Už netinkamą lapų ir kitų žaliųjų atliekų kompostavimą gresia triženklės baudos, specialistai primena, kad jų šiukštu negalima mesti į komunalinius konteinerius, o už netinkamą žaliųjų atliekų deginimą taip pat gresia atsakomybė.
Žaliųjų atliekų deginimas
Kaip anksčiau skelbė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, rudenį atliekant lauko darbus susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipė dėmesį, ką apie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti, ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.
Aplinkosaugininkai pataria, kad tinkamiausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias atliekas – jas kompostuoti (išskyrus atvejus, kai kompostavimas sąlygoja augalų kenkėjų plitimą). Neturint galimybės kompostuoti atliekų, jas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Tokių aikštelių šiuo metu Lietuvoje yra 53. Aikštelių sąrašą bei adresus galite rasti čia.
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos: želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos ir kt.
Atliekos į aikšteles turi būti atvežamos be priemaišų ir kitų atliekų, pavyzdžiui be plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus – laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.
Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais apie priėmimo tvarką.
Sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) deginimo tvarka lauko sąlygomis ir draudimai, susiję su šiuo deginimu aprašyti specialiuose reikalavimuose.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant aukščiau nurodytų cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Baudos už žaliųjų atliekų deginimą
Kaip rašoma anksčiau skelbtame Aplinkos apsaugos departamento pranešime, už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Lapų krovimas į mišrių atliekų konteinerius
Anksčiau pranešime spaudai apie netinkamą lapų kompostavimą yra pasakojęs aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas.
Pasak jo, rudenį mišrių komunalinių atliekų ir rūšiavimo konteineriai užpildomi greičiau nei įprastai. Perpildyti konteineriai žmonėms kelia daug nepatogumų, ypač – juose pradėjusios pūti ir blogus kvapus skleisti žaliosios atliekos.
Žaliąsias atliekas galima tvarkyti trimis būdais: mesti į specialų žaliųjų atliekų konteinerį ar didmaišį, patiems nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba kompostuoti.
„Didžiausia klaida tvarkant žaliąsias atliekas – jas mesti į mišrių komunalinių atliekų arba pakuočių konteinerius. Mišrioms komunalinėms atliekoms skirti konteineriai greičiau užsipildo, dėl to dažniausiai kitos atliekos pradedamos krauti šalia, žaliosios atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonius kvapus, užteršia konteinerius. Žaliosioms atliekoms patekus į pakuočių konteinerius, pakuotės užteršiamos, todėl nebegali būti perdirbamos.
Lapus, vaisių, daržovių atliekas svarbu mesti į specialius žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius arba didmaišius – juose sukauptos atliekos vėliau gabenamos į bioskaidžių atliekų aikštelę, kur kompostuojamos dideliais kiekiais. Žinoma, kad surinktas žaliąsias atliekas būtų galima panaudoti, svarbu jų nesumaišyti su kitokiomis atliekomis“, – paaiškino vadovas Linas Černiauskas.
Pašnekovas priminė, jog žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų konteinerį ar didmaišį svarbu mesti tik palaidas, be plastikinių maišų. Tiesa, išimtinai šaltuoju metų laiku daržoves vaisius ar jų išspaudas rekomenduojama įdėti į plastikinius maišelius ir juos užrišti. Vaisiams, daržovėms pūvant, išsiskiria skystis, esant minusinei temperatūrai, atliekos greičiau prišąla.
Mėginant iškratyti atliekas iš konteinerio, stipriau jį papurčius ar gremžiant, šis gali sulūžti nepataisomai, arba prišalusios atliekos konteineryje užsibūna iki pavasario.
Daržo ir sodo atliekų negalima palikti ir pamiškėse. Į krūvą sumestos nemalonų kvapą skleidžiančios ir pūvančios atliekos gamtoje vėliau tampa nelegaliais sąvartynais.
Kur dėti ir išvežti lapus, kad negrėstų 600 eurų bauda?
Taip pat naujienų portalui tv3.lt Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas yra pasakojęs apie tai, kur dėti surinktus medžių lapus, neturint vietos jų kompostavimui. Jis ragino lapus išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę.
O „Kauno švara“ atstovė Kristina Parachomikienė paminėjo, kad neturintiems galimybių kompostuoti lapus reikia vežti arba į minėtas aikšteles, arba užsisakyti lapams skirtų 1 m3 talpos didmaišių, kurių pernai buvo panaudota net 5 tūkst. vnt.
K. Parachomikienė patikino, kad didmaišius ir jų išvežimo paslaugą užsisakyti gali visi norintys (individualių namų gyventojai, daugiabučių bendrijos, įmonės, organizacijos ir t. t.), susisiekę tel. +370 614 15484 ar el. paštu [email protected].
Pašnekovė pabrėžė, kad kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą, tad, pvz., lapų prikimšti ir bet kur palikti juodi polietileniniai maišai yra viešosios tvarkos pažeidimas.
„Lapus griežtai draudžiama mesti į komunalinių atliekų ar kitus tam nepritaikytus konteinerius, taip pat palikti polietileniniuose maišuose šalia gatvės, šalia konteinerių, šalikelėse, kitose tam nepritaikytose vietose. Pažeidus šias taisykles galima sulaukti baudos iki 600 eurų“, – pažymėjo „Kauno švara“ atstovė.
todėl niekada nemetu tik vieną daikto, pilna maiša prirenku visko kas nereikalinga.
