Dažnai pradedame naudoti išgirtas priemones, nesusimąstydami, ar jos reikalingos ir tinkamos mūsų odai. Svarbu atkreipti dėmesį į problemą, kurią norite spręsti ir objektyviai įvertinti savo odos būklę.
„Naudojant netinkamus produktus, neparuošus veido odos, galite pagilinti problemą. Pvz.: sausai odai derėtų rinktis drėkinamuosius serumus, tačiau jei oda yra dehidratuota, reikėtų rinktis produktą, kuris regeneruoja pažeistas odos ląsteles ir atstato apsauginį odos barjerą“, – pasakojo Simona.
Ji taip pat atskleidžia, kad vis populiarėjantis hialuronas ne visada tinka odos drėgmei atstatyti. Kremai ar serumai su hialurono rūgštimi netiks, jei yra drėgmės trūkumas. „Kai yra drėgmės trūkumas hialuronas neturi ko sulaikyti paviršiuje, nes drėgmės paviršiuje nėra”, – atskleidė tinklaraštininkė. Pasak jos, netinkamai naudojami produktai su hialuronu dar labiau sausina odą.
Simona taip pat primena, kad riebi oda taip pat gali būti dehidratuota, todėl ji pataria rinktis drėkinamuosius, riebumą reguliuojančius arba balansuojančius serumus. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens ir tinkamai pasirinkti prausimosi priemones, kurios nesausintų veido odos.
Saugiausia kosmetika – pas profesionalus
Simona teigė, kad įprastai veiksmingais ir gerais produktais didžiuosiuose prekybos centruose ar net vaistinėse neprekiaujama. Pasak jos, tinkamus odai produktus galite įsigyti pas kosmetologus, o taip pat gausite rekomendacijas, kaip juos naudoti. „Tai, kad priemonė pardavinėjama vaistinėje, dar negarantuoja jos efektyvumo. Nuoširdus patarimas jums – išmokyte patys skaityti etiketes ir joks konsultantas ar reklama negalės jūsų suklaidinti“, – patarė Simona.
Vis dėlto ilgos ir dažnai sunkiai suprantamos produktų etiketės gali tapti tikru iššūkiu. Simona pataria pirmiausia sudėtyje ieškoti BAM (biologiškai aktyvios medžiagos) ir jų koncentracijos produkte, nes būtent tai nurodo, koks bus priemonės poveikis.
Tinklaraštininkė pabrėžia, kad svarbiausia yra ingredientų koncentracija, tačiau kai kurių sudedamųjų dalių produktuose visgi reikėtų vengti. Ji išskiria keletą pavojingiausių ingredientų, kurių produktuose reikėtų vengti:
mineral oil; octinoxate; aluminum; DEA (diethanolamine); MEA (Ethanolamines); PEG (polyethylene glycol); SLS (Sodium lauryl sulfate ); synthetic fragrances; triclosan.
Šie ingredientai ne tik netinkami odai, tačiau gali turėti neigiamų pasekmių ir sveikatai. „Oda yra didžiausias organas ir absorbuoja iki 60 proc. to, ką dedame ant jos. Jei naudosime produktus ir neatsižvelgsime į jų sudėtį galime sulaukti neigiamų pasekmių sveikatai ir bendrai savijautai. Pavojingi ingredientai, esantys kasdieninės odos priežiūros produktuose, siejami su tokiomis sveikatos problemomis kaip alergija, egzema, vėžys, hormoniniai sutrikimai ir reprodukcinės problemos“, – įspėjo Simona.
Dažniausios veido priežiūros klaidos
Simona sako, kad dažna moterų klaida yra ta, kad jos priemones renkasi pagal odos tipą, o ne pagal dabartinę odos būklę. Dar blogiau, kai moterys perka produktus tik pagal rekomendacijas: kas tiko jūsų draugei, nebūtinai tiks jums.
Nors tai atrodo savaime suprantama, kartais jaučiamės pavargusios ir nueiname miegoti su makiažu. Simona sako, kad tai – viena didžiausių klaidų, o per naktį ant veido pasilikęs makiažas kemša poras, sukelia uždegimus ir trukdo odai kvėpuoti, dėl ko veido tonas papilkėja. Jei makiažą šalinate miceliniu vandeniu, Simona primena, kad jį būtina nuplauti.
Kartais moterys perka kūdikiams ar vaikams skirtas priemones, manydamos, kad jos itin švelnios ir jei tinka vaikams, tiks ir suaugusiems. „Suaugusio žmogaus oda tankesnė ir jeigu papildomai tepame ant jos kremą su lanolinu, deguonies tiekimas ląstelėms blokuojasi, išskyros iš porų lieka ant odos, todėl nenuostabu, jeigu atsiranda bėrimai ir sudirgimas“, – pasakojo moteris.
Taip pat Simona pataria po prausimosi naudoti toniką ir skirti daugiau dėmesio odai aplink akis ir kaklui. „Šios zonos sensta greičiausiai, o priežiūros, kaip taisyklė, gauna mažiausiai“, – sakė tinklaraštininkė.
Dar viena moterų daroma klaida: per dažnai naudojamas šveitiklis (pilingas). Simona rekomenduoja jį naudoti ne dažniau nei kartą per savaitę ir „netrinti odos iki švytėjimo.“ Be to, dažnai riebios odos savininkės naudoja priemones, sudėtyje turinčias spirito. Nors jis ir suteikia gražius rezultatus, ilgainiui oda sausėja ir bandydama atsistatyti dar labiau riebaluojasi.
Dažniausiai sutinkami mitai
Simona pabrėžia, kad dažnai klaidingai manoma, kad apsauga nuo saulės reikalinga tik vasarą, o saugiausias – skirtas vaikams. Ji sakė, kad apsauga nuo saulės reikalinga kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo sezono. „SPF apsaugo ne tik nuo UVB, tačiau ir nuo daug rimtesnių problemų sukeliančių UVA spindulių“, – priminė Simona.
Vis dėlto ir apsaugą nuo saulės reikia pasirinkti tinkamai: apsauga nuo saulės skirtoma į cheminę (chemical) ir fizinę (physical). „Chemical SPF veikia hormonus, gali sukelti vėžį, įskaitant krūtinės vėžį. Jo veikimo principas – jis įsigeria į odą ir tik tada pradeda veikti. Physical SPF neįsigeria į odą, veikia odos paviršiuje, todėl jokie chemikalai į odą neįsigeria ir nedaro jokio šalutinio poveikio, o jį atskirti galite pagal du sudėties komponentus: zinc oxideir ir titanium dioxide“, – pasakojo Simona.
Simona kritikuoja ir paskutiniu metu dažnai pastebimus odos plovimo šepetėlius ar šluostes. Pasak tinklaraštininkės, odos valymui pasirinkdami šepetėlius ne tik pažeidžiate odos mikroreljefą, bet ir pašalinate odos bakterijas, kurios kartais būna naudingos ir reikalingos odai.
Svarbu paminėti, kad ne visos bakterijos – naudingos, o, pasak Simonos, ypač daug nenaudingų bakterijų kaupiasi valymo šluostėse ir šepetėliuose: „Mitas, kad ant tokių prietaisų nesikaupia bakterijos. Visi daugkartinio naudojimo prietaisai, tame tarpe ir tokios, dabar populiarios, šluostės, nėra „šventos“ ir ant jų kaupiasi bakterijos, kurias pernešame ant odos.“
