Sveika gyvensena

Kaip numalšinti galvos skausmą – tai klausimas, kurį vaistininkai kasdien išgirsta bent kelis kartus. Jų teigimu, galvos skausmas yra antras pagal dažnumą žmones kankinantis susirgimas po peršalimo ligų. Vaistininkė pataria, ką daryti, kai skauda galvą, kad prasta savijauta neaptemdytų dienos. „Ši problema dažniau kamuoja moteris nei vyrus, taip pat kartais ir vaikus.

Kiekvienais metais Kauno klinikose apie 50 vaikų ir 20 suaugusių išgirsta retos inkstų ligos diagnozę. Skaičiuojama, kad per metus Kauno klinikose pas gydytoją nefrologą dėl retų inkstų ligų apsilanko apie 400 pacientų. Kauno klinikų Retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja nefrologė prof. Inga Skarupskienė sako, kad nors retos inkstų ligos užklumpa netikėtai, tačiau diagnozavus jas laiku, pacientams galima padėti.

Kauno klinikose – kraujo donorų trūkumas. Šiuo metu situacija sunki, nes trūksta visų kraujo grupių kraujo. Kauno klinikų Kraujo centras prašo ištiesti pagalbos ranką visų, kurie gali ir nori padėti šioje neeilinėje situacijoje.

Suvaldyti savo cholesterolį yra vienas svarbiausių dalykų, jei norite, kad širdis būtų sveika. Tačiau jei jūsų tyrimų rezultatai dar nėra labai prasti, gali būtų verta pirma išbandyti gyvenimo būdo pokyčius, o ne iškart griebtis vaistų – statinų, masiškai išrašomų pacientams. Ekspertai sako, kad dauguma žmonių iš tiesų gali nemažai patys sau padėti, imdamiesi nesudėtingų ir smulkių gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių.

Atidžiai stebėti savo kraujospūdį yra labai svarbu. Štai ką jums reikia žinoti, jei domitės, ar jūsų kraujotaka  veikia be sutrikimų. Koks yra vidutinis kraujospūdis? Jis priklauso nuo jūsų amžiaus.

Nagai – ne tik estetiškai svarbi rankų dalis, bet ir veidrodis, atspindintis bendrą organizmo sveikatą. Specialistų teigimu, pakitusi nagų spalva, tekstūra ar forma gali būti ne tik kosmetinė problema, bet ir ženklas, kad organizme vyksta nepageidaujami procesai.    „Rankos ir nagai yra puikiai matoma žmogaus kūno dalis, tad visi nori gražių ir sveikų nagų.

Neįvardintai 23 metų studentei per klaidą buvo suleistos šešios Covid-19 vakcinos dozės. Mergina 24 valandas praleido ligoninėje, tačiau jai nepasireiškė jokių pašalinių poveikių. Pranešama, kad 23 metų studentei medicinos darbuotoja per klaidą suleido šešis kartus didesnę „Pfizer" vakcinos dozę. Ji buvo 24 valandas stebima Noa ligoninėje Toskanoje, tačiau jokių pašalinių poveikių mergina nepajuto, ligoninės atstovė spaudai Daniella Gianelli  sakė CNN.

Dažnai klaidingai manoma, kad stomatitas – tik vaikų liga. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė sako, kad stomatitas gali kamuoti įvairaus amžiaus žmones, o atsirasti jis gali dėl begalės priežasčių. Taip nutiko ir kaunietei studentei Laimai (vardas pakeistas). Ji sako niekada nesusidūrusi su šia liga, todėl iš pradžių po liežuviu atsiradusią žaizdelę palaikė tiesiog spuogeliu, tačiau ji nenyko, o situacija blogėjo.

Įprastai gripo sezonas Lietuvoje baigiasi gegužės mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad šiltuoju metu galite neužsikrėsti. COVID-19 virusui šiluma įtakos turi dar mažiau, tad budriems reikėtų būti visuomet. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atkreipia dėmesį, kad šių ligų simptomai gali signalizuoti ir apie kitą sunkią užkrečiamą ligą – erkinį encefalitą. Lauke būti budriems Erkės atgyja iš žiemos miego, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 4–5 C šilumos.

Neverta tyliai kentėti – yra daugybė būdų pataisyti savijautą per pagirias ir greitai pasijusti geriau. Štai įvairūs pagirių gydymo metodai, nuo tradicinių naminių priemonių iki mokslininkų patvirtintų strategijų. Idėjos, kaip gydytis pagirias, pravers kitą kartą, kai ryte pabudus ims krėsti drebulys. Gerkite daug vandens Šis patarimas pats akivaizdžiausias, bet ir pats veiksmingiausias.

Per pastaruosius kelerius metus Adele demonstravo savo laipsnišką svorio metimo kelionę tiesiog pasidalindama nuotraukomis savo „Instagram“ profilyje, tačiau „Grammy“ laimėjusios dainininkės gerbėjai jos nematė transliacijoje daugiau nei keletą metų. Viskas pasikeitė, kai spalio 24 d. britų įrašų atlikėja pasirodė NBC „Saturday Night Live“, kur tiesiog negalėjo būti ignoruojama naujoji Adele figūra, net pati dainų kūrėja pasinaudojo proga aptarti savo svorio metimą su žiūrovais.

Kasmet Lietuvoje nustatoma pusketvirto šimto melanomos – agresyviausio odos vėžio – atvejų. Onkologai visame pasaulyje nerimauja, kad nemaža dalis melanomos atvejų per COVID–19 pandemiją liko nediagnozuota, tad ir Lietuvos skaičiai gali ūgtelti.

Su koronavirusu gyvename jau antrus metus. Nors dalis klausimų jau atsakyta, vis dar iškyla naujų. Vis sparčiau įsibėgant vakcinacijai, „Eurovaistinės“ vaistininkės Jovita Juodsnukytė ir Jelena Deksnienė atsako į dažniausiai vaistinėje girdimus klientų klausimus, rašoma pranešime spaudai.  Ką būdama vaistininke galite patarti žmonėms abejojantiems, ar skiepytis? J. Deksnienė: Skiepytis ar nesiskiepyti yra kiekvieno asmeniškas pasirinkimas, kiekvienas atsakingas pats už save.

Milijonai moterų pasaulyje gyvena su širdies ir kraujagyslių ligomis. Ekspertai sako, kad jos turėtų pasitikėti savo instinktais, kai kalba pasisuka apie miokardo infarkto ženklus.  Tyrėjai išsiaiškino, kad moterims, apsilankančios pas gydytojus dėl potencialių infarkto simptomų, tokių kaip krūtinės skausmai, ši diagnozė nustatoma ne taip skubiai. Naujas tyrimas atskleidė, kad moterys negauna tokio pat gydymo ir priežiūros kaip vyrai.

Kiaulpienes daugelis žmonių laiko piktžolėmis, tačiau iš tikrųjų ši gėlė turi naudingų savybių ir aplinkai, ir netgi žmogaus sveikatai. Kiaulpienės yra vienos iš labiausiai paplitusių gėlių, ir, nors jos yra visiškai nekenksmingos, atrodo, kad žmonės jas visada vertina kaip papildomą problemą. Kiaulpienių populiaciją sunku kontroliuoti dėl to, kaip jos išsklaido savo sėklas. Jos greitai žydi ir gali augti praktiškai bet kur – net ir tarp šaligatvio plytelių.

Darbams persikėlus į namus, išnyko riba tarp darbo ir poilsio. Vaistininkė Monika Žalytė pastebi, kad į vaistinę ateina emociškai pervargę, įsitempę, sudirgę pacientai, kurie ieško pagalbos, tačiau neatsižvelgia į šių padarinių priežastis. Vaistininkė, pabendraudama su pacientais, išgirsta, kad dirbantys namuose neretai pamiršta nustatytas darbo valandas, neskiria pakankamai laiko poilsiui, atsistatymui, fiziniam krūviui ar kitoms malonioms veikloms, kurios yra būtinos siekiant neperdegti.

Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus. Lietuvoje dėka stabligės planinės vakcinacijos, kasmet registruojami 1 – 2 stabligės atvejai, tačiau iš jų 1 baigiasi mirtimi. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Mitybos ekspertai nuolat pabrėžia ne tik daržovių svarbą organizmui, bet ir atkreipia dėmesį į jų spalvą. Kaip ir įvairių rūšių daržovės, taip ir skirtingų spalvų produktai skiriasi mineralų ir vitaminų kiekiu bei naudingosiomis savybėmis.

Sąnarių skausmas – tiek jauniems ir aktyviems, tiek pagyvenusiems ir sėslų gyvenimo būdą pasirinkusiems žmonėms pažįstamas negalavimas. Kodėl skauda sąnarius, kada šis skausmas perspėja apie rimtas ligas ir kaip galima sau padėti, pataria vaistininkas Faustas Bertulis ir „Diva namai“ kineziterapeutė Jūratė Kliukaitė. Pasak vaistininko F. Bertulio, sąnarių skausmas – itin dažna problema: į vaistinę, ieškodami atsakymo, kaip numalšinti sąnarių maudimą, pacientai užsuka kiekvieną dieną.

Japonų atliktos studijos analizė parodė, kad didesnes nosis turinčių vyrų varpos dydis yra vidutiniškai 13,5 cm, o mažesnes nosis turinčių – vidutiniškai 10,4 cm. Naujas tyrimas parodė, kad didesnes nosis turintys vyrai taip pat turi ir didesnes varpas. Todėl visi tie, kurie iki šiol jaudinosi dėl per didelės savo nosies, dabar gali šauti šampaną. Mokslininkai išsiaiškino, kad didesnės nosies savininkų taip pat ir varpos yra didesnės – vidutiniškai 13,5 cm.

Ilgą laiką sėdint vienoje vietoje gali atsirasti nugaros problemų. Dirbant sėdimą darbą yra svarbu nepamiršti prižiūrėti savo laikysenos. Apie ilgo sėdėjimo sukeliamas nugaros problemas ir kaip jų išvengti naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius. Ilgai sėdint vienoje vietoje gali atsirasti tam tikrų nugaros problemų. Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos gydytojas dr.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys yra vienas dažniausių galvos ir kaklo srities onkologinių susirgimų. Europoje burnos vėžys sudaro 1–5 proc. visų vėžio atvejų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje – per 40 proc., Azijos šalyse, kur tabako rūkymas, uostymas, kramtymas, ypač betelių (kramtomųjų mišinių, turinčių narkotinių savybių), yra neatsiejama šių šalių kultūros dalis, susirgimų skaičius dar didesnis.

„Mano žolelės“ tinklaraščio autorė Jolanta šįkart dalijasi naudingomis kvapniųjų našlaičių savybėmis, kurios, pasirodo, ne tik gardžiai kvepia ir gražiai atrodo, bet yra ir labai naudingos žmogui. „Mano mama jas vadino „fialka“ ir tai buvo jos viena mėgiamiausių pavasarinių gėlelių. Nenuostabu. Jos kvapas užburiantis. Mano pievelėje, sode, darže yra jų keletą rūšių. Vienos kvepia, kitos ne. Tos, kurios jau nuo amžių auga akmeninėse, nederlingose dirvose ir pievose, tos nekvepia.

Daugelį neretai ištinka saldumynų noras ir kyla klausimas, kokius saldumynus galima rinktis sveikiau prekybos centruose? Kokius desertus pasigaminti greitai ir sveikiau? www.sveikataipalankus.lt įkūrėja, maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, kaip išsirinkti desertą prekybos centruose, o ko apskritai nesirinkti ir gaminti namie.

Dalis žmonių į geriamą vandenį lašina vandenilio peroksidą, neva jis padidina deguonies lygį organizme, kiti geria Epsom druską, tikėdamiesi išvalyti kepenis ar žarnyną, treti į stiklinę įsiberia keletą druskos grūdelių, kad patenkintų mineralų poreikį. Vaistininkai perspėja, kad vartojant priemones ne pagal paskirtį, smarkiai rizikuojama savo sveikata.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, dažniausiai tenka susidurti su sodos vartojimu rūgštingumui mažinti.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ortopedai-traumatologai atliko operaciją, per kurią peties sąnario sausgyslė pakeista donoriniu audiniu: „Įsisenėjusio peties sausgyslės pažeidimo pagydyti kitų galimybių nebuvo, o pacientas jautė stiprius skausmus, ypač jie vargino nakties metu, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butėnas. – Vietoje pažeistos sausgyslės implantuotas donorinis Achilo sausgyslės audinys.

Profesorius Timas Spectoras, epidemiologas iš Londono „King‘s College“, atsakingas už „Zoe“ koronaviruso simptomų tyrimo programėlę, sako, kad permatoma linija ant nagų gali reikšti, kad jūsų organizmas kovoja su liga. Ekspertas sako, kad permatoma linija per nagą gali reikšti, kad sirgote koronavirusu. Tokios linijos dar vadinamos Beau linijomis, pirmojo apie tai XIX amžiaus viduryje rašiusio prancūzų mokslininko garbei.

Įprasti ir dietiniai gaivinamieji gėrimai yra vienodai pavojingi gyvybei – juose gausu cukraus. Naujo tyrimo duomenimis, taip vadinami „mažo kaloringumo“ gaivieji gėrimai nėra sveikesni už įprastinius. Vartodami dirbtiniais saldikliais pagardintus gėrimus, rizikuojame „mirti jauni“ nuo širdies ligų, rašo dailystar.co.uk. Kinijos Zhengzhou universiteto ekspertai 20 metų stebėjo 1.2 milijono suaugusiųjų, siekdami surinkti duomenis apie gaiviųjų gėrimų vartojimą.

Kefyras augančiam organizmui yra puikus maistingųjų medžiagų šaltinis. Vis dėlto, ne visi vaikai noriai jį ragauja. Gydytoja dietologė Lina Barauskienė atkreipia dėmesį, kad vaikai, kurie kefyrą vartoja nuo mažų dienų ir mato, kad jį geria kiti šeimos nariai, šį produktą paprastai mėgsta. Barauskienės teigimu, ieškant naujų galimybių praturtinti kasdienę mitybą, verta išbandyti neįprastus kefyro paruošimo ir pateikimo būdus.

Sidnėjaus universitetas atliko apklausą, o jos rezultatus paskelbė „Amerikiečių klinikinės mitybos žurnalas“ – jokių bėdų nekils, jei per 7 dienas suvalgysite net ir dvylika kiaušinių. Dr Nick Fuller iš Bodeno Nutukimų, mitybos, mankštinimosi bei valgymo sutrikimų instituto atskleidė, kad per savaitę suvalgant 12 kiaušinių, tikrai nepadaugės širdies problemų. Ar sveika valgyti kiaušinius? Dr Fuller sakė: „Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad nereikia vengti kiaušinių, jei maitinatės sveikai.

Vilniaus universiteto Santaros klinikos skelbia apie išsekusias A(II) kraujo grupės atsargas bei kviečia atvykti donorus. „Santaros klinikose kritiškai išseko A(II) kraujo grupės atsargos! Skubiai kviečiame A(II) kraujo grupės donorus registruotis kraujo donorystei!“, – skelbia klinikos. Donorų kraujas naudojamas sergantiesiems onkologinėmis ligomis, pacientams po transplantacijų, gimdyvėms, vaikams, nukentėjusiems po nelaimingų atsitikimų bei COVID-19 infekcijos paveiktiems pacientams.

Net ir laisvėjant karantinui bei greitėjant vakcinacijai nuo COVID-19, žmonių nerimo lygis nemažėja – neužtikrintumas dėl ateities išlieka, žmonės baiminasi naujų koronaviruso atmainų, sunkiai tvarkosi su chroniškai patiriamu stresu. Tai rodo ir padidėjusi nervų sistemai skirtų vaistų bei maisto papildų paklausa. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad nuolat girdi klientų skundus dėl jaučiamos įtampos, nerimo, pervargimo, o su miego sutrikimais į vaistinę ateina bene kas antras klientas.

Yra daug žmonių, svajojančių sulieknėti, keisti gyvenimo būdą, bet mažai kas sugeba išsaugoti sveikas kraugysles ir širdį, nes nežino, kaip tai padaryti.Nors sveikame kūne yra sveikos kraujagyslės, tačiau dažnai kraujagyslių amžius neatitinka žmogaus paso. Netgi jauni žmonės nėra apsaugoti nuo kraujo krešulių, kurie užkemša kraujagysles.  Prasidėjus pandemijai, apie trombus kalbama vis garsiau. Tromboembolinėmis komplikacijomis vadinamos būklės kelia nerimą ir medikams.

Burnos opelės, aftos arba aftinės opos – tai gana dažna problema. Tikriausiai neretas mūsų žino, kokį varginantį diskomfortą jos gali sukelti. Sudėtingiausia tai, kad jos vis iš naujo pažeidžiamos valgant, ypač renkantis rūgštų, aštrų ir kietą maistą. Tad pirmiausia, ką reikėtų padaryti norint bent kiek pagreitinti burnos žaizdelių gijimą, yra laikinas papildomai dirginančio maisto atsisakymas.

Skausmas šlapinantis – nemaloni būsena, su kuria per gyvenimą tenka susidurti ne vienai moteriai. Nors šios lyties anatomija lemia, kad moteris šlapimtakių infekcijos kamuoja daug dažniau nei vyrus, vidaus ligų gydytojos Kristinos Anskaitienės teigimu, nemalonių pojūčių neretai galima išvengti laikantis kelių svarbių taisyklių.

Žmonėms pradėjus skiepytis nuo koronaviruso, vaistinėse sparčiai išaugo karščiavimą mažinančių vaistų pardavimai. Lietuvos vaistinių atstovai naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kokie pokyčiai buvo pastebėti. Didžiosios Lietuvos vaistinės pastarąjį mėnesį pastebėjo didelį skausmą, karščiavimą ir uždegimą mažinančių vaistų paklausos išaugimą.

Menopauzė – neišvengiamas ir natūralus įvykis kiekvienos moters gyvenime. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas ginekologas-akušeris Dr. Vytautas Klimas papasakojo, kada jį įvyksta ir kokie pirmieji simptomai praneša apie artėjančią menopauzę. Menopauzė neretai yra suprantama kaip procesas, tačiau ginekologas patikslina, kad menopauzė yra momentas, o ne procesas.  „Menopauzė yra medicininis terminas, kuris reiškia paskutinių mėnesinių datą, kai jų jau metus nebėra.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kiekvienais metais pirmąjį gegužės antradienį, 2021 m. gegužės 4 d., minima Euromelanomos diena, kai Senojo žemyno šalyse aktyviai atkreipiamas visuomenės dėmesys į melanomos, dėl agresyvios eigos dar vadinamos juoduoju vėžiu, pirminę profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką. „Juodasis vėžys“ Melanoma yra viena iš odos vėžio formų, kuri vystosi epidermio ląstelėse melanocituose. Tai jie odai suteikia spalvą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (balandžio 19–25 d.) minėtas rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 26 d. –  gegužės 2 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (33,1 atvejo 10  tūkst.

Atšilus orams atsiranda ir galimybė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių poilsiaujant gryname ore. Saulės vonios, pramogos gamtoje, nerūpestingai praleistas laikas, vakarojimas iki paryčių – kam galėtų nepatikti vasaros teikiami privalumai? Nenuostabu, kad dažnas iš mūsų taip atsipalaiduojame, kad visiškai prarandame budrumą. Nusprendžiame vakarą praleisti prie ežero, bet apie būsimą uodų ataką nepagalvojame.

Dirbate namuose, pasivaikščiojimą mielai pakeičiate filmų maratonu, tingite eiti į parduotuvę, todėl maistą užsisakote internetu. Nenuostabu, kad kūnai ima panikuoti ir ima siųsti signalus, kad judėti reikia dažniau. „Bright Side“ nori padėti iššifruoti jūsų kūno signalus, kad gyvenimas būtų šiek tiek sveikesnis. 1. Jūsų akys papurtusios. Sėdimas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl kūnas sulaiko vandenį.

Šylantys orai džiugina saule, imamės aktyvios veiklos ir daugiau laiko leidžiame gryname ore. Tačiau pavasaris – palankus metas veido odos ligoms, kurios atšilus orams pasireiškia dažniau.  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė portalui tv3.lt pasakojo, kokios veido odos ligos paūmėja atšilus orams bei kaip veido kaukių nešiojimas prisideda prie odos ligų simptomų pasireiškimo.

Dažnai nejauku kalbėti apie intymios vietos uždegimų simptomus, bet tiesa ta, kad bent kartą gyvenime juos patiria beveik kiekviena moteris. O kai kurias moteris makšties infekcijos persekioja gana dažnai, net kelis kartus per metus. Daugelio bakterinių ir grybelinių makšties infekcijų simptomai yra labai varginantys: niežti lytinius organus, peršti, patinsta, parausta, skauda, pakinta išskyros ir atsiranda nemalonus kvapas.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Nuo seno pastebėta, kad susirgimų skrandžio opalige padaugėja pavasarį. Manoma, kad tai gali lemti ir šaltojo metų laiko gyvenimo būdas, kai dažniau persivalgoma, valgomas riebesnis, aštresnis maistas, sumažėja fizinis aktyvumas ir susilpnėja imuninė sistema. Be to, žiemą dažniau vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie irgi yra vienas iš ligos rizikos veiksnių. Žiemą pradėjusi dažnėti opaligė piką pasiekia atėjus pavasariui.

Šiuo metų laiku padaugėja šienligės atvejų, žmonės jaučia įvairius simptomus ir klausia – gal jie alergiški žiedadulkėms? Išvardinsime pagrindinius simptomus, patarsime kaip gydytis ir kaip juos atskirti nuo COVID-19 simptomų. Pavasarį ore daugėja žiedadulkių ir kai kuriems žmonėms pasireiškia alerginė reakcija, ypač kai žiedadulkės patenka į burną, nosį ar akis.

Alkio pojūtį turbūt teko pajusti kiekvienam. Siekdami jo išvengti dažnai nešiojamės užkandžių dėžutes ar stengiamės sočiai pavalgyti pusryčių, pietų ir vakarienės metu. Visgi Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, atkreipia dėmesį, kad maisto pilna lėkštė toli gražu nereiškia didesnio sotumo jausmo, nes priežasčių, kodėl jaučiame alkį, yra daugybė.

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius biologas Algimantas Paulauskas sako, kad Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį-spalį – kaip tik grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa-rugpjūtis.  Erkės įkandimas neskausmingas, tačiau gali būti labai pavojingas.