Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.
Toks oras apriboja žmonių judesį, mažiau einama į gamtą, nėra tokio didelio kontakto su erkėmis. Ankstesniais metais tokiu laiku jau būdavo fiksuojami pirmieji erkinio encefalito atvejai, nes erkės aktyvios tapdavo nuo kovo pradžios.
Erkės aktyviausios šiuo laikotarpiu
Erkės aktyviausios būna būtent šiuo laikotarpiu, balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį. Tada jos visos nubunda po žiemos miego, yra alkanos ir ištroškusios kraujo – joms pasimaitinti yra gyvybiškai svarbu.
M. Žygutienė sako, jog pavasario antra pusė yra tas laikas, kai visos erkės yra aktyvios. Vėliau šiek tiek mažėja aktyvių erkių gausa todėl, kad jos pasimaitina ir įeina į ramybės būseną. Kadangi pastaraisiais metais buvo labai geros sąlygos veistis erkėms, jų yra didelė gausa ir jos yra aktyvios visą šiltąjį sezoną. Praėjusiais metais erkės buvo aktyvios iki gruodžio mėnesio.
NVSC vyriausioji specialistė pasakoja, kad įsisiurbusi erkė gali perduoti daug ligų, kurias nešioja, tačiau ne visos erkės yra labai pavojingos:
„Lietuvoje ir Europoje mes dažniausiai kalbame apie Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Reikėtų nepamiršti, kad ne kiekviena erkė yra užkrato nešiotoja, o erkiniu encefalitu užsikrėtusių erkių yra tik apie 1 proc., Laimo ligą nešioja apie 20 proc. Žinoma, įvairiose vietovėse gali būti skirtingas procentas ligas nešiojančių erkių. Ligas erkės nešioti pradeda jomis užsikrėtus nuo tam tikrų graužikų, per jų siurbiamą kraują.“
Simptomai gali apgauti
M. Žygutienė informuoja, kad erkinis encefalitas dažniausiai pastebimas praėjus maždaug dviem savaitėms nuo įkandimo, bet šis laikotarpis gali būti ir trumpesnis, ir ilgesnis. Po įkandimo reikėtų dar mėnesį būti atidiems ir stebėti, ar nepasireiškia jokie simptomai.
Erkinio encefalito simptomai pradžioje gali būti klaidinantys, nes jie yra labai panašūs į gripo simptomus. Tai yra aukšta temperatūra, galvos skausmai, raumenų, sprando skausmai. Viskas gali tęstis kelias dienas, bet jei žmogus žino, kad jam neseniai įsisiurbė erkė, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Nėra jokio tradicinio erkinio encefalito gydymo, kadangi kiekviena situacija yra individuali ir viską sprendžia gydytojas.
NVSC vyriausioji specialistė pasakoja, kad erkinio encefalito atvejų būna įvairių – sunkių ir lengvesnių. Lengva forma sergantys žmonės gali to net nežinoti:
„Erkiniu encefalitu nemaža dalis žmonių praserga visai to nežinodami, tai yra lengva šios ligos forma. Tačiau galima ir vidutinio sunkumo bei sunki forma. Priklausomai nuo to, kokio sunkumo liga serga žmogus, galima nustatyti ar jam reikia kreiptis dėl gydymo, ar ne. Paprastai, žmonės kreipiasi medikų pagalbos ir yra gydomi. Taip pat, persirgus lengva forma, žmogus įgauna imunitetą. Jei sergama sunkesne forma, liga nebus taip lengvai įveikiama, net trečdalis persirgusių turi sunkius liekamuosius reiškinius.“
Saugių vietų nėra
Nors erkės aktyviausios yra miškuose, tačiau ir gyvenant didmiestyje jų išvengti yra sunku. M. Žygutienė pasakoja, kad Lietuvoje nėra vietų, kurios būtų saugios nuo erkių. Ne gana to, kad erkės išplitusios miškuose ir pamiškėse, taip pat daug jų galima sutikti parkuose.
Nesisaugant, erkė gali įsisiurbti bet kurioje vietoje. Daugiausia jų yra mišrių lapuočių miškuose, kur yra daugiau drėgmės. Tačiau netgi miestuose, mažuose skveruose galima rasti erkių. Mieste tarp erkių ir žmonių tarpininkauja naminiai gyvūnai ir paukščiai, kurie yra erkių paltintojai.
Pamačius įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau pašalinti. NVSC vyriausioji specialistė aiškina, kaip tai reikėtų atlikti tinkamai:
„Pašalinti erkę reikėtų ją traukiant į viršų staigiu judesiu, suėmus kaip įmanoma arčiau prie odos. Geriausia traukti su pincetu, bet jei neturite nieko po ranka, erkę galima traukti ir su nagais. Jei erkė yra infekuota, užkratas plinta labai greitai, todėl svarbu erkę ištraukti iškart ją pastebėjus. Kuo anksčiau erkė bus ištraukta, tuo mažesnis šansas, kad ji užkrėtė žmogų erkiniu encefalitu.“
Apsisaugoti nuo erkių gali padėti įvairios repelentinės priemonės, bet vis tiek reikia būti atidžiam, stebėti aplinką. M. Žygutienė teigia, kad nuo pačių erkių įsisiurbimo apsaugoti gali žinojimas, kad nėra saugių vietų ir einant ilsėtis ar pasivaikščioti reikia patiems savimi pasirūpinti.
Labai svarbu yra tinkama apranga, geriausia yra dėvėti šviesius rūbus, nes erkės yra tamsios, tad taip bus galima greičiau jas pastebėti. Taip pat reikia uždaryti patekimo prie kūno kelius, tai reiškia, kad kelnių galai turi būti sukišti į batus ar kojines, rankogaliai tampriai užsegti, uždėtas galvos apdangalas/gobtuvas.
Specialistė įspėja, kad gobtuvai yra labai reikalingi vaikams, kadangi jie yra žemo ūgio, erkės nesunkiai nukeliauja iki jų galvos ir būtent ten įsisiurbia. Taip pat padėti gali ir repelentai, kurie atbaido erkes – įvairiausi tepalai, purškalai, skysčiai.
„Renkantis repelentus reikia įdėmiai perskaityti informacinį lapelį, įsitikinti, kad priemonė skirta būtent erkėms atbaidyti, nes joms reikia stipresnių preparatų. O nuo erkinio encefalito pati efektyviausia priemonė yra skiepai, taip tikrai save apsaugotume nuo sunkios ligos“, – pataria M. Žygutienė.
