Sveika gyvensena

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti.

Šaltalankio vaisiai, lapai ir žievė yra vitaminų bei kitų veikliųjų medžiagų saugykla. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, reiktų iš anksto prisirinkti šių gydančių ir organizmą stiprinančių gamtos gėrybių. Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių šeimos dygliuotas, 1,5–5 m aukščio krūmas. Šaknys virvinės su azotą kaupiančių bakterijų gumbeliais. Kamieno ir šakelių žievė rudai žalia ar tamsiai rudai pilka, o jaunų ūglių sidabriškai pilka.

Lietuvoje jau veikia koronaviruso (COVID-19) plitimui stabdyti skirta mobilioji programėlė „Korona Stop LT“. Jos tikslas – informuoti žmones, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir padėti nutraukti viruso plitimo grandinę. Mobilioji programėlė „Korona Stop LT“, kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pasitelkdama savanoriškai naudotojų pateiktą informaciją, padeda nutraukti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo grandinę.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Akių jautrumas šviesai, išsiliejęs vaizdas, kaklo ar galvos skausmas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, miego sutrikimai. Šie dalykai turi bendrą vardiklį – jie yra akių nuovargio požymiai. „Ilgalaikis žiūrėjimas į skaitmeninį ekraną yra bene dažniausia akių įtampos ir nuovargio priežastis, ji net kartais vadinama skaitmenine akių įtampa.

Šiais metais galvos skausmai vargina daugelį. 2020 metų balandžio mėnesį ženkliai padaugėjo „Google“ paieškų apie skirtingus galvos skausmo intensyvumo lygius, o gegužės mėnesį atlikta „Migraine Trust“ apklausa parodė, kad 58 procentai sergančiųjų migrena priepuoliai sustiprėjo karantino metu. Šis suintensyvėjimas siejamas su stresu ir kasdienio režimo pasikeitimais, įskaitant ir mitybos pokyčius bei gausesnį alkoholio suvartojimą, tačiau retai gilinamasi į to priežastis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vakciną gali pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pranešimo formą. Jei pacientas neturi galimybės užpildyti elektroninę formą, jis gali užpildyti popierinę pranešimo formą, skirtą pacientams ir siųsti ją: el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nustatė, kad, taikant prevencines priemones, mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 proc., o efektyvų gydymą – dar 26 proc. Statistika daug žadanti, tik, deja, siaučiant COVID-19 pandemijai, onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau.

Menopauzė – natūralus kiekvienos moters gyvenimo tarpsnis, kuris reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, tačiau ir kitus tiek fiziologinius, tiek psichologinius iššūkius.    Dėl šių organizmo permainų daugelį dailiosios lyties atstovių pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie neretai apsunkina gyvenimo kokybę ir priverčia iš naujo pažinti savo organizmą.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas kupinas atsakomybių: greitas gyvenimo tempas, konkurencija ir daug pareigų lydi kiekvieną dieną. Jeigu nuovargis kamuoja net po pakankamo poilsio naktį ar rytinio kavos puodelio, reikėtų susirūpinti organizmo siunčiamais ženklais, gali būti, kad jums trūksta magnio.  Nuovargis yra organizmo apsauginė reakcija į pervargimą ir per didelį psichinį ar fizinį krūvį.

Pradėkime nuo to, kaip yra gaminami ryžių, grikių ar kitų grūdų trapučiai.Ryžių trapučiai gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 °C laipsnių temperatūra. Netrukus ryžių krakmolas išsiplečia ir sprogsta.Lygiai taip pat ryžius galima spraginti, staiga sumažinus slėgį. Spraginami gali būti ne tik ryžiai ar grikiai, bet ir kukurūzai, kviečiai, sezamo sėklos ir kt.

Mokslininkai nustatė, kad netinkama burnos higiena, nesveika mityba sukelia burnos ertmės susirgimus, kuriuos dažnai lydi halitozė (blogas burnos kvapas) ir kurie didina širdies, inkstų bei virškinimo sistemos ligų riziką. Kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje atliktas burnos priežiūros įpročių tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai. Priskaičiuojama, kad šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos, auga apie 100 skirtingų šių krūmų rūšių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę dar šiek tiek padidėjo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę (lapkričio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Koronaviruso pandemijos metu padidėjo bičių produktų paklausa. Deja, šiemet gausaus medunešio nebuvo, todėl bitininkų produktų atsargos jau senka. Vis dėlto tikimasi, kad medaus iki pavasario nepritrūks. Trakų rajono bitininkas Juozas Norinkevičius džiūgauja, kad žmonės sveikatos semiasi iš gamtos ir vertina bičių produktų naudą.

Vitaminas D kartais vadinamas „saulės vitaminu“, nes odoje jis gaminasi reaguojant į saulę. Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis vitaminas, priklausantis tai pačiai medžiagų grupei, kaip ir vitaminai D-1, D-2 ir D-3. Organizme jis gaminasi natūraliu būdu, saulės šviesoje. Šio vitamino taip pat galima gauti iš tam tikrų maisto produktų ir maisto papildų, jei organizme jo trūksta, rašo healthline.com Vitamino D pagrindinės funkcijos yra kelios.

Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.

Naujai atlikto tyrimo duomenimis, jaunesni nei dvejų metų vaikai, gavę antibiotikų, vėliau gyvenime dažniau serga kai kuriomis ligomis. Kūdikiai ir maži vaikai, gavę bent vieną dozę antibiotikų iki dvejų metų, vėliau dažniau serga astma, egzema, šienlige, yra alergiški maistui, serga celiakija, turi problemų su svoriu ir nutukimu bei vėlesniais vaikystės metais pasižymi dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimų, skelbiama pirmadienį „Mayo Clinic Proceedings“ publikuotame tyrime, rašoma cnn.

Apklausos įvairiose pasaulio šalyse rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų taiko vadinamuosius alternatyvius metodus, tarp jų – ir fitoterapiją. Visgi specialistai įspėja, kad žolelės vaistus pakeičia ne visada bei primena apie galimus pavojus ir riziką sveikatai dėl netinkamo augalinių vaistų vartojimo. Apie vaistinguosius augalus ir jų poveikį sveikatai žinoma nuo seno.

Kol visas pasaulis pritilęs laukia Covid-19 pandemijos pabaigos, mokslininkai be perstojo dirba, norėdami rasti efektyvių priemonių kovai su šiuo virusu. Vieni jų ieško vakcinos, kuri padėtų apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau tai gali užtrukti. Todėl ieškoma kitų pagalbos būdų.

Egzistuoja daugybė akių ligų. Kai kurios iš jų yra įgimtos, kitos – įgytos. Tarp pastarųjų dažniausiai pasitaiko glaukoma, katarakta, trumparegystė ir toliaregystė, astigmatizmas, vyresniame amžiuje – amžinė geltonosios dėmės degeneracija bei ypač šaltuoju metų laikotarpiu pasireiškiantis akių sausumas.  Apie visas šias akių ligas, jų simptomus bei būdus, kaip pagerinti regėjimą, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologė Gintautė Gulbinienė.

Medicininių kaukių nešiojimas rudenį kiek skiriasi nuo pavasarinio, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Dabar lauke šalčiau, tad dažniau kamuoja nepatogumas ir nemalonumas, kai kaukės vidus aprasoja ir ji sušlampa. „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova šiai situacijai turi kelis patarimus. Kvėpuoti įprastu ritmu ir neskubėti. Daugiausiai nemalonumų medicininės kaukės lauke sukelia tiems, kurie skuba ir netolygiai kvėpuoja, pastebi vaistininkė S. Izmalkova.

Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė (lapkričio 20–27 d.), kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.  Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams.

Visuotinio karantino metu gyventojai daugiau arba net visą laiką praleidžia namuose. Čia ne tik dirba, bet ir gamina maistą, sportuoja, o turėdami laiko – užsiima remonto darbais. Draudikai teigia, kad daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, ir nors neatsargiai elgiantis susižeisti įmanoma bet kur, nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios.

Kietas dantų šepetėlis – didelis jų priešas, o dar blogiau – tarpdančių nepriežiūra, sutaria vaistininkė Monika Žalytė ir burnos higienistė Dovilė Turkovė. Ką dar būtina žinoti apie burnos higieną, kad džiaugtumėmės gražiais dantimis, sveikomis dantenomis, gaiviu burnos kvapu ir išvengtume ligų? Tai, kad dantis reikia valytis bent du kartus per dieną – kiekvienas žino nuo vaikystės. Tačiau tik nedaugelis girdėjo, kad įprastu dantų šepetėliu pašalinama tik apie 60 proc.

Jeigu vaizdas ryte veidrodyje nedžiugina, oda atrodo pavargusi, papilkėjusi ir praradusi jaunatvišką spindesį, greičiausiai jai skiriate per mažai dėmesio ir... gryno oro. Daugiau laiko leisdami namuose, iš vienos pusės, galime dažniau palepinti savo odą, iš kitos pusės, nesuteikiame jai labai svarbių elementų – gryno oro, saulės šviesos ir drėgmės.

Vos vienas kiaušinis per dieną padidina 2–ojo tipo diabeto riziką 60 procentų, parodė naujas tyrimas. Australijos mokslininkai studijavo 8545 suaugusiųjų iš Kinijos imtį ir atrado teigiamą koreliaciją tarp gausesnio kiaušinių suvartojimo ir didesnio cukraus kiekio kraujyje.  Kiaušiniai yra sveikas ir maistingas maisto produktas, dažnai rekomenduojami kaip „sveikas ir greitas maistas“, bet diabetą tiriantiems mokslininkams jie kelia abejonių.

Grikiai yra labai maistingi grūdai – daugelis juos laiko supermaistu. Grikių nauda sveikatai įvairialypė – jie padeda širdžiai, skatina lieknėjimą ir padeda tvarkytis su diabetu. Grikiai yra puikus baltymų, skaidulų ir energijos šaltinis. Grikiuose nėra glitimo, todėl juos gali valgyti celiakija sergantys ir glitimo netoleruojantys žmonės – jiems grikiai ir grikių miltai yra puiki mitybos alternatyva. Grikiai auga visame pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad pasaulyje didėja atsparios vaistams gonorėjos plitimas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių lytinei ir reprodukcinei sveikatai. Pasak PSO, dėl vaistams atsparios gonorėjos gali išsivystyti ūminiai uždegimai, nevaisingumas, o pastojusios moterys gali susidurti su savaiminiais persileidimais ir kitomis komplikacijomis. Gonokokinė infekcija gali būti perduota naujagimiams ir sukelti sunkia akių infekciją, galinčia  baigtis apakimu.

Ar pandemijos metu žmonės nepraranda fizinio aktyvumo? Sveikatingumo specialistai teigia, kad nors nuo griežtesnio karantino įvedimo laiko praėjo dar palyginti nedaug, susirūpinti yra kuo – „Google Mobility“ ataskaitose fiksuojama, kad didžiuosiuose šalies miestuose apsilankymų parkuose mažėja. Nors buvo laukiama, kad į juos plūstels srautas iš uždarytų sveikatingumo klubų, duomenys rodo, kad lankytojų net iki 30 proc. mažiau nei pačiu tuščiausiu metu – žiemos vidury.

Gripo sezono metu net dešimtadalis gripu sergančių intensyvios terapijos skyriaus pacientų būna gripu susirgusios nėščiosios, kurioms šios ligos komplikacijos tikėtinos tiek pat, kiek vyresnio amžiaus, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems asmenims. Dažnai užklupusi liga pavojinga ne tik mamai, bet ir dar negimusiam kūdikiui, kuriam gripas gali pasireikšti rimtomis ilgalaikėmis komplikacijomis ar net mirtimi.

Magnis ne veltui vadinamas „gyvybės mineralu“. Jis būtinas gerai raumenų, širdies, nervų sistemos veiklai. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo daugeliui gali trūkti šio svarbaus mikroelemento. Iš kokių simptomų galima įtarti magnio trūkumą?  Magnis reikalingas aktyvinti daugiau kaip 300 įvairių gyvybei svarbių fermentų sistemų, dėl magnio trūkumo sutrinka raumenų, širdies ir nervų sistemos veikla. Nuo šio mikroelemento taip pat priklauso psichikos sveikata.

Nors antibiotikai infekcijų gydymui naudojami nuo XX a. vidurio, vaistininkai pastebi, kad toli gražu dar ne visi žino jų paskirties bei vartodami daro klaidas, kurios gali sukelti sveikatai pavojingų pasekmių.  Antibiotikai yra natūralios arba sintetinės medžiagos, kurios nužudo bakterijas arba sustabdo jų augimą. Antibiotikai yra skiriami gydytojo, išrašant receptą ir parenkant tam tikrą preparatą bakterinei infekcijai, uždegimui gydyti.

Pastaruoju metu internete sklando informacija, kad negalima valyti ausų, o ypač to daryti ausų krapštukais, nes tai gali pažeisti ausies vidų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas turi kitokią nuomonę šiuo klausimu. „Aš rezonuosiu su paskutiniu metu girdima nuomone, kad ausų valyti negalima. Ausų krapštukais valyti ausis irgi galima“, – sako jis.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivyst perkopus 55 metų amžių. Skrandžio adenokarcinoma Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Kasmet lapkritį daugelyje pasaulio šalių vykstančią „Supratimo apie antibiotikus" švietėjišką kampaniją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiemet pasiūlė keisti į „Supratimo apie antimikrobines medžiagas" kampaniją. Toks sprendimas PSO priimtas po konsultacijų su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, nes pasaulyje didėja atsparumas įvairesniems antimikrobiniams vaistams, todėl siekta išplėsti šios kampanijos tikslus nuo antibiotikų iki visų antimikrobinių medžiagų.

Nors mintis apie mūsų organizmuose gyvenančius parazitus yra nemaloni, parazitų pasitaiko daug dažniau nei būtų galima pamanyti. Parazitų pasitaiko ne tik trečiojo pasaulio šalyse – jie paplitę visame pasaulyje ir jų turėti gali visų rasių, lyčių ir socialinės bei ekonominės padėties žmonės. Parazitai gali sukelti įvairiausių simptomų, iš kurių tik keletas paveikia virškinamąjį traktą, bet gera žinia ta, kad parazitus galima išsigydyti, rašoma westchesterhealth.com.

Visuotinis karantinas dėl COVID-19 jau antrąsyk per šiuos metus perkėlė mus dirbti į namus, apribojo galimybes aktyviai fiziškai judėti ir tuo pačiu pakoregavo maisto racioną – daugelio šaldytuvuose ir spintelėse atsirado įvairų pusfabrikačių, gelbstinčių, kai pavalgyti reikia greitai. Vis dėlto specialistai perspėja, kad net ir būnant namuose būtina išlaikyti subalansuotą mitybą, kitaip pakenksime savo imunitetui ir atversime duris įvairiems virusams ar kitoms ligoms.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. „Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos sekasi geriau, kitiems – sunkiau. Šiuo metu labai svarbu stebėti ir savo psichologinę būseną bei savijautą.

Net 26 proc. respondentų keičia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai rečiau nei kartą per savaitę, rodo ką tik atliktas reprezentatyvus „Eurovaistinės“ užsakymu atliktas tyrimas. Įsigaliojus karantinui kaukės visoje Lietuvoje tapo privalomos išėjus iš namų, tačiau jos vis dar dėvimos netaisyklingai.

Siekiant apsisaugoti nuo įvairių ligų ir jaustis gerai, svarbu savo organizmą aprūpinti būtinais vitaminais ir mikroelementais. Tai ypač aktualu peršalimų sezono metu, o ypač šiemet, kai siaučia COVID-19 pandemija. Stiprus imunitetas tokiomis aplinkybėmis tampa paskutine ir pačia svarbiausia gynybine linija kovoje su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis.

Pandemijos akivaizdoje kiekvienas pacientas, kurio simptomai primena Covid-19 ligą, atsiduria po padidinamuoju stiklu. Ir tiesa, kad Covid-19 sukeliami negalavimai gali priminti peršalimą ir gripą. O kaip yra su alergijomis? Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Jeigu kalbame apie simptomus, kurie būdingi įvairioms kvėpavimo sistemos ligoms, tai juos gali sukelti infekcinės arba alerginės priežastys.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi vaistininkai pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkai, bendraudami su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama.

Atėjus šaltajam metų laikotarpiui, žmonių, besiskundžiančių išsausėjusiomis akimis ir nemaloniais viso to pojūčiais, akivaizdžiai padaugėja. Tam turi įtakos įjungiamas šildymas patalpose ir automobiliuose, sausėjantis oras ir kiti veiksniai. Kaip kovoti su akių išsausėjimu ir kokios kitos priežastys gali jas išprovokuoti, kalbamės su Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologe Rita Žiliene.

Cukrinis diabetas – klastinga lėtinė metabolinė liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tiesa, Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, pasaulyje ši liga yra diagnozuota tik pusei ja sergančiųjų suaugusiųjų, o kasmet diabetas nustatomas vis jaunesniems asmenims. Ekspertų teigimu, diabeto kaina tiek žmogaus gyvenimo kokybei, tiek piniginei – didžiulė, tačiau 90 proc. diabeto atvejų galima išvengti arba sušvelninti.

Nenumaldomai baigiantis rudens sezonui ir artėjant žiemai, ne vienas vis dažniau pasiskundžia subjurusia nuotaika, mieguistumu, energijos stoka. Tokia savijauta gali įspėti apie vitamino D, kuris yra labai svarbus žmogaus organizmui, trūkumą. Specialistai nurodo, kad tai yra pasaulinė problema, mat šio vitamino trūksta daugiau nei milijardui žmonių.

Farmacininkai sako vis dažniau sulaukiantys klausimo, ką daryti, jeigu koronavirusas buvo nustatytas artimam žmogui. Jeigu COVID-19 diagnozuotas jūsų šeimos nariui, farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė pataria vengti bet kokio kontakto su juo: „Jeigu jūsų artimasis susirgo lengva ligos forma, tokiu atveju jam gali būti leista gydytis namuose, tačiau svarbu izoliuotis nuo kitų šeimos narių. Geriausia, jeigu jis galėtų gyventi atskirai arba bent būtų kitame kambaryje.