Tačiau dažnu atveju to padaryti nepavyksta, ir tuomet pasitelkiami išvestiniai finansiniai instrumentai. Šalies įmonės dažniausiai naudoja šiuos instrumentus – valiutos kurso fiksavimo, valiutos pasirinkimo ir apsikeitimo sandorius. Kuo jie skiriasi ir kaip pasirinkti įmonei tinkamiausią variantą?
Apsidraudimas nuo kurso svyravimo
Išankstinis valiutos kurso fiksavimo sandoris (angl. FX Forward) leidžia nustatyti nekintamą valiutos kursą bei tiksliai suplanuoti savo pajamas ir išlaidas ateityje.
Pagrindinis tokio sandorio pranašumas tas, kad įmonė iš anksto sutaria dėl valiutos kurso, pagal kurį lėšos bus konvertuojamos ateityje ir taip gali apsisaugoti nuo jo svyravimo netikėtumų. Žinant tikslius pinigų srautus ateityje, įmonės vadovams ir finansininkams nebereikia gaišti laiko nuolatos stebint valiutų kursus, ir jie gali koncentruotis į įmonės darbą. Be to, pasikeitus atsiskaitymo už prekes terminui, galima paankstinti arba pavėlinti išankstinio sandorio įvykdymo datą.
Svarbu paminėti, kad šis sandoris yra įpareigojantis. Užsifiksavus kursą iš anksto, įmonė dėl kurso pokyčio gali išvengti nuostolio, tačiau tuo pačiu metu „atsisako“ galimo pelno, valiutų kursui pasikeitus jai palankia linkme.
Valiutos kurso užfiksavimas be įsipareigojimų
Valiutos pasirinkimo sandoris (angl. FX Option) – tai kitas instrumentas, kuris suteikia įmonei teisę be įsipareigojimo pirkti arba parduoti valiutą ateityje pagal iš anksto sutartą kursą.
Tokio tipo sandorį rekomenduojama rinktis, kai įmonė siekia apsidrausti nuo valiutų kurso svyravimo rizikos, pasilikdama galimybę gauti pelno iš jai palankaus valiutų kurso pokyčio. Jei atsitinka taip, kad sandorio galiojimo laikotarpiu sutartas kursas yra mažiau palankus nei tuo metu esantis rinkos kursas, įmonė gali pasinaudoti savo teise pasirinkimo sandorio nevykdyti.
Pagrindinė šio sandorio ypatybė ta, kad jis turi savo kainą (premiją), kuri sumokama prieš sudarant sandorį. Premija priklauso nuo sandorio termino, pasirinkto valiutos kurso ir jo svyravimo amplitudės. Šiuos sandorius galima palyginti su KASKO draudimu – pradžioje vairuotojas susimoka už draudimą, nors ir neplanuoja patekti į avariją, tačiau, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, tai apsaugo nuo didelių finansinių nuostolių.
Kaip panaudoti sąskaitoje esančią valiutą
Dar vienas atsiskaitymuose užsienio valiutomis naudojamas instrumentas – tai valiutų apsikeitimo sandoris (angl. FX Swap).
Šis instrumentas aktualus tuo atveju, kai įmonės įplaukų ir mokėjimų datos užsienio valiuta nesutampa. Pasinaudodama šiuo instrumentu, įmonė gali laikinai „pasiskolinti“ jai reikalingos valiutos „įkeisdama“ kitą sąskaitoje turimą valiutą. Pasibaigus sandoriui, valiutomis atsikeičiama.
Tokiu būdu įmonė gali laisviau planuoti pajamas ir išlaidas, nepriklausomai nuo kursų svyravimų. Sudarydama valiutų apsikeitimo sandorį įmonė rizikuoja, kad dėl galimo nepalankaus valiutų kurso pokyčio ateityje privalės vykdyti sandorį prastesniu nei rinkos kursu, dėl ko gali nukentėti jos pelningumas.
Numatyti valiutų rinkos tendencijas – itin sudėtinga
Iš anksto numatyti, kaip vienos valiutos kursas gali kisti kitų valiutų atžvilgiu, yra itin sudėtinga. Mažai kas, įskaitant ir pačius „Swedbank“ analitikus, šių metų pradžioje tikėjosi, kad JAV doleris pagal savo vertę susilygins su euru ir galiausiai jį pranoks. Lygiai taip pat niekas neprognozavo, kad Europos viduryje turėsime karinį konfliktą, kurio pasekmės atsilieps ekonomikos augimui.
JAV doleris euro atžvilgiu yra istorinėse aukštumose, ir toks jų santykis dar gali išsilaikyti kurį laiką, kol FED ir ECB bazinių palūkanų ciklas nesusilygins. Kai tai įvyks, tikėtina, kad JAV dolerio ir euro santykis keisis į priešingą pusę – euras sustiprės, o doleris atpigs.
Valiutos kursai gali smarkiai pasikoreguoti ir dėl politikų sprendimų. Geras pavyzdys – rugsėjo pabaigoje vos per kelias dienas kitų valiutų atžvilgiu smarkiai atpigęs Didžiosios Britanijos svaras. Tokį jo atpigimą nulėmė naujo JK iždo sekretoriaus paskelbti planai didžiausiu tempu per pastaruosius 50 metų sumažinti šalyje mokesčius, tikintis paskatinti ekonomiką, ir tuo pačiu metu Anglijos banko vykdomas staigus bazinių palūkanų padidinimas, siekiant slopinti infliaciją ir ekonominį aktyvumą.
Planas tuo pačiu metu taikyti skatinančią mokestinę politiką ir ribojančią pinigų politiką nemaloniai nustebino investuotojus, padidino Jungtinės Karalystės vyriausybės riziką ir nusmukdė jos išleistų valstybės obligacijų kainą bei valiutos vertę.
Finansų rinkos garsėja savo nepastovumu, o valiutų rinka yra viena iš tų sričių, kurioje svyravimai itin sunkiai prognozuojami. Kaip rodo pavyzdžiai, valiutų kursų svyravimus nulemia pinigų ir mokesčių politika, ekonominiai rodikliai ar lūkesčiai ir įvairios išsipildžiusios ar tik tikėtinos rizikos.
Verslui, kuris aktyviai dirba su užsienio rinkomis ir nenori sukti galvos dėl valiutų rizikos, išvestiniai valiutų sandorių instrumentai leidžia būti užtikrintam dėl pinigų srautų ir tikrąja to žodžio prasme apsidrausti nuo netikėtų įvykių valiutų rinkoje.
Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas