Rotaviruso simptomai
Staiga prasidedantis vėmimas ir viduriavimas atsiranda maždaug po dviejų parų nuo užsikrėtimo virusu. Susirgus rotavirusu, pirmiausia pasireiškia stiprus vėmimas, trunkantis iki dviejų parų, o vėliau viduriavimas, kuris gali tęstis nuo 3 iki 8 dienų. Užsikrėtęs asmuo taip pat gali jausti ir kitus simptomus, tokius kaip pilvo skausmai, bendras silpnumas ar karščiavimas.
Visgi rotaviruso forma gali būti ir sudėtingesnė, jei viduriuojama iki 20 kartų per parą, gali grėsti dehidratacija bei bendras organizmo nusilpimas, todėl tokiais atvejais būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Sunkiais rotaviruso susirgimo atvejais, kai organizmas staiga nusilpsta, gydymo įstaigoje gali būti skiriamos lašelinės, kurių pagalba greitai atstatomas skysčių balansas, palengvinami simptomai bei pagreitinamas organizmo atsistatymas.
Kaip užsikrečiama rotavirusu?
Rotavirusas labiausiai plinta per sergančio asmens, dažniausiai vaiko, fekalijas. Dėl šios priežasties labai svarbu po sauskelnių keitimo ar pasinaudojus tualetu kruopščiai nusiplauti rankas muilu.
Kolektyvuose, ypač darželiuose, rotavirusas plinta itin sparčiai. Maži vaikai dar nėra išugdę pakankamų asmeninės higienos įpročių – jie ne visuomet kruopščiai nusiplauna rankas, o žaislus dažnai deda į burną, todėl virusas plinta dar greičiau.
Kadangi vaikai dar nemoka tinkamai rūpintis asmenine higiena, prisilietę prie paviršių gali juos užteršti virusu. Svarbu nepamiršti, kad ant įvairių paviršių viruso dalelės gali išlikti net iki dviejų savaičių, todėl būtina ugdymo įstaigose kasdien dezinfekuoti dažnai liečiamus daiktus – ypač žaislus, stalus ir durų rankenas.
Suaugusieji dažniausiai rotavirusu užsikrečia nuo vaikų. Tie, kurie jau yra sirgę šia infekcija ir įgiję imunitetą, gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau vis tiek likti viruso nešiotojais. Taip pat šia liga persirgę asmenys gali susirgti ir dar kartą, tik lengvesne forma. Nors paskiepyti vaikai nėra visiškai apsaugoti nuo rotaviruso, jie dažniausiai serga lengvesne forma ir išvengia sunkių ligos komplikacijų.
Vaikas susirgo rotavirusu: kaip elgtis?
Susirgus rotavirusu nėra specialių vaistų ar antibiotikų, todėl gydymas orientuotas į jaučiamų simptomų lengvinimą. Labai svarbu susirgus vartoti daug skysčių ar rehidracinius druskų tirpalų, kad būtų išvengta dehidratacijos bei greičiau atkurtas organizmo skysčių bei mineralų balansas.
Jei vaikui pakyla labai aukšta, virš 38 laipsnių temperatūra, rekomenduojama duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Susirgus vaikui labai svarbu užtikrinti jam poilsį: skatinti kuo daugiau gulėti ir vengti aktyvių žaidimų bei fizinio krūvio.
Be to, kad vaiko organizmas nenusilptų ir greičiau atsistatytų, svarbu šeik tiek pagerėjus vartoti lengvai virškinamą maistą. Rekomenduojama duoti vištienos sultinio, džiūvėsių, virtų ryžių. Taip pat svarbu priminti vaikui, kad valgyti reikia lėtai bei mažais kąsniais, kad nusilpęs organizmas nebūtų papildomai apkrautas.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad rekomenduojama vengti tokių maisto produktų, kaip gazuoti gėrimai, saldus, riebus ir aštrus maistas bei pieno produktai.
Kaip apsisaugoti tėvams?
Jei namuose susirgo vaikas, deja, tėvams visiškai apsisaugoti nuo viruso gali nepavykti. Pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė – dažnas rankų plovimas, ypač po tualeto ar pakeitus vaikui sauskelnes.
Taip pat rekomenduojama dažnai vėdinti patalpas ir dezinfekuoti įvairius paviršius bei durų rankenas. Tėvams patariama nenaudoti to paties rankšluosčio, kurį naudoja vaikas, nevalgyti iš tų pačių indų bei nemiegoti kartu – taip sumažinamas tiesioginis kontaktas ir rizika užsikrėsti.
Labai svarbu, vaikui pasveikus, aukštoje temperatūroje išskalbti patalynę ir rankšluosčius bei išdezinfekuoti ar su ūkiniu muilu išplauti visus žaislus, su kuriais vaikas turėjo kontaktą.
Rekomendacijos tėvams, užsikrėtus rotavirusu
Jei visgi apsisaugoti nepavyko ir tėvai užsikrėtė rotavirusu, rekomendacijos išlieka tokios pat, kaip ir vaikams. Reikėtų kuo daugiau laiko skirti poilsiui bei neužsiimti jokia aktyvia veikla, leisti organizmui ilsėtis ir atsistatyti.
Žinoma, svarbu dažnai ir mažais kiekiais vartoti skysčius – vandenį arba rehidracijos druskų tirpalą. Nustojus vemti, rekomenduojama po truputį pradėti valgyti lengvai virškinamą maistą: džiūvėsius, ryžius, virtą ar troškintą paukštieną. Derėtų vengti saldaus, riebaus bei aštraus maisto, pieno produktų.
Kada kreiptis į gydymo įstaigą?
Sergant vaikui į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei: viduriavimas ar vėmimas trunka ilgiau nei parą laiko, išmatos tampa juodos spalvos ar jose pastebima kraujo. Taip pat, jei kūno temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai ir vaikas pasidaro vangus bei irzlus. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar vaikas neturi dehidratacijos požymių: retas šlapinimasis, įdubusios akys, išdžiuvusi burna bei šalta oda. Jei vaikas turi bent kelis šiuos požymius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Susirgus suaugusiems rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, jei: viduriuojama ilgiau nei dvi paras, tuštinamasi ar vemiama krauju, kūno temperatūra aukštesnė nei 39 laipsniai ar pastebimi dehidratacijos požymiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
