Sveika gyvensena

Kai kurie žmonės turi nuolat šlapintis, o kiti gali praleisti beveik visą dieną, nesilankydami tualete. Ar normalu, kai tenka nuolat šlapintis? Iš tikrųjų nėra vieno atsakymo į klausimą, koks yra įprastas apsilankymų tualete skaičius per dieną; kiekvienam tai skirtinga.

Daugelis Naujųjų metų nakties neįsivaizduoja be fejerverkų. Ir nors danguje besiskleidžiančios spalvos – gražus reginys ir šventinis akcentas, – gydytojai ragina nepiktnaudžiauti fejerverkais ir būti itin atsargiais, nes pirotechninės medžiagos gali sukelti rimtas traumas ar net nuplėšti galūnes. RVUL Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika pasakoja, kad dažniausiai fejerverkai sužaloja rankas bei akis.

Kartais norisi pamiršti liftą ir tiesiog užlipti laiptais aukštyn, tačiau kartais tai gali tapti tikru iššūkiu. Tikriausiai visi lipdami laiptais yra praradę kvapą, net jeigu daug laiko praleidžia sportuodami. Pasirodo, tai nebūtinai reiškia, kad jūs turite sveikatos problemų. „Bright Side“  įvardija, kada dėl to nereikia jaudintis, o kada derėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į gydytoją. Yra keli dalykai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, jei lipdami laiptais pradedate jausti dusulį.

Atėjus žvarbiems orams atrodo, kad gyvenimas sulėtėja – norisi vis dažniau apsisupti šiltu pledu ir laiką leisti prie televizoriaus ekrano. Tačiau tai ne visada pavyksta ir tenka išeiti į lauką pučiant žvarbiam vėjui ar drebiant sniegui. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja uždavė klausimą, ką rengtis, kad išėjimas į lauką nesibaigtų nušalimu.

Vidutiniškai vyrai pižamą keičia kas 13 dienų, o moterys 17 dienų ir tik tada meta ją į skalbimo mašiną. Dauguma moterų turi kelias pižamų poras, tačiau dažnai tai pamiršta. Nors atsigulti į lovą su numylėta ir jau ilgai dėvima pižama atrodo nieko blogo, iš tiesų tai gali turėti nerimą keliančių pasekmių. Bright Side pasidomėjo, kaip įprotis ilgai miegoti su ta pačia piažama, gali paveikti jūsų sveikatą.

Žiema tai metas, kuomet užpuola peršalimas, gripas ir kiti virusai. Pajutę pirmuosius simptomus, daugelis skuba pirkti vaistus, tačiau iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į natūralias priemones.

Ilgas sėdėjimas prie švenčių stalo ir nuolatinis užkandžiavimas didina riziką persivalgyti. Ką daryti, jei to nepavyko išvengti arba netgi apsinuodijote? Vaistininkė Monika Žalytė ir šeimos gydytoja Izabelė Juškienė dalijasi 5 patarimais, kurie pajutus negalavimus padės greičiau pasijusti gerai.

Dantis valyti būtina, tačiau nedaugelis žino, kad per dažnai juos valant, galima pakenkti dantų emaliui. Arba, kad uždėti dangtelį ant dantų šepetėlio iš tikrųjų yra bloga idėja. Yra keletas dalykų, kuriuos darome kasdien, bet iš tikrųjų jie nedaro jokios naudos mūsų dantų higienai. Daug diskutuojama, ar dantis reikia valyti prieš pusryčius, ar po.

Kaip aktyviai gyventojai ruošiasi žiemos šventėms rodo ne tik užgultos elektroninės parduotuvės ar dovanų ir šventinių užkandžių pilni pirkėjų vežimėliai, bet ir preparatų virškinimui gerinti pardavimas. Kasmet prieš šventes virškinimo fermentų pardavimas vaistinėse išauga apie 40 proc. Vaistininkas Marius Lukštaraupis dalinasi patarimais, kaip užtikrinti, kad virškinimas atlaikytų šventinio stalo gausą ir įvairovę.

Pirmosios pagalvės buvo pagamintos iš akmens ir tik turtingi žmonės galėjo sau leisti jas turėti. Skirtingai nuo senovinių akmeninių pagalvių, tos, kurias naudojame šiandien, yra minkštos ir purios, o daugelis žmonių neįsivaizduoja savo miego be jų. Tačiau ar žinojote, kad miegas su pagalve nėra pats geriausias būdas pailsėti ir gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai? „Bright Side“ pataria, kodėl turėtumėte miegoti be pagalvės, nors iš pradžių tai padaryti gali būti nelengva.

Inkstai yra gyvybiškai svarbus organas, kurio pagrindinė užduotis – organizmo valymas. Kiekvieną dieną inkstai išvalo apie 1500 l kraujo, pašalindami iš jo medžiagų apykaitos produktus, kurie, kitu atveju, stipriai sutrikdytų organizmo veiklą. Inkstuose filtruojamos medžiagos susimaišo su vandeniu ir virsta šlapimu, kuris vėliau surenkamas šlapimo pūslėje ir pašalinamas šlapinimosi metu.

Pilvo pūtimas gali sukelti nemalonių pojūčių, o mūsų pilvas gali atrodyti apvalesnis nei norėtume. Pūtimas prasideda tada, kai žarnyne angliavandeniai negali būti tinkamai suvirškinti, ir dėl to susikaupusios dujos išpučia pilvą. Tai yra natūrali organizmo funkcija, kurią gali paskatinti mūsų suvalgomas maistas. Daugelis žmonių turinčių alergijas maistui patiria pilvo pūtimą, taigi jei jums šis simptomas pasireiškia itin dažnai, verta pasikalbėti su savo šeimos gydytoju.

Per svarbiausias metų šventes ypatingai daug dėmesio skiriame gardiems patiekalams ir gėrimams. Leidžiame sau daugiau pasimėgauti įvairiais skanėstais, kurie gali tapti netikėto dantų skausmo ar jautrumo priežastimi.

Kalėdos ir Kūčios šiemet bus šeimyninėje aplinkoje, o bendravimas su giminėmis ir draugais virtualus, bet šventinį stalą, nors ir mažesnį, vis tiek planuos ir ruoš daugelis šalies gyventojų. Sakoma, kad maistas per Kūčias turi būti paprastas, atitikti pasninko taisykles, bet patiekalų skaičiumi stalas turi būti gausus – ar dėl 12 apaštalų, ar dėl 12 mėnesių. Kalėdų dieną įprastai valgomas sotus ir skanus maistas.   „Svarbiausia yra ne tai, ką valgome, o kaip valgome.

Šaltuoju metų laikotarpiu siaučia ne tik koronavirusas, bet ir kitos sezoninės ligos – peršalimas bei gripas. Vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, ko reikėtų imtis pajutus pirmuosius ligos simptomus, kad nepakenktumėte nei sau, nei kitiems. Vaistininko teigimu, iš pirmo žvilgsnio gripas, peršalimas ir koronavirusas gali turėti panašių simptomų. „Šiuo metu koronaviruso diagnostika kelia daug iššūkių, nes liga yra nauja, nepakankamai gerai mums pažįstama.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šiek tiek sumažėjo. Gruodžio 14–20 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 38,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Kleopatra tikėjo, kad marinuoti agurkai padėjo jai išlikti sveikai ir prisidėjo prie jos legendinio grožio. Julijus Cezaris ir kiti Romos imperatoriai davė marinatų savo kariuomenei valgyti, kad jie būtų stipresni. Ir, kaip paaiškėjo, marinuotų agurkų sultys yra tikrai stebuklingas gėrimas, galintis padaryti stebuklus jūsų kūnui. „Bright Side“ atliko tyrimą ir paaiškino, kas nutiktų jūsų kūnui, jeigu pradėtumėte gerti agurkų marinatą.

Iki gražiausių metų švenčių liko visai nedaug. Ir vėl susėsime prie šventinių stalų, kalbėsimės ir džiaugsimės su tais, kurie šalia. Dėl sugriežtinto karantino šiemet nemažai žmonių sutiks šventes ir visai vieni. Ar tikrai žinote, ką reiktų daryti, jeigu staiga užspringote ir nėra kas jums padėtų? Arba, jeigu netikėtai užspringo šalia esantis žmogus? „Pirmiausia, reiktų atskirti žmogus užspringo dalinai, ar visiškai.

Praktiškai visi laukiame Kūčių ir Kalėdų, kai galime paragauti įvairiausių patiekalų, tačiau taip mėgstama silkė ar kūčiukai gali būti ir ne tokie nekalti, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Apie galimą maisto užstrigimą ar net užspringimą maistu ir ką daryti, jei įvyko nelaimė, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja Ieva Paliokaitė.

Mūsų organizme gyvena net keli kilogramai mikroorganizmų. Dauguma jų atlieka mums naudingą darbą, bet ne visi. Anot žinomo neurologo, medicinos mokslų daktaro Jokūbo Fišo, su blogaisiais mikroorganizmais kovoti žmogui labai padeda vitaminas C. Plačiau apie tai jis papasakojo laidoje „Būk sveikas“. „Tie gerieji mikroorganizmai yra mūsų pagalbininkai, jie yra mes patys, mūsų alterego.

Ne vienas žmogus svajoja apie stulbinamą karjerą ir daro viską, kad darbe pasiektų taip trokštamas aukštumas, būtų pripažintas. Tačiau alinančios pastangos neretai baigiasi perdegimu, kai, atrodo, viskas, dėl ko tiek laiko buvo stengtasi, nebetenka prasmės. Ar perdegimo sindromas yra šių laikų problema, kas dažniausiai su juo susiduria ir į kokius ženklus nereikėtų numoti ranka, pasakoja Asmens sveikatos klinikos psichiatrė Lina Matutytė.

Vaistiniai augalai – viena geriausių profilaktinių priemonių. Vaistažolių arbatas galima vartoti ilgą laiką neišbalansuojant organizmo vidinių sistemų. Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Ką duoda vaistažolių vartojimas profilaktiškai? Jos duoda pasiruošimą organizmo vidinių sveikatos problemų sprendimui, duoda visų organizmo funkcijų sustiprinimą ir net padeda organizmui pasiruošti galimiems blogiems pokyčiams.

Artėjančios didžiosios metų šventės dažnai siejamos ne vien su šeima, jaukumu ar dovanomis, bet ir maisto gausa. Nemažai žmonių po švenčių jaučiasi ne tik sotūs, bet taip pat ir pavargę nuo daugybės patiekalų, o medikai tikina, kad šis laikotarpis – tikras iššūkis virškinimo sistemai. Gydytoja dalinasi patarimais, kokių klaidų derėtų vengti, kad paprastas persivalgymas netaptų rimtomis sveikatos problemomis.

Daugelis žmonių mėgsta išlenkti vieną kitą taurę, ypač per šventes – pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje nuo Kūčių vakaro iki Naujųjų Metų dienos iš viso išgeriami šeši milijardai alkoholio vienetų. Anot „Subway“ atlikto tyrimo, sunkiausių pagirių diena šiemet bus gruodžio 19 diena, šeštadienis. Alkoholyje yra pavojingo chemikalo etanolio, dėl kurio po vakarėlių ir atsibundame jausdamiesi taip, lyg būtume pervažiuoti autobuso, rašoma dailystar.co.uk.

Žuvis – vienas pagrindinių Kūčių valgių. Ją gaminant svarbu paisyti kelių taisyklių, kad pavyktų maistingi ir skanūs patiekalai. Dietistė Vaida Kurpienė pataria įtraukti į meniu ir Lietuvos atviruose tvenkiniuose auginamą, šviežią žuvį bei pateikia 3 lengvai pagaminamų patiekalų receptus švenčių stalui – su karpiu, amūru ir eršketu. O virtuvės žinovas, šefas, restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas Tomas Rimydis pristato plačiakakčio šonkauliukų receptą.

Jeigu norite atsikratyti svorio, tikriausiai atidžiau prižiūrite, ką valgote. Bet ar žinote, kad jūsų pasirinkti gėrimai taip pat yra svarbūs svorio metimo kelyje. Tačiau yra daug sunkiau suprasti, ar gėrimai yra sveiki. Nesunku pasakyti, kad sausainis su daug cukraus ir šokolado nėra labai naudingas jūsų mitybai. Bet ar obuolių sultys yra sveikos, ar ne? „Tips and tricks“ sudarė sąrašą gėrimų, kurių geriau vengti, jeigu norite atsikratyti svorio.

Šlapimo pūslės uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti šlapimo takų infekcija, ja yra sirgusios bent pusė visų moterų, o ketvirtadaliui jų infekcija pasikartoja per artimiausius šešis mėnesius. Mergaitės jau nuo mažens yra mokomos saugotis, nesėdėti ant šaltų paviršių, tad gali susidaryti įspūdis, kad šlapimo takų infekcija yra moteriška liga. Tačiau vyrai ja taip pat gali sirgti, maža to, vyrai serga sunkiau.

Maisto produktą „AppetitLess“ bei maistines skaidulas „Greens“ reklamavusiai bendrovei „Koko LT“ skirta 25,2 tūkst. eurų bauda už klaidinančią reklamą. Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimo, maisto produktus lieknėjimui siūliusi internetinė parduotuvė nesilaikė reikalavimų ir ne pirmą kartą pažeidė Reklamos įstatymą. Interneto tinklalapiuose delfi.lt ir kokosmile.lt įmonė reklamavo produktų naudą sveikatai, apetito kontrolę ir lieknėjimą skatinančias savybes.

Poledine žūkle užsiimantys žvejai, linksmų pramogų ištroškę vaikai ar nuotykių pasiilgę suaugusieji vis dažniau traukia prie užšalusių vandens telkinių. Specialistai su siaubu stebi ne visada apdairų žmonių elgesį, kuris kartais baigiasi ir skaudžiomis nelaimėmis, ir nurodo, kad ledas pavojų kelia beveik visais atvejais.

Šį trečiadienį, gruodžio 16 d., LSMUL Kauno klinikose registruotas organų donoras. Tai išskirtinis donoras savo amžiumi – mažamečio vaiko artimųjų apsisprendimo dėka jo širdis persodinta panašaus amžiaus vaikui. Ketvirtadienio rytą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose užgesus vaiko gyvybei tėvams pakako jėgų priimti ypatingą sprendimą ir paaukoti vaiko organus donorystei.

Koronaviruso pandemija nukreipė dėmesį nuo ligų, esančių aukščiausiose mirtingumo pozicijose. Viena tų ligų – vėžys. Nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti. Atnaujintais Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje nustatyti 17 708 nauji piktybinių navikų atvejai. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, o mirtingumo rodikliai ėmė mažėti.

Dietologai tvirtina, kad sveika mityba padeda išvengti daugelio ligų, o susirgus greičiau atgauti sveikatą. Jie pataria valgyti kuo daugiau daržovių. Žiemą trūksta žalumynų, tačiau nepamirškime į savo valgiaraštį įtraukti rūsiuose žiemojančių burokų, morkų, svogūnų, kopūstų,salierų šaknų. Šias daržoves reiktų valgyti ne tik virtas, bet ir žalias, raugintas, nes jos turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Burokėliai. Tai labai vertinga daržovė.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Šių metų pradžioje pasaulis sužinojo apie dar vieną baisią pandemiją. SARS-CoV-2, arba įprasčiau – koronavirusas, nuskriaudęs visus pasaulio žemynus. Reikalų su pandemijomis esame turėję ir anksčiau, dar šiame tūkstantmetyje: SARS epidemija 2003 m., MERS viruso protrūkis 2012 m., Ebolos hemoraginė karštinė 2014 m. Pradėjus plisti virusui, ėmėme daug kalbėti apie nuo jo saugančias priemones.

Nuo pandemijos pradžios praėjo beveik metai, tačiau vis dar ne visi gyventojai išmoko teisingai dėvėti apsaugines veido kaukes. Viena dažniausių klaidų – kaukės keičiamos per retai. BENU Sveikos odos instituto ekspertė Donata Švarcaitė sako, kad šaltuoju metu per ilgai dėvima kaukė ne tik neapsaugo nuo užsikrėtimo COVID-19, bet ir daro žalą odai po kauke. Besikaupianti drėgmė gali paskatinti odos paraudimą, spuogų atsiradimą, odos jautrumą ir uždegimą.

Pandemijos pradžioje, pavasarį, buvo metas, kai Lietuvos gyventojai apsauginių kaukių apskritai neturėjo galimybių įsigyti, tad buvo leista kvėpavimo takus pridengti rankų darbo kaukėmis, skarelėmis ir pan. Visgi, tada viruso plitimas šalyje buvo kelis kartus mažesnis dėl griežto karantino ir žmonių sąmoningumo.

Šiltas sultinys žvarbiais žiemos vakarais gali suteikti ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir organizmui reikalingų medžiagų. Kai kurie liaudyje dalinami patarimai apie sultinio naudą turi ir mokslinio pagrindo.Vertingiausia sultinio savybe gastroenterologas įvardija baltymus, kurie naudingi žmogaus kaulams, kremzlėms ir odai, tačiau perspėja – sultinio iš miltelių geriau nevartoti.  Iš mėsos kaulų, kremzlių ar odos virtuose sultiniuose vyrauja baltymai.

Vaikui vakare pakilo temperatūra ir jis pradėjo neįprastai elgtis? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų ligoninės gydytoja Inga Ivaškevičienė perspėja, kad tokiu atveju nuo vaiko nereikėtų nuleisti akių. Tai gali būti klastingos ligos – meningokokinės infekcijos pradžia.

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms vis dažniau pagalvojame kokią žuvį geriausia naudoti šventiniams patiekalams ruošti. O jie gali būti patys įvairiausi – nuo termiškai neapdorotos sūdytos silkės ar lašišos iki pyragų su žuvimi, ar įdarytų lydekų. Tai, kad vartoti daugiau žuvies yra rekomenduojama, nieko nebestebina, o ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl.

Šaltojo sezono metu nuolat susiduriame su kontrastais – minusine lauko temperatūra ir sausu bei šiltu patalpų oru. Mūsų oda ir plaukai patiria stresą dėl tokių temperatūros svyravimų. Sulėtėja galvos odos kraujotaka, plaukams pradeda trūkti maistinių medžiagų ir vandens. Oda ir ypač plaukai išsausėja – susidaro palankios sąlygos kauptis statiniam krūviui, plaukai elektrinasi. „Plaukai tampa nepaklusnūs, galva atrodo tarsi pienės pūkas – visa tai yra plaukų įsielektrinimo pasekmė.

Kai už lango žvarbu, kamuoja prasta nuotaika ir organizmą atakuoja įvairūs virusai, daugelis griebiasi kvapnios arbatos puodelio. Tarptautinės arbatos dienos proga vaistininkas Mintautas Kamandulis pataria, kokias arbatžolių rūšis pravartų visuomet turėti po ranka, kad lengviau nuvytume nerimą, įveiktume peršalimą ir virškinimo problemas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pagausėjo. Gruodžio 7–13 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nustatant įvairius organizmo sutrikimus bei infekcines, uždegimines ir net onkologines ligas, kraujo tyrimų svarba – nenuginčijama. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokie kraujo tyrimų rodikliai yra svarbiausi ir paaiškina, kokias sudėtingas ir gyvybei pavojingas ligas jie gali parodyti. Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle, šeimos gydytojai dažnai paskiria specialius kraujo tyrimus, norėdami išsiaiškinti, kas slypi už neraminančių simptomų.

Amerikietė Olivia Cara savo socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje pasidalijo vaizdeliu, kuriame savo sekėjams parodė, kad per metus neteko net 18 kilogramų. Jos įrašas buvo toks sėkmingas, kad mergina nusprendė parodyti sekėjams ir kaip jai pavyko tai padaryti.  Olivia Cara savo paskyroje parodė, ką ji valgo pastaruoju metu. Mergina teigė, kad dabar ji valgo daug šilauogių, nes jos yra puikus antioksidantas ir puikiai padeda atsikratyti papildomų kilogramų.

Dažnai girdime, koks svarbus yra miegas ir kaip netinkamas poilsis gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Tačiau, ar pakankamai laiko skiriate miegui ir žinote, kiek turi trukti miegas? Jeigu miegate tik 5 valandas, atsakymas yra ne. Ekspertas iš Australijos, daktaras Zacas Turneris paaiškino, kaip ilgesnė miego trukmė gali „pakeisti jūsų gyvenimą“. Jis rekomenduoja miegui skirti bent 7 valandas, rašoma.

Mokslininkai atrado naujų sąsajų, rodančių, kaip muzika veikia žmonių kūnus, mintis ir elgesį. Tyrimo metu buvo sujungti dr. Davido Lewiso iš „Mindlab International“ darbai ir 3 000 respondentų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Vengrijos apklausa. Buvo tiriamos 10 skirtingų reakcijų į muziką – atminties funkcijos pagerėjimas, laimės pojūtis bei žmogaus širdies pulso sulėtinimas bei pagreitinimas.

Magnis yra nepaprastai svarbus jūsų kūnui ir sveikatai. Magnio trūkumas gali sukelti gana nemalonius pojūčius, o ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Bet kaip sužinoti, kad jums trūksta magnio? Magnis yra reikalingas mūsų organizmams, nes jis svarbus hormonų gamyboje. Jis padeda auginti atpalaiduoti nervus ir raumenis. Jis palaiko psichinę sveikatą ir energijos apykaitą bei yra svarbus perduodant nervinius impulsus.

Stipriai į viršų šoktelėję svarstyklių skaičiai nedžiugina, o kartais net varo į neviltį. Tuomet griežtos dietos tampa kasdienybe. Bet ar tai išeitis? Apie tai domėjosi laida „Būk sveikas“. „Mes esame labai apriboti mitybą arba pasilikti ties vienu ar dviems produktais. Tada svoris, aišku, krenta. Bet noriu pasakyti žiūrovams, kad organizmas tada dirba tokiu principu – kiek mes jam neduodam ir apribojam tam tikru laikotarpiu, tiek jis paskui atsiima.

Pagaliau į mūsų šalį atėjusi žiema džiugina daugelį, tačiau gydytojai įspėja žmones būti atsargesniais. Labiausiai į pasikeitusias oro sąlygas atkreipti dėmesį derėtų vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems kyla pati didžiausia lūžių rizika. Gydytojas ortopedas-traumatologas Tomas Sveikata sako, kad pačiomis pirmosiomis dienomis ledui padengus žemę matomas padidėjusių pacientų kiekis.