Taip nutiko ir kaunietei studentei Laimai (vardas pakeistas). Ji sako niekada nesusidūrusi su šia liga, todėl iš pradžių po liežuviu atsiradusią žaizdelę palaikė tiesiog spuogeliu, tačiau ji nenyko, o situacija blogėjo.
„Spuogelis neišnyko per dieną, kaip įprastai, ir pradėjo skaudėti vis labiau. Antrą dieną skaudėjo tiek valgant, tiek geriant, tiek kalbant. Trečią dieną paskambinau į registratūrą valstybinėje poliklinikoje. Paprašiau susitikimo gyvai, nes norėjau, kad pažiūrėtų, kas tai yra“, – sako Laima.
Vis dėlto vizito dieną studentė sulaukė skambučio iš šeimos gydytojos, kuri paprašė situaciją nupasakoti telefonu ir nustatė liežuvio uždegimą. Laima pridūrė, kad nustebo gydytojos nustatyta diagnoze – „Šeimos gydytoja „nustatė“, kad man yra liežuvio uždegimas, kas yra ne jos specializacija, o odontologo, tačiau ji man liepė kreiptis ir į jį“, – sako ji.
„Paskambinau odontologei ir nupasakojus telefonu simptomus, ji pasakė, kad tai yra stomatitas, o stomatitas yra šeimos gydytojų specializacija“, – pasakoja Laima. Susisiekus su šeimos gydytoja ji rekomendavo tuos pačius preparatus, kaip ir odontologė, tačiau jie nebuvo veiksmingi.
Šiaip ne taip Laimai pavyko vėl patekti pas šeimos gydytoją, kuris stomatito gydymui skyrė receptinius vaistus. „Šis vaistas man galiausiai išnaikino stomatitą iki galo. Kito vizito metu kitas budintis šeimos gydytojas parekomendavo kitą kartą, vos pajutus pirmus simptomus, burną skalauti su soda ir vandeniu“, – sako Laima.
Stomatito priežastys gali būti įvairios
Terminas stomatitas, pasak gydytojos J. Žekonienės, yra bendrinis, platus, reiškiantis burnos uždegimą. „Dažnai po šiuo terminu įvardijama bet kokia opa, bėrimas, pažeidimas burnos gleivinėje, liežuvio pažeidimas ar liga, nes arba nepatikslinama, arba trūksta papildomo ištyrimo, arba trūksta kompetencijos“, – sako ji.
Dažniausiai pasitaikantis yra recidyvuojantis aftinis stomatitas. Nors dažniau jis kamuoja jaunus žmones, susidurti gali ir vyresni. Gydytoja J. Žekonienė sako, kad tai yra stomatitas, kuris pasikartoja, o kas kiek laiko burnoje atsiras žaizdelių, priklausys nuo to, ar pavyksta išvengti jų sukėlėjų, kurių spektras labai platus.
„Dažnai viena priežastis neįvardijama, arba neaiški, pasikartojimą gali lemti labai daug veiksnių, bet reikšmės turi silpna imuninė sistema, bendros ligos, labai stipriai atsiradimą lemia stresas, netinkama mityba, netinkama burnos priežiūra, vitaminų stoka, kraujo ligos, pavyzdžiui, anemija“, – vardijo J. Žekonienė pridurdama, kad afta vadinama opelė burnos gleivinėje.
Ji gali būti viena, tačiau gali būti ir kelios. Paprastai žaizdelės, pasak gydytojos, sugyja per 10 dienų net ir nelabai intensyviai gydant, tačiau jos yra skausmingos ir sukelia diskomfortą ne tik valgant, geriant ar kalbant, tačiau ir tiesiog kontaktuojant su seilėmis.
„Stomatitas nereiškia, kad visa burna išberta, tačiau stomatitas gali kartotis kas mėnesį, todėl žaizdelės sukelia tikrai didelį diskomfortą. Ypatingai dažnai jos atsiranda jauniems žmonėms, kurie neteisingai maitinasi, daug stresuoja, kuriems vitaminų stoka“, – sako gydytoja periodontologė.
Kai kurie stomatitai išties būdingi tik vaikams
Tiesa, kad viena stomatito rūšis iš tikrųjų dažniausiai pasitaiko vaikams. Tai ūmus stomatitas, sukeliamas herpes viruso. „Šis stomatitas būdingas jauno amžiaus žmonėms, o labiausiai vaikams nuo 2 iki 6 metų, tačiau gali sirgti ir vyresni žmonės, žmonės, kurių imuninė sistema labai silpna.
Kartais pačios mamos užkrečia, nes turi ant lūpos herpes, o vaiką myluoja, bučiuoja. Arba, kai vaiko organizmas nusilpo, nes sirgo, o dar prisidėjo herpes infekcija. Įprastai tai būna vaikučiams ir tuo paprastai vieną kartą ir sergama“, – sako J. Žekonienė.
Vaikams pasireiškiantį ūminį stomatitą galite atpažinti iš aukštos temperatūros, irzlumo, bendro negalavimo, paraudusios burnos, kuriose yra ir pūslelių, kurioms sutrūkus pastebimos erozijos. „Gydyti reiktų tiesiog mažinant temperatūrą, girdant skysčius, valant burnytę“, – patarė gydytoja.
Kaip atpažinti stomatitą ir kaip jį gydyti?
Gydytoja pasakoja, kad atpažinti žaizdelę, sukeltą stomatito, gana nesunku – ten, kur jos atsiranda, įprastai neįmanoma įsikąsti. „Ir, žinoma, aftos turi savo tipinę išvaizdą. Kai įsikandi opa būna netaisyklinga, gilesnė, pažeista daugiau audinių, o aftinės opelės būna taisyklingos formos, matomas tik epitelio pažeidimas, aplink būna volelis“, – paaiškino J. Žekonienė.
Jei įtariate, kad jums gali būti stomatitas, savigydos metodais namuose gydytoja užsiimti nerekomenduoja. „Geriausia pasirodyti pas daktarą, kad nepakenktumėte sau. Dažnai turi žmogus opelę ir nusprendžia kokio bičių pikio uždėti, tada nusidegina ir būna dar blogiau.
Naudojant liaudiškas priemones svarbiausia nepakenkti sau, todėl siūlyčiau neeksperimentuoti, net burnos skalavimo skysčiai dažnai būna per aštrūs ir kenkia. Taip pat skalavimas druska ar soda ne visai tinkami šiai ligai. Druska yra labiau pūliniams, soda – grybeliui. Stomatitas gali būti ir grybelinės kilmės, bet reikia daktaro patvirtinimo, kad tai tikrai sukelta grybelio. Jei yra tik žaizdelės, soda ir druska netiks“, – paaiškino gydytoja.
Įprastai, sako gydytoja, paskiriamos priemonės, skatinančios žaizdelių gijimą ir malšinančios skausmą, tačiau, jei stomatitas yra pasikartojantis, svarbiau yra bandyti pašalinti jo priežastis.
„Stengiamės nuspėti priežastis, kad užkirstume kelią pasikartojimui arba, kad aftos pasikartotų ne kas mėnesį, o kas metus. Tačiau jeigu tai sukelia stresas, šį faktorių jau sunkiau eliminuoti“, – pasakojo gydytoja.
Žaizdelės įprastai užgyja savaime per maždaug 2 savaites, tačiau negyjanti opa gali signalizuoti ir kitas ligas.
„Jei turime opą, kuri negyja daugiau nei dvi savaites, ją reikia tirti, išsiaiškinti, ar tai trauminė opelė, stomatitas ar onkologinis procesas. Netinkamai gydant stomatitą gali prisidėti ir papildoma bakterija, žaizda užsiteršia, ilgiau gyja, būna skausmingesnė“, – įspėjo J. Žekonienė.
