Viduriavimas

Nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) visame pasaulyje kenčia apie 11 procentų žmonių. Pasak specialistų, šis sutrikimas apipintas daugybe klaidingų įsitikinimų, todėl pats laikas juos išsklaidyti ir išsiaiškinti tiesą. 1. Tiksliai žinoma, kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą Nors jau atlikta ir toliau atliekama daugybė tyrimų analizuojant, kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą, tačiau kol kas tiksli priežastis nėra nustatyta.

Norintys išvengti virusų, žino, kaip svarbu stiprinti imunitetą bei laikytis tinkamos rankų higienos, tačiau žarnyno mikrobiotos svarba – prisimenama gana retai. Kaip paaiškina „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis, žmogaus žarnyne aptinkama maždaug 60 proc. imuninių ląstelių, kurios ne tik padeda atpažinti blogąsias bakterijas, bet ir saugo organizmą nuo įvairių susirgimų.

Kasmet pasaulyje užfiksuojama apie 700 milijonų noroviruso infekcijos atvejų, o trečdalį sergančiųjų sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus. Deja, nors ši, itin užkrečiama, infekcija pasižymi nemaloniais, kasdienybę trikdančiais simptomais, jai specifinio gydymo nėra. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, kaip suvaldyti varginančius ligos simptomus ir paskatinti greitesnį organizmo atsistatymą.

Su virškinimo sistemos veikla susiję negalavimai – vieni iš dažniausiai tarp pacientų pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Dažnai jie užklumpa netikėtai, sukelia didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienines veiklas. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasakoja, kokių gyvensenos įpročių svarbu laikytis, siekiant sumažinti virškinimo problemų grėsmę, ir kokių požymių itin svarbu neignoruoti.

Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.  „Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, bet išmokus valdyti jo simptomus, galima pasiekti remisiją“, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.

Atkeliavusios iš Pietų Amerikos regiono ir skaičiuojančios daugiau kaip 7 tūkst. metų, paprikos netruko išpopuliarėti visame pasaulyje ir tapti daugelio virtuvių pažibomis. Pasirodo, margaspalvės paprikos yra ne tik patrauklios ir savo spalvomis žadinančios apetitą, bet ir sveikatai itin palankios, įvairiapusiškai virtuvėje panaudojamos daržovės, kai kurių vitaminų kiekiais smarkiai lenkiančios kitas daržo gėrybes.

Šiuo metu Lietuvoje atšilus orams, siaučia užkrečiamos žarnyno ligos, liaudiškai vadinamos „skrandžio gripu“. Tai rota, noro ir kitų virusų sukelta infekcija, kuria įprastai užsikrečia visa šeima. Vis daugiau tėvų ir vaikų skundžiasi negalavimais, todėl gydytoja įspėja saugotis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šių metų pirmą mėnesį buvo užfiksuota daugiau užsikrėtimų rota ir noro virusų sukeltomis infekcijomis nei praėjusiais metais.

Užklupęs viduriavimas priverčia nemaloniai pasijusti ir vaikus, ir suaugusiuosius. Neretai ši būklė yra lydima silpnumo, pilvo skausmų, karščiavimo bei netekus daug skysčių – dehidratacijos. Gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius įspėja į viduriavimą nenumoti ranka ir kreiptis į specialistą pagalbos esant tam tikriems rizikos veiksniams.

Vartojant gerąsias bakterijas probiotikus galima apsisaugoti nuo viduriavimo, kurį dažnai sukelia sunkiai infekcijai esant vartojami antibiotikai, rodo anksčiau atliktų tyrimų apžvalga. „Mes nustatėme, kad antibiotikus vartojusiems vyresnio amžiaus pacientams ligoninėse ar globos namuose tam tikri probiotikai gali smarkiai sumažinti tikimybę patirti Clostridium difficile bakterijos sukeliamą viduriavimą“, – sakė tyrimo vadovas dr. Bradley Johnston iš Toronto vaikų ligoninės tyrimo instituto.

Vėsiuoju metų laiku didžiąją dienos dalį praleidžiame uždarose patalpose, o vaikai ne išimtis. Darželių grupėse ir mokyklų klasėse mokinių kiekis vienoje patalpoje dažnai būna gausus, todėl patalpose greitai susidaro drėgna ir šilta aplinka, kuri puikiai tinka virusų plitimui.

Turbūt sutiksite, kad vienas nemaloniausių virškinamojo trakto sutrikimų yra viduriavimas. Užklupus šiai problemai dažnai pamirštame išsiaiškinti tikrąją priežastį ir griebiamės įvairiausių priemonių, kurios kartais gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Dažna viduriavimo priežastis Ar žinojote, kad 99 procentai žmogaus kūno bakterijų yra žarnyne ir jos gali sverti net 2-3 kilogramus? Šios bakterijos itin svarbios sklandžiam virškinamojo trakto darbui ir smegenų veiklai.

Viduriavimas, kitaip gydytojų vadinamas diarėja (lot. diarrhea) yra pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa nenormaliai skystos, galima ir gausios, taip pat tuštintis reikia gerokai dažniau nei įprasta. Paprastai viduriavimą sukelia virusai, bakterijos, apsinuodijimas maistu, gėrimais, vaistais, taip pat gali sukelti ir kai kurie parazitai. Be to, viduriavimą gali sukelti storosios žarnos vėžys, opinis kolitas ir kitos ligos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad nesaugus maisto tvarkymas yra dažniausia žarnyno infekcijų, dar vadinamo skrandžio gripo, protrūkių priežastis.  ULAC duomenimis, mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis – dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.  Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų Lietuvoje užsikrečia namų aplinkoje.

Nors viduriavimas yra dažnai pasitaikanti problema, vis dėlto apie šį negalavimą kalbėti nedrįstama ir užsimenama tik puse lūpų. Dažniausiai manoma, kad viduriavimą sukelia virusai arba apsinuodijimas maistu, tačiau vertėtų suprasti, kad tai gali sukelti ir kitos priežastys, viena jų – disbiozė. Ne viena priežastis Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc.

Karštą ir saulėtą vasarą staiga pakeitė rudeniški vėsūs orai, o vaikams sugrįžus į darželius į mokyklas, suaugusiesiems – į biurus, išaugo rizika užsikrėsti žarnyno infekcijomis.

Antibiotikai skiriami tik atsiradus būtinybei, tačiau jie naikina ne tik blogąsias bakterijas ar stabdo jų augimą, tačiau kenkia ir gerosioms mūsų organizmo bakterijoms. Kartais liga užpuola taip stipriai, kad be antibiotikų apsieiti nepavyksta, taigi, ką tokiu atveju daryti ir kaip išsaugoti sveiką žarnyno mikrobiotą? Kad suprastumėme, kas gali padėti atstatyti normalią gerųjų organizmo bakterijų pusiausvyrą, pirmiausia turime suprasti, kaip ir kodėl antibiotikai gali pakenkti organizmui.

Kartais taip sunkiai susergame, kad organizmas tampa nebepajėgus pats įveikti ligą, tad tenka pasitelkti pagalbinę priemonę – antibiotikus. Antibiotikų vartojimas gali labai pakeisti žarnyno bakterijų kiekį ir tipą. Šie žarnyno mikrofloros pokyčiai gali sukelti su antibiotikais susijusį viduriavimą, pykinimą, vėmimą ir kitus šalutinius poveikius virškinimo trakte.

Vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuris nebūtų susidūręs su viduriavimo problema. Vis dėlto, disbiozės terminas, dažnai galintis atskleisti viduriavimo priežastį arba būti viduriavo pasekmė, daugeliui negirdėtas. Toliau plačiau kalbėsime apie tai, kaip disbiozė yra diagnozuojama, gydoma ir iš viso – ar reikia ją gydyti? O gal galima jos išvengti? Žmogų nuolat supa nesterili aplinka, kurioje daug įvairių mikroorganizmų. Dalis jų gyvena ir ant mūsų odos, gleivinių.

Pradėjus vaikui viduriuoti, dažniausiai kyla nerimas dėl negalavimo priežasties ir kokią pagalbą mažyliui suteikti: bandyti padėti vaikui namų sąlygomis ar skubėti kreiptis į medikus? Dažną vaikų viduriavimą lemia dar nesusiformavęs imunitetas, kuris negali tinkamai apsisaugoti nuo virusų, bakterijų ar parazitų, tačiau geroji žinia ta, kad kiekvieną kartą negalavimas lengvėja, nes vaiko imunitetas stiprėja.

Vidurių užkietėjimas šiandien – įprastas jaunų ir daug dirbančių žmonių skundas. Kaip šiuolaikinis gyvenimo būdas ir stresas veikia virškinimo sistemą, išsamiau pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė.  Virškinimo procesas valdomas per vadinamąją „smegenų–žarnų“ ašį.

Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc. viso bakterijų kiekio organizme. Padaugėjus blogųjų bakterijų kiekiui organizme dažnai pasireiškia virškinamojo trakto mikrobiotos disbalansas, ko dažna pasekmė – viduriavimas.

Sename posakyje sakoma, kad obuolys per dieną atbaido gydytoją. Visgi, nors daug kas obuolių nelygina su kriaušėmis, tačiau tą vertėtų padaryti, nes jų teikiama nauda irgi gali padėti apsiginti nuo ligų. Štai kelios priežastys, dėl ko turėtumėte į kiekvienos dienos maisto racioną įtraukti kriaušes. Kriaušės ne tik padeda stiprinti imunitetą dėl savo vitamino C gausos, tačiau ir sumažinti diabeto tikimybę, pagerinti žarnyno veiklą ar išpuoselėti jūsų grožį.

Viduriavimas rečiau ar dažniau ištinka kone kiekvieną. Kebliausia, jog su šia problema susiduriama netikėtai, o viduriavimo priežastis ne visuomet būna aiški.  Kokios galimos viduriavimo priežastys bei pasekmės ir kaip organizmui padėti greičiau susitvarkyti su negalavimu? Plačiau apie tai kalbame straipsnyje.

Kad ir kaip nemalonu, verta žinoti būdus, kaip atsikratyti viduriavimo. Tai gali vieną dieną praversti, be to, tai padarysite labai greitai! Yra 5 natūralios priemonės, kurios kiekvieną kartą veikia ir daro stebuklus – visa tai jūsų namuose tikriausiai galima surasti. Prisiminkite mėtų arbatą, virtas bulves, kavos pupeles, kefyrą ir virtus ryžius, kai kitą kartą viduriavimas sukels nepatogumų. 1. Mėtų arbata.

Visus nors kartą gyvenime yra užklupęs viduriavimas – gėdinga problema, apie kurią nedrąsu garsiai kalbėti. Dažniausiai esame įpratę manyti, kad viduriavimą sukelia trumpalaikė liga, pavyzdžiui: apsinuodijimas maistu, virusai ar bakterijos, tačiau svarbu įsidėmėti, kad kartais „palaisvėjusius vidurius“ gali sukelti ir kitos rimtos priežastys. Kasmet Lietuvoje užregistruojama keli tūkstančiai žarnyno infekcijų, taigi ir viduriavimo, atvejų.