Apie galimą maisto užstrigimą ar net užspringimą maistu ir ką daryti, jei įvyko nelaimė, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja Ieva Paliokaitė.
Gydytojos teigimu, visi maisto produktai gali būti pavojingi ir sukelti užspringimą. Rizika padidėja, kai prie stalo elgiamės neatsargiai. Vis dėlto dauguma produktų, kuriais I. Paliokaitė pastebėjo, kad žmonės užspringsta dažniausiai, randami ant beveik kiekvieno šventinio stalo:
„Suaugę žmonės dažniausiai užspringsta mėsos produktais, riešutais, džiovintais vaisiais. Vaikai – dažniau saldainiais, kurie yra kieti, čiulpiami, gali užspringti vynuogėmis, kietesnėmis daržovėmis.“
Yra keli užspringimo tipai
Skubiosios medicinos gydytoja įspėja, kad prieš imdamiesi kokių nors veiksmų, užspringus šalia esančiam žmogui, turime suprasti, ar žmogus dar gali kvėpuoti, ar jau nebe:
„Yra du užspringimo tipai: dalinis ir visiškas. Kad nepakenktume žmogui, reikia suprasti, ar čia dalinis, ar visiškas užspringimas. Jeigu turime dalinį užspringimą, žmogus kosėja, dar gali kvėpuoti, gali pasakyti kažką trumpais žodžiais, pavyzdžiui „aš užspringau“, – pasakoja medikė.
Jos teigimu, viena didžiausių klaidų, kurią daro aplinkiniai žmonės, – pradeda trankyti kosėjančiam žmogui per nugarą.
I. Paliokaitė tvirtina, kad kosulys yra efektyvus organizmo mechanizmas, nes jo metu susidaro dideli slėgiai krūtinės ląstoje, o, suduodami kosėjančiam žmogui, galime susilpninti šį slėgį, ar net dar blogiau – pastumti svetimkūnį giliau į kvėpavimo takus.
Vis dėlto sudavimo tarp menčių padėti į šalį nereikia, nes jis naudingas, kai yra visiškas užspringimas:
„Jeigu turime pilną užspringimą, tai reiškia žmogus nebegali kosėti, negali kalbėti, negali kvėpuoti, kaip aš savo studentams sakau, trys „k“. Kalba, Kosulys ir Kvėpavimas išnyksta ir žmogus gali tik parodyti tarptautiniu užspringimo ženklu – abiem rankom už kaklo susiėmęs. Tada reikia suprasti, kad žmogus užspringo“, – į pilno užspringimo požymius dėmesį atkreipia gydytoja.
Gali prireikti ir gaivinimo
Ieva Paliokaitė tikina, kad pastebėjus, jog šalia esantis žmogus užspringo ir nebegali kvėpuoti, turime nedelsdami teikti pirmąją pagalbą. Kaip tai daryti taisyklingai, gydytoja dalinasi su portalo skaitytojais:
„Yra du manevrai, kuriuos pakaitomis taikome. Pirmas yra, kuomet iš šono priėję, šiek tiek palenkiame žmogų į priekį, kad jei atstrigs tas svetimkūnis, kad į lauką kristų. Viena ranka, jei esame dešiniarankiai tai dešine, suduodame stipriai penkis smūgius tarp menčių savo delno pagrindu, kita ranka prilaikome žmogų iš priekio, kad tiesiog jis nepargriūtų nuo mūsų smūgio.
Jei svetimkūnis tokiu būdu nepasišalina, tada pereiname prie antro manevro dar vadinamo Heimlicho manevru. Tai yra, kai atsistojame užspringusiam žmogui už nugaros, jį apkabiname abiem rankom.
Vienos rankos sugniaužiame kumštį ir jį dedame tarp bambos ir skrandžio duobutės, o kita ranka kumštį apglėbiame delnu ir abiem rankom atliekam penkis stūmius į pilvą, kreipdami savo kumštį link viršaus, lyg norėtume, kaip šaukštu iš pilvo sukelti slėgį į krūtinės ląstą, ir kad tas svetimkūnis iš kvėpavimo takų pasišalintų.“
Gydytoja pasakoja, kad šiuos manevrus reikia naudoti pakaitomis: penkis vieno, penkis kito tol, kol pasišalins svetimkūnis.
Jei vis dėlto šie manevrai nepadeda, žmogus gali prarasti sąmonę ir tada reikia pradėti gaivinimą:
„Atlikti 30 paspaudimų ir du įpūtimus pagal suaugusių gaivinimo algoritmus. Jei mes to žmogaus nepažįstame, žinoma, su įpūtimais reikėtų elgtis atsargiai, bet jei tai yra mūsų šeimos narys ir žinome visas jo būkles, tikrai galime daryti ir įpūtimus, jei mokame ir galime.“
Pagrindinės klaidos gali ir sužaloti
Paklausta apie dažniausias klaidas padedant užspringusiam žmogui, gydytoja primena apie smūgį tarp menčių dar kvėpuoti galinčiam žmogui. Tačiau medikė paneigia ir seną mitą, neva užspringusius vaikus reikia kratyti žemyn galva:
„Žmonės dar atsimena iš senų laikų, kad reikia kratyti vaiką už kojų paėmus, žemyn galva. Tai yra didžiausia, kokią tik galima padaryti, nes taip žalojame vaiką ir gali atsirasti rimtos galvos, kaklo traumos, dėl kurių visam gyvenimui gali likti padariniai. Jokiais būdais šito negalima daryti.“
Tuo pat metu I. Paliokaitė dalinasi patarimais, kaip padėti užspringusiam vaikui:
„Jei kūdikis gali kosėti, verkti, tada mes nesikišam, leidžiam kosėti, jeigu nebeverkia, nebėra jokio garso, nekosėja, tokiu atveju yra du keliai, kuriuos pamainomis taikome.
Pirmasis: vaiką pasiguldom sau ant dilbio, veidukas nukreiptas į grindis ir delnu prilaikome galvytę, kad nesitabaluotų, kad būtų tvirtai laikoma ir per nugarytę suduodame penkis kartus tarp menčių, žinoma, ne tokiu stiprumu, kaip suduotume suaugusiam žmogui. Manevras yra tam, kad sukeltų didesnį slėgį kvėpavimo takuose, kad tas svetimkūnis iškristų.
Jeigu neiškrenta tas svetimkūnis, tada apverčiame vaiką ant nugaros, pasiguldome sau ant dilbio, galvytę prilaikome delnu ir kitos rankos dviem pirštais atliekame krūtinės ląstos paspaudimus, ties krūtinkauliu uždėję savo du pirštus.“
Medikė patikina, kad apvertus vaiką ant nugaros reikia pažiūrėti, ar neatsirado burnoje daiktas, dėl kurio vaikutis užspringo. Pamačius svetimkūnį burnoje, jį reikėtų išimti pirštais.
Nemalonius pojūčius gali sukelti ir užstrigęs maistas
Ieva Paliokaitė perspėja, kad prastai sukramtytas maistas ar praryti žuvies ar vištienos kaulai gali pakenkti mums ir nesukeldami springimo:
„Kartais užstringa maistas taip, kad negalime seilių nuryti, dažnai būna kokio šašlyko gabalas, tada jausime diskomfortą.“
Užstrigus maistui stemplėje, gali prireikti ir medikų įsikišimo, kad šie, naudodami specialią įrangą, ištrauktų užstrigusius kaulus.
„Geriausias variantas, kai mes matom ir galime lengvai išimti, bet neretai stemplėje įstringa giliau ir prireikia endoskopijos – giliau pasižiūrėti su kamera ir ištraukti tuos kaulus, stemplės gleivinėje užstrigusius.
Tiek žuvies, tiek vištienos kaulai yra pakankamai pavojingi ne kiek užspringimo atveju, bet įstrigimo atveju būtent stemplėje. Žmonės kreipiasi, sako – man dirgina, kažkas yra.
Kartais tie žuvies kaulai jau būna nukeliavę tolyn, bet žmogus jaučia diskomfortą, būna sudirginta, sužalota stemplės gleivinė, būna žaizdelė“, – savo patirtimi dalinasi I. Paliokaitė.
Sužalotą stemplę, gydytojos teigimu, gali skaudėti net kelias savaites, priklausomai nuo to, kiek praslinkę kaulai sužalojo ir ar pacientas kenčia nuo didesnio rūgštingumo.
Svarbiausia neskubėti
Gydytoja tikina, kad didžiausia grėsmė užspringti maistu yra tada, kai mes skubame ar norime vienu metu kalbėti ir valgyti. Todėl skubiosios medicinos gydytojos teigimu, prieš kalbėdami su stalo pašnekovais, turėtume praryti maistą, prieš tai jį neskubėdami sukramtę:
„Pirmiausia svarbu sukramtyti maistą, kad kiek įmanoma turėtume mažesnius to maisto gabalėlius, kuriuos ryjame, kurie gali patekti į kvėpavimo takus, jei neatsargiai kažką darome. Dažniausiai užspringstama, nes nesilaikoma valgymo tvarkos normalios.
Žmonės valgo kalbėdami, juokiasi, kas padidina tą galimybę staiga įkvėpti nesukramtyto maisto gabaliukus. Jeigu valgome, tai prieš pradėdami kalbėti su stalo pašnekovais, turėtume praryti tą maistą ir nesukelti sau to pavojaus užspringti, neskubėti valgyti.“
