Kad nepasiklystumėte tarp begalės informacijos apie vakcinas nuo COVID-19, VU Gyvybės mokslų centro imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė papasakojo, iš kur atsiranda įvairūs mitai, kokie jie pasitaiko dažniausiai ir kodėl nereikėtų jais tikėti.
A. Žvirblienės teigimu, mitai apie vakcinas plinta keliais būdais. Vienas jų – specialiai skleidžiama neteisinga informacija, kuri visuomenėje sukelia nestabilumą ir susiskaldymą. Tačiau mitai, susiję su vakcinomis, atsiranda ir dėl kylančio nepasitikėjimo oficialiomis institucijomis bei mokslu.
„Pas mus vyrauja visuotinis nepasitikėjimas, priešų ieškojimas ir kai atsiranda žmonių, kurie pasiūlo kažkokias sąmokslo teorijas ar mitus, tai nemažai žmonių jais ir patiki“, – pasakojo ekspertė.
Vakcinose – nei čipų, nei abortų liekanų
Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – kad vakcinuojant siekiama čipuoti žmones. Profesorės manymu, tai yra aukščiausio lygio absurdas ir į viešąją erdvę paleistas juokais, siekiant pažiūrėti, kiek žmonių tuo patikės. A. Žvirblienės manymu, jei skiepuose būtų čipai, kurie vakcinuojant būtų įleidžiami po žmogaus oda, nebūtų reikėję laukti COVID-19 vakcinos – juk tai būtų galima daryti per kitus skiepus, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito ar gripo.
„Tai yra labiausiai nieko bendro su tikrove neturintis mitas. Tai yra tokio lygio absurdas, kad man kartais atrodo, kad jis yra visiškai dėl juoko sugalvotas, paleistas į visuomenę ir kažkas iš to juokiasi“, – komentavo profesorė.
Kitas dažnai sutinkamas mitas, jog vakcinose yra beždžionių arba abortų ląstelių liekanų. RNR vakcinos, tokios kaip „Pfizer“/BioNTech“ ar „Moderna“, neturi nieko bendro nei su gyvūnų, nei su žmonių ląstelėmis, tad jų ten tikrai nerasite. Tokiose vakcinose naudojamos dirbtinės, sintetinės RNR molekulės. Ten virusas nekultyvuojamas ir jokios – nei gyvūnų, nei žmogaus – ląstelės jų gamyboje nenaudojamos.
Vakcinų gamybos procese ląstelės naudojamos tik tada, kai virusas yra auginamas, nes pats autonomiškai augti negali. Tokiame procese naudojamos ląstelių linijos, kurios gali būti žmogiškos kilmės, tačiau yra išvestos prieš maždaug pusę amžiaus ir laikomos laboratorijose. „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinose naudojami adenovirusai, kurie turi įterptą koronaviruso geną. Tam, kad jie būtų padauginti ir tinkami naudoti, yra auginami ląstelių kultūrose, kurios gali būti ir žmogaus ląstelės, tačiau virusas ląstelių kultūrose išauginamas ir vėliau išgryninamas, taip vakcinoje paliekant tik patį virusą.
„Ląstelės vakcinų kūrime naudojamos tam, kad būtų galima virusą padauginti ir paskui išgryninti, tačiau tai nereiškia, kad vakcinose galima rasti tų ląstelių“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Jei kur nors perskaitėte, kad vakcina nuo COVID-19 sukels nevaisingumą, galite nurimti – tai neturi nieko bendro. Šis mitas grindžiamas tuo, jog placentos ląstelėse esantis sincitinas struktūriškai yra panašus su SARS-CoV-2 spyglio baltymu, į kurį ir taikosi vakcinos. Tai yra skirtingi baltymai ir moksliškai nėra įrodyta, jog vakcinos galėtų sukelti nevaisingumą.
„Jei būtų tokia rizika, tai persirgta COVID-19 liga taip pat turėtų sukelti nevaisingumą“, – teigė A. Žvirblienė.
Veiksmingumas nepriklauso nuo sukūrimo laiko
Dažnai nepasitikėjimas COVID-19 vakcinomis kyla dėl to, jog jos sukurtos ypač greitai. Tačiau, A. Žvirblienės teigimu, vakcinos sukurtos greitai, nes į tai investuota daug pastangų ir lėšų, o tai ir lėmė greitą vakcinų pasirodymą. Tiesa, kūrimo procesai buvo pagreitinti, tačiau nei vienas etapas nebuvo praleistas – vakcinos išbandytos su gyvūnais, vėliau atlikti klinikiniai tyrimai su keliasdešimčia tūkstančių žmonių ir tada vakcinos įregistruotos. Todėl bijoti nereikėtų – nors vakcina sukurta greitai, jos efektyvumas yra patikrintas.
„Jeigu būtų kilę abejonių dėl vakcinų veiksmingumo ir saugumo, jos nebūtų užregistruotos“, – vakcinų veiksmingumą komentavo profesorė.
Pasipiktinimą bei nepasitikėjimą vakcinomis kelia ir faktas, jog po skiepų veido kaukės visiškai atsisakyti dar nebus galima. Tačiau vakcina garantuoja ne galimybę nenešioti kaukės, o padeda išvengti sunkaus sirgimo COVID-19, jo komplikacijų ir mirties. Profesorės teigimu, vakcina – žymiai saugesnė alternatyva nei persirgimas koronavirusu, nes nežinoma, kas susirgti sunkiai, o kam virusas baigsis mirtimi. Todėl kaukės po skiepo nusimesti negalėsite, bet kuo daugiau žmonių bus pasiskiepiję, tuo laisviau galėsime kvėpuoti, bendrauti ir keliauti.
„Kai didelė visuomenės dalis bus paskiepyta, tada keisis ir taisyklės dėl kaukių nešiojimo, kelionių, bendravimo. Kol kas visiems reikia laikytis tų pačių taisyklių, siekiant neplatinti viruso ir apsaugoti didelės rizikos asmenis, o kai jie bus paskiepyti, tada gyvensime laisviau“, – situaciją komentavo A. Žvirblienė.
Mitai su politikos prieskoniu
Pasitaiko ir, rodos, visai nekaltų mitų apie vakcinas. Vienas tokių – priverstinė vakcinacija nuo koronaviruso. Galite nusiraminti – jūsų niekas priverstinai neskiepys ir to jokiuose planuose nenumatoma. Tiesa, nors tokių planų nėra, šis mitas plačiai eskaluojamas, neva kiekvienas bus skiepijamas per prievartą, prieš žmogaus valią.
„Jokia šalis neplanuoja taip daryti, tačiau tokie mitai vis tiek atkakliai yra skleidžiami“, – apie priverstinės vakcinacijos baimę kalbėjo profesorė.
Tiesa, kartais mitai, susiję su skiepais, slepia ir politinę potekstę. Tiek JAV, tiek Europa kuria vakcinas nuo netikėtai užpuolusio viruso, tačiau kartais pasirodo tik rusiškos vakcinos propagavimas. Tokiu atveju, pasak A. Žvirblienės, net nereikia ieškoti, kas tokį mitą paskleidė, nes jis – visai prieš akis. Tokiu būdu bandoma sumenkinti kitų šalių vakcinas ir kelti nepasitikėjimą, tačiau nereikėtų maišyti politikos su medicina – vakcinų efektyvumą lemia ne kilmės šalis, o atlikti efektyvumo bandymai.
„Nereikia toli ieškoti, iš kur toks mitas atsiranda, nes jis yra tiesiog akivaizdžiai skleidžiamas iš būtent tos pusės, kuri nori kitas vakcinas sumenkinti, pasėti abejones jomis“, – pasakojo A. Žvirblienė.
