio, kuris atstovauja visos žiniasklaidos interesus.
Žinoma, gyvenimas yra dinamiškas. Jei jau nutiko taip, kad atrodo nebetinkamas darbo grupės pasiūlytas VIEK modelis, kuriame ir toliau dalyvautų visi skėtinės VIEA deleguoti nariai, LRT ir Medijų taryba, kodėl gi nepalikus ramybėje šio jautraus klausimo ir nenusprendus išvis nieko nekeisti? Tai irgi būtų tinkamas sprendimas.
Galbūt ne visada ir ne visus tenkina dabartinės komisijos priimami sprendimai, tačiau tai nėra priežastis griauti žiniasklaidos savireguliaciją.
Jei Seime būtų priimtas projektas, kuris netenkina žiniasklaidos bendruomenės, tai gali tapti vienu iš žingsnių silpninti nepriklausomos žiniasklaidos savireguliaciją. Kas gali užtikrinti, kad, pavyzdžiui, po pusmečio ar metų, nebus vėl bandoma sumažinti žiniasklaidos atstovų skaičiaus šioje komisijoje ir per visuomenės atstovus, kuriuos deleguotų Medijų taryba, nebus didinamas politikams palankių asmenų skaičius etikos komisijoje. Ar taip norima turėti daugiau galimybių bausti žurnalistus?
Kyla grėsmė ne tik nepriklausomai žiniasklaidai ir spaudos laisvei. Lietuva, eliminuodama dalį žiniasklaidos atstovų iš etikos komisijos, sukurtų pavojingą precedentą, kuris vestų į spaudos laisvės mažėjimą šalyje. Taip Lietuva spaudos laisvės supratimo ir standartų srityje artėtų link tokių valstybių kaip Vengrija, kur valstybė dominuoja sprendžiant net žiniasklaidos savireguliacijos ir etikos klausimus.
Šiuo metu Lietuva yra pakilusi į 9-ą vietą iš 27-os spaudos laisvės indekse. Kam griauti tai, kas veikia? Kur kas išmintingiau – siekti, kad mūsų šalis kiltų į dar aukštesnes pozicijas!
Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė.
