Sodas ir daržas

Geriausios bulvių veislės priklauso nuo to, ko ieškote: skonio, tekstūros, paskirties (virti, kepti, bulvių košei), augimo sąlygų ir atsparumo ligoms. Čia pateikiame keletą veislių, kurios yra gerai vertinamos dėl įvairių savybių. Ankstyvos veislės Red Duke of York – ankstyva veislė su raudonomis odelėmis ir puikiu skoniu, tinkama virti. Swift – labai ankstyva veislė, geriausiai tinka virti. Subręsta per maždaug 10 savaičių nuo sodinimo.

Sakura arba japoninė vyšnia užburia savo žiedų grožiu. Jos žydėjimas žymi tikro pavasario pradžią. Žmonės traukia į sakurų parkus, darosi asmenukes, fotografuojasi su šeimomis ir tiesiog gėrisi šiuo trumpu, bet įstabiu žydėjimu. Pirmasis sakurų parkas Lietuvoje įkurtas dar 2001 metais, tad akivaizdu, kad šios vyšnios puikiai gali prigyti ir augti mūsų krašte. Na, o jeigu norite japoninę vyšnią užsiauginti savo sode, turime jums gerų žinių.

Tvirtai prigijusias hortenzijas lengva prižiūrėti, tačiau neretai pasitaiko, kad jauni augalai pradeda vysti. Pasak sodininkystės entuziastų, yra būdų, kaip tai ištaisyti. Hortenzijos yra gražūs sodo augalai dideliais subtiliais žiedais, todėl itin liūdna, jei jie pradeda vysti. Augalas vysta dėl daugelio priežasčių, tačiau retai kada dėl ligos – dažniausiai taip būna dėl netinkamų auginimo sąlygų.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus. Vieni daržininkai pomidorus sėja jau vasario mėnesį, kiti – tik kovo viduryje ar pabaigoje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Šioje publikacijoje rasite informacijos, kada geriausia sėti pomidorus, kada juos daiginti ir kitų naudingų pomidorų auginimo patarimų.

Našlaitės yra vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pasirinkimas turint vaikų, mat jų žiedlapiai yra netgi valgomi. Kad jos gražiai žydėtų, tereikia atsiminti kelias taisykles, sako „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo ir atskleidžia efektyviausią metodą jas apsaugoti nuo ligų.

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai. Aplinkosaugininkai prašo atsakingai juos rinkti, nes intensyvus lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą, jis nebegali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – tai šilų augalas, kurio sėklas išnešioja vėjas. Auga sausuose pušynuose, miško aikštelėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose, tai labiau pietryčių Lietuvos augalas, bet ir rytų Aukštaitijoje galime juo pasigrožėti. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.  Vėjalandės šilagėlės įdomūs augalai.

Ar kada nors pagalvojote, kad galite auginti daržoves savo buto balkone? Taip – tikrai galite! Jei turite balkoną, vadinasi turite pakankamai erdvės auginti gėles, vaistažoles ir daržoves. Balkonai yra puiki vieta šiltnamiui ir jūsų svajonių mini darželiui. Šiltnamis balkone gali padėti užsiauginti savas salotas, pomidorus, krapus, špinatus, čiobrelius, mėtas bei begales kitų daržovių ir prieskoninių augalų.

Levandos – tikra mūsų gėlynų puošmena, užburianti ne tik savo ypatinga spalva, bet dar ypatingesniu kvapu. Norint tvarkingai, gražiai augančių levandų krūmelių, būtina pasirūpinti jų genėjimu. O kada ir kaip atliekamas levandų genėjimas, jus supažindinsime šiame straipsnyje. Kodėl reikia genėti levandas? Levandų genėjimas padeda prailginti jų gyvavimo laiką. Negenimos, nekarpomos jos greitai medėja ir ilgainiui visiškai nebekrauna žiedynų.

Daugelis kurmius sode laiko kenkėjais ir stengiasi vienokiais ar kitokiais būdais kurmius išvaryti. Nors jų žala dažniausiai tik estetinė, tačiau rausdami gali pakenkti ir augalams – išrausti, pažeisti ar kitaip padaryti nepataisomos žalos sodo augmenijai. Tačiau gyvenant gamtos prieglobstyje reikia nepamiršti, kad veržiamės į ekosistemą kurioje yra ir kurmiai, ir kiti, ne visada malonūs bei laukiami, organizmai sode.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Kas gi nenori vasarą praleisti su sultingomis, saldžiomis braškių uogomis? O kad tokias gautumėte, itin svarbu žinoti, kaip ir kada tręšti braškes. Jeigu parinksite ne tik tinkamas trąšas braškėms, bet ir teisingai jas naudosite, tai išvengsite braškių lapų suvešėjimo ir turėsite kalną raudonų, sveikų uogų. O braškių tręšimas nėra kažkoks didelis mokslas – šį „maistą” braškėms naudokite kelis kartus per sezoną. O toliau aptarsime visus braškių tręšimo ypatumus.

Rododendras – dar vienas nuostabus visžalis krūmas, kuris populiarus želdiniuose. O ar žinote, kada tręšti rododendrus pavasarį, kai augalas bunda iš žiemos miegų? O kaip tai tinkamai padaryti ir kokias trąšas naudoti, kad pradedantys geltonuoti lapai nesukeltų daugiau problemų? Visgi rododendrų tręšimas turėtų būti atsargus ir gerai apgalvotas, nes augalas rūgščiamėgis – tai ženklas, kad jis prižiūrimas kiek kitaip.

Šliužai – vieni nelaukiamiausių svečių sode ir darže, todėl prasidėjus daržininkystės ir sodininkystės sezonui pasipila klausimai ir pasiūlymai, kaip juos naikinti. Sodininkas Virgis sako atradęs efektyviausią būdą, kurį naudoja jau kelerius metus – juo jis pasidalino ir su kitais. Šliužai, o taip pat ir sraigės, dažniausiai nusitaiko į dar jaunus augalus ir juos apgraužia.

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms dovanoja krūmų sodinukus apželdinti daugiabučių kiemus. Šiemet bus išdalinta 2800 įvairių rūšių krūmų sodinukų. Savo ruožtu bendruomenės įsipareigoja augalus prižiūrėti ir puoselėti.   „Susidomėjimas šia akcija – kasmet auga. Vilniečiams per keletą metų jau išdalinome apie 15 tūkst. krūmelių pasisodinti daugiabučių kiemuose, – pasakojo sodinukų dalinimo akcija koordinavusi „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė.

Pateikiame veiksmingą gudrybę, kaip įšaknyti ir dauginti rožes. Jums nereikės jokios specialios įrangos, tik dviejų paprastų svogūnų. Gausi šaknų sistema susiformuos vos per savaitę. Vadovaukitės šia pamoka ir galėsite džiaugtis gražiais naujais rožių krūmais. Svogūnų metodas Jums reikės: Vieno rožės stiebelio; 2 raudonųjų svogūnų galvučių; Šiek tiek medaus; Smėlio; Purios žemės.

Nors kai kurie augalai, pasėti vasario ir kovo mėnesiais, balandį spėję ir ūgtelėti, tačiau kitus dar tik planuosime sėti ar persodinti į atvirą dirvą. O kad būtų lengviau susigaudyti, ką ir kada sėti, pažvelkime, ką mums pataria balandžio mėnesio sėjos kalendorius. Balandžio mėnesį dauguma augalų jau gali būti sėjami tiesiai į dirvą.

Dažnas sako, kad kanų sodinimas reikalauja daug iššūkių. Tačiau „Kanų sodų“ želdyno dizainerė Asta Milkintaitė atkerta, kad tai gali būti ir visai nesudėtinga. Apie tai, kaip paruošti kanas sodinimui ji papasakojo TV3 laidoje „Svajonių sodai“. Moteris atskleidė, kaip paruošti kanų gumbus ir kanų sėklas sodinimui. Kanų gumbų paruošimas Pirmas darbas, kurį reikia padaryti norint pasisodinti kanas, – augalų gumbų paruošimas. Tai, anot želdynų dizainerės, reikalauja atidumo.

Valgomasis sausmedis (Lonicera edulis) – išsivadavęs iš egzotikos gniaužtų ir vis dažniau ir drąsiau randantis savo vietą mūsų sodybose ir kiemuose. Tai – nelepus, derlingas ir dekoratyviai žydintis krūmas, išsiskiriantis tamsiai mėlynos spalvos, pailgomis uogomis, kuriose gausu antioksidantų, vitamino C bei kalio.

Bundant pavasariui visiems augalams reikia trąšų, o vienos iš labiausiai mėgstančių pavalgyti yra rožės. O tai kada tręšti rožes, kad paspartintumėte šių krūmų naują vegetaciją ir pagerintumėte jų žydėjimą? Pavasario pirma pusė – štai idealiausia tręšimo pradžia visoms rožėms. O tolimesni tręšimo etapai priklausys ir nuo trąšų rūšies, ir nuo pačių rožių savybių, tad išsiaiškinkime, visus su rožėmis susijusius tręšimo niuansus.

Marijampolės rajone, Buktos miško keliuku vaikščiojusi Aušra išvydo nekasdienį gyvūną – ant kelio besišildantį žaltį. Tam, kad apsaugotų žaltį nuo mirties, kuri jį galėjo ištikti ir toliau gulint vidury kelio, moteris nusprendė jį patraukti ant žolės. Tačiau tokio spektaklio, kurį surengė žaltys, Aušra nesitikėjo. „Apie tai, kad tuo keliu gana daug pavojingų padarų keturiais ratais važinėja, žaltys sau galvos nesuka. Prisistačiau, kaip kokia kelių policininkė ir siūliau pasitraukti į žolę.

Mėtos yra populiarus augalas, turintis daugybę skirtingų rūšių. Šis augalas turi neįtikėtinai malonų kvapą, tačiau gali sukelti problemų soduose, todėl ekspertė ragina nesodinti šio augalo sode. Augalų ekspertė Emily Kuzmiw, turinti savo „YouTube“ kanalą „The Suburban Garden Guide“, vaizdo įraše perspėjo sodininkus, kodėl mėtos gali kelti grėsmę.

Abrikosas – medis, kurį prisimenu vaikystės kieme plačia laja, gaivų pavėsį teikiančiomis šakomis. Pavasarį grožėdavomės rožiniais žiedais, nerimaudavome, ar nors pusė jų atlaikys netikėtas naktines pavasario šalnas, kad galėtų užmegzti vaisius. Vėliau, įpusėjus vasarai, aukštai viršuje, kur be kopėčių neįlipsi, žalioje lapijoje saulėje šildydavosi nedidukai, švelnūs tarsi aksominiai, gelsvai oranžiniai, raudonais šoniukais, ypatingo skonio ir viliojančio kvapo abrikoso vaisiai.

Aviečių genėjimas – tai būtina jų priežiūra. Už tinkamą priežiūrą avietės atsilygins didesniu derliumi, užaugins stambesnes uogas. Aviečių genėjimas – tai ne tik pažeistų ar ligotų šakų pašalinimas. Tai ir krūmo retinimas, atnaujinimas. Kada palankiausias metas genėti avietes ir kaip tinkamai tai atlikti? Kada genimos avietės? Aviečių genėjimui tinkamiausias laikas yra ruduo ir ankstyvas pavasaris. Tad jeigu to neatlikote rudenį, dabar pats metas.

Kiekvieną pavasarį mus džiugina gausiai žydinčios įspūdingais ir prabangiais žiedais „apsipylusios” magnolijos. Kad magnolija būtų sveika ir gyvybinga, patartina ją tinkamai tręšti, kad būtų skatinamas augimas, stiprinamos šaknys ir auginami nuostabūs žiedai. Bet tą daryti reikia ne bet kaip ir ne bet kada. Čia mes jums ir papasakosime, kaip ir kada tręšti magnolijas atsižvelgiant į jų vystymosi etapą. Aptarsime, kurios trąšos ar tręšimo būdas magnolijoms yra geriausias.

Šių metų tikslas – kvapnus ir sultingas pomidorų derlius? Nieko nelaukite – būtent kovas laikomas geriausiu metu pradėti pomidorų daiginimo darbus ir taip sutaupyti. Patiems pasisėjus sėklų, atšilus orams nereikės pirkti pomidorų daigų. Kad pomidorų sėja jau pačiame įkarštyje, rodo ir pardavimų skaičiai, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tradiciškai būtent pomidorų sėklos tampa vienomis paklausiausių prasidėjus pavasarinei sėjai.

Hortenzijų žiedai atrodo nuostabiai, ypač kai augalas žydi mėlynai. Pasak vienos socialinių tinklų vartotojos, pakeisti hortenzijų spalvą jums padės paprastas virtuvės ingredientas. Gausiai žydinčių hortenzijų grožis tiesiog užburia, ypač jų didžiuliai įspūdingo mėlyno atspalvio žiedai. Šie krūmai yra vieni iš puošniausių augalų, suteikiančių sodui, vazai ar puokštei išskirtinį akcentą. Be to, hortenzijos yra palyginti lengvai auginamos ir atsparios šalčiams.

Plačiai atverkite langus ir įsileiskite į namus plazdančius įvairiaspalvius drugelius. Ne įprastus, taip trumpai gyvenančius, o tokius, kurie puoš namus ir džiugins Jus ne vienerius metus – tai orchidėja Falenopsis (Phalaenopsis). Ji dėl savo elegantiškų, plazdančių žiedų, kurie primena sparnuotus drugelius, dar yra vadinama „drugelių orchidėja”. Nuo pažinties su būtent šia orchidėjų rūšimi geriausia pradėti savo kelionę po orchidėjų pasaulį, nes falenopsis yra ne tik viena populiari...

Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įspėja, kad jau pražydo vienas nuodingiausių augalų Lietuvoje – žalčialunkis: jo negalima skinti, liesti, net – uostyti, nes žiedadulkės gali pakenkti akims ir kvėpavimo takams. Visos šio augalo dalys šio augalo dalys – nuodingos, o ant odos patekusios augalo sultys gali sukelti pūsles ir žaizdas.

Šluotinis sausakrūmis dažnai įvardijamas kaip senovinis vaistinis augalas ar net naudingas ekologiškos žemės ženklas. Tačiau šis augalas gali kelti didelį susirūpinimą dėl savo potencialiai pavojingų savybių. Nors daugelis žmonių gali nežinoti apie šluotinio sausakrūmio galimas neigiamas pasekmes, yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis augalas gali būti ne tik nepageidaujamas soduose ar laukuose, bet ir turėti įtakos sveikatai ir net gamtai.

Kieme apsigyvenę kurmiai namų savininkams gali būti tikras galvos skausmas. Jie gadina sodo estetinį vaizdą ir neretai norima išprašyti kurmius – štai, kas padės atsikratyti jais humaniškai. Šie gyvūnai atrodo mieli, tačiau ne vienam nepatinka, kai prižiūrimą veją išrausia kurmiai ir ją visą nusėja kurmiarausiai. Dėl to reikia spręsti šią problemą, kol ji dar nepablogėjo.

Dėl nenusakomos gausos vitaminų ir naudingųjų medžiagų žalieji žirneliai turi atrasti kampelį jūsų darže. Kai ateis tinkamas laikas, kada sėti žirnius, tuomet pasėtos kelios sėklytės vasarą jau atneš neįkainojamo derliaus. Tuomet galėsite aižyti ankštis tiesiai nuo vijoklio arba sulaukto žirnių derliaus užsikonservuoti. Visgi sėkmingam derliui įtaką turi tinkamas sėjos laikas, sodinimo ypatumai ir šiokia tokia priežiūra, tad pagrindinius kriterijus ir panagrinėsime.

Prasidėjus pavasariui pats metas pradėti rūpintis savo hortenzijomis. Ekspertė pasidalino naudingais patarimais, kaip tai padaryti gali padėti trys virtuvėje randamos priemonės. Vasarą hortenzijos soduose pražysta didžiuliais gražiais įvairiaspalviais žiedais. Jei kada nors susimąstėte, kaip pasiekti, kad hortenzijos sukrautų didelius žiedus, ekspertė turi keletą patarimų.

Peletrūnas, estragonas, vaistinis kietis – tai tas pats prieskoninis ir vaistinis augalas. Peletrūnas žinomas daugeliu vardų, nors Lietuvoje nėra labai populiarus prieskonis. Tradiciškai peletrūnas daugiausiai būdavo auginamas Žemaitijoje, kur juo būdavo gardinami įvairūs patiekalai. Iš ten paplito po visą Lietuvą, tačiau taip ir neišsikovojo didelio populiarumo. Peletrūnas – ypatingo dėmesio ir priežiūros nereikalaujantis žolinis augalas.

Naktimis dar pasitaiko šalčių, bet pasirodžiusi saulė ir įdienojus sušylantis oras primena, kad jau pavasaris. Prabėgusi gana šilta žiema paliko daug galvosūkių sodininkams ir daržininkams. Dėl šilto ir palankaus klimato pagausėjo kenkėjų, visai nebijančių ekologinių kovos būdų, todėl nemažai daržininkų ir sodininkų šiltnamius ruošiasi dezinfekuoti cheminėmis priemonėmis.

Skruzdėlės gali ir padėti, ir pakenkti jūsų sodui. Visgi sode atsiradus šiems nepageidaujamiems vabzdžiams, galite juos nesunkiai išnaikinti. Dauguma skruzdėlių aprūpina dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir padeda apdulkinti sodo augalus. Tačiau skruzdėlių kolonijos taip pat gali būti didesnės sodo problemos požymis. Pavyzdžiui, skruzdės traukia prie medaus rasos, kurią amarai – dažni sodo kenkėjai – išskiria maitindamiesi augalų sultimis.

Norint užsiauginti stambių ir saldžių šilauogių uogų, nepakanka tik tinkamo rūgštingumo dirvos ir trąšų. Labai svarbus yra šilauogių genėjimas. Kasmet teisingai genint šilauogių krūmus, derės stambios, didelės uogos, net ir tręšiant negausiai. Kada genėti šilauoges? Tinkamiausias laikas šilauogių genėjimui yra kovo mėnuo. Intensyvus genėjimas pradedamas, kai krūmas sulaukia 5–6 metų ir priaugina daugiau šakų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Įsibėgėjantis pavasaris – ne tik sugrįžtančios saulės ir šilumos, bet ir darbų sode metas. Vaismedžių augintojams pagrindinis darbas – medžių genėjimas, tačiau svarbu ne tik tai daryti kasmet, bet ir atlikti šį darbą tinkamai. Sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tinkamai genėti vaismedžius, ką būtina žinoti ir kokių klaidų nekartoti, jei norite, kad medžiai būtų stiprūs ir vestų gerą derlių.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms. Vietoje derliaus lieka tik pavieniai stagarai ir apgraužti šakniavaisiai, svogūnėliai. Dėl to jis daržininkų vadinamas bene nekenčiamiausiu vabzdžiu.

Agurkų auginimas – ko gero kiekvieno sodininko užsiėmimas. Agurkai – viena mėgstamiausių daržovių, tad visuomt į kompaniją lygiuojasi šalia pomidorų. Agurkas (Cucumis) – priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalų genčiai. Jo šaknis liemeninė, stiebas šliaužiantis. Žiedai vienalyčiai, ryškiai geltoni. Vaisiai žali, daugiausia vidutinio dydžio. Šliaužiantys, šiurkštūs agurkų ūgliai užauga apie 200 cm ilgio, kurie baigiasi ūsais – jais augalas užsikabina už atramos.

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda sukeliantis pavojų aplinkai žolės deginimas sukeliantis pavojų aplinkai, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus.

Įvairios socialinių tinklų daržininkų grupės jau ūžia nuo klausimų ir patarimų, kaip sėti, sodinti vieną ar kitą daržovę, gėlę, kaip tvarkyti ar dar netvarkyti aplinką, genėti, balinti vaismedžius ar vaiskrūmius. Patarimais apie kovo mėnesio darbus sode ir darže su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.

Ponios Hinch gerbėja pasidalino paprasta priemone, kuri padeda atbaidyti šliužus nuo augalų ėdimo. Tai padės greitai ir lengvai atbaidyti ne tik šliužus, bet ir sraiges. Užuot naudoję druską ar varinę vielutę, išbandykite naudoti epsomo druską, dar vadinamą magnio druska, rašo express.co.uk. Jean Quinn socialinių tinklų grupėje „Ponios Hinch sodininkystės patarimai“ paskelbė: „Norėdami sumažinti šliužų populiaciją, pabandykite nuo takų nuvalyti šliužų paliktas žymes su actu.

Netrukus po žibučių žiedų miškuose pasirodo vienas pirmųjų valgomų laukinių augalų – meškinis česnakas. Tai mums įprastų, valgomųjų česnakų giminaitis, tačiau už šiuos net iki 20 kartų vertingesnis. Kadaise meškinis česnakas net buvo įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu jau nebesaugomas, tačiau tam tikri apribojimai dar išlikę. O kur jo ieškoti bei kaip naudoti pasidalinsime šiame straipsnyje.

Lanksvos (Spiraea) – nuostabūs krūmai sodininkams, kurie nori pailsinti nugaras po sėjos. Iš tiesų, jos nereikalauja daug priežiūros, o apdovanoja jūsų sodą įvairiaspalviais sniego ar purpuro spalvos žiedais. Be to, lanksvos labai greitai auga. Kas gali būti geriau. Aptarsime, kaip jas auginti ir prižiūrėti. Lanksvų veislės jau dešimtmečius yra mėgstamos kraštovaizdžio puoselėtojos. Lanksvos būna įvairių dydžių, spalvų ir formų.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė.  Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Atėjus pavasariui, daugelis pajuntame jėgų ir energijos stygių. Norisi papildyti organizmą vitaminais ir vertingu maistu. Dažniausiai kovą jau imame ilgėtis šviežių daržovių ir, vos tik pasirodžius pirmiesiems ridikėliams, skubame juos pirkti. Tačiau norint organizmą sustiprinti vitaminų doze, nebūtina pirkti iš šiltųjų kraštų atgabentų daržovių. Galime apsidairyti savo kiemuose, laukuose, pievose ir surasti dar vertingesnių augalų.

Ką renkatės: auginti agurkus darže ar šiltnamyje? Tai svarbu žinoti, norint nuspręsti, kada sėti agurkus, nes sėja skiriasi net vienu mėnesiu. Agurkai lietuvių daržuose „skina laurus“ kaip viena pagrindinių auginamų daržovių.  Agurkai ne tik sveiki, bet ir skanūs: jie ypač mėgstami žali, marinuoti ar rauginti. Kadangi agurkams, kaip ir kitiems moliūginiams, reikalinga šiluma ir drėgmė, sulaukti tokio palankaus oro lauke labai nekantru, o to pirmojo agurko taip norisi.