Menopauzė neretai yra suprantama kaip procesas, tačiau ginekologas patikslina, kad menopauzė yra momentas, o ne procesas. „Menopauzė yra medicininis terminas, kuris reiškia paskutinių mėnesinių datą, kai jų jau metus nebėra. Ji nustatoma retrospektyviai“, – sakė Dr. V. Klimas.
Menopauzė, pasak gydytojo, yra momentas, o jaučiami simptomai vadinami priešmenopauziniais. Jie pasireiškia maždaug 2-5 metus iki menopauzės, o jai įvykus gali tęstis dar tokį patį tarpą. „Įprastai menopauzė įvyksta 50-52 metų moterims, tačiau gali prasidėti ir anksčiau. Jei menopauzė įvyksta iki 40 metų, tai vadinama ankstyva menopauze ir skaitoma kaip liga“, – atskleidė gydytojas.
Vis dėlto tendencijos, kad menopauzė prasideda vis jaunesnėms, ginekologas nepastebi, tačiau įvardijo priežastis, kurios gali paskatinti ankstesnę menopauzę. „Menopauzę paankstinti gali rūkymas, per mažas svoris, bendrai prasta sveikatos būklė. Paankstinti gali ir kitų ligų, pavyzdžiui, vėžio, gydymas“, – sakė V. Klimas.
Menopauzės simptomai gali būti įvairiausi
Gydytojas sako, kad absoliučių simptomų, kurie pasireikštų visoms moterims, nėra, tačiau ženklų, pranešančių apie menopauzę, gali būti daug ir pačių įvairiausių:
„Ankstyvaisiais simptomais skaitomas karščio pylimas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, ūžimas ausyse, šaltkrėtis, kraujospūdžio kitimas, miego sutrikimai, depresija, dirglumas, išsiblaškymas, atminties susilpnėjimas, lytinio potraukio sumažėjimas, silpnumas, nerimas.“
Vis dėlto šie simptomai gali pranešti ir apie kitas ligas, todėl pirmiausia reikėtų nustatyti, ar negalavimų priežastis yra tikrai menopauzė. Jeigu simptomai yra sukelti sutrikusių hormonų ir trukdo moteriai gyventi pilnavertį gyvenimą, efektyviausias problemos būdas, sako gydytojas, yra pakaitinė hormonų terapija.
„Kadangi visus simptomus sukelia moteriškų lytinių hormonų sumažėjimas kraujyje, efektyviausias gydymas yra pakaitinė hormonų terapija, jeigu nėra kontraindikacijų ir simptomai yra tokie stiprūs, kad trukdo gyventi“, – sakė V. Klimas.
Moterims, patiriančioms priešmenopauzinius simptomus, neretai pasireiškia ir depresija. Pasak gydytojo, tai susiję ne tik su mintimis, kad po menopauzės nebegalės susilaukti vaikų, tačiau ir su kitais kamuojančiais simptomais.
„Pavyzdžiui, jeigu moteriai daug kartų per naktį užeina karščio priplūdimai, ji neišsimiega, nepailsėjusi turi eiti į darbą, darbe blogiau sekasi, visą dieną ji jaučiasi pavargusi, o tai, be abejo, veikia psichologinę būklę“, – sakė ginekologas.
Priešmenopauzinių simptomų sukelta depresija gali prisidėti ir prie svorio augimo. „Žinoma, medžiagų apykaita turi reikšmės, bet su amžiumi ne tik medžiagų apykaita lėtėja, tačiau ir fizinis aktyvumas mažėja. Kai užklumpa depresija taip pat dažnai mažiau judama, daugiau valgoma, dėl to ir svoris auga“, – paaiškino gydytojas.
