Sodas ir daržas

Ar jūsų obelys meta obuolius anksčiau laiko? Nors tai gali kelti nerimą, dažnai tai nėra katastrofa. Vaisių kritimas gali būti natūralus procesas arba signalas apie trūkumus priežiūroje. Svarbiausia – suprasti, kodėl obuoliai krenta, ir nuspręsti, ar reikia imtis priemonių. Taigi, yra svarbu aptarti pagrindines obuolių kritimo priežastis ir žinoti patarimus, kaip išlaikyti derlių sveiką ir gausų, rašoma gardeningknowhow.com.

Nereikli, greitai auganti, derlinga, skanias bei itin vertingas uogas nokinanti medlieva vėl grįžta į sodus. Nors šie uogakrūmiai daugiau buvo auginami senelių soduose, šiandieną medlievos savo sode pageidauja dažnas sodininkas. Uogakrūmis, kurio prisirpusias uogas dažnai prisimename iš vaikystės, vis dažniau savo vietą atranda šiandienos soduose. „Buskų medelyno“ atstovė Loreta Buskienė pastebi, kad užklausų ir pageidavimų įsigyti būtent šį vaiskrūmį kasmet vis daugiau.

Ruduo nenumaldomai artėja, tad ateina ir laikas, kai pasikeis augalų priežiūra. Specialistai dalijasi patarimais, kaip rudenį prižiūrėti savo rožes – tai padės užtikrinti, kad kitąmet rožės sukrautų įspūdingus žiedus. Rožės savo žiedais džiugina beveik visą vasarą, tačiau artėjant rugsėjui jos gali prarasti savo grožį. Susmulkėję žiedlapiai, pasikeitę ar krentantys lapai – šie požymiai rodo, kad jūsų rožėms reikia šiek tiek jūsų pagalbos.

Traškios ir sultingos salotos – nepakeičiamas ingredientas mūsų patiekaluose. Todėl labai nemalonu, kai jų lapai įgyja kartų skonį. Kodėl salotos yra karčios ir kaip išvengti šios problemos? Kartumas salotų lapuose atsiranda kaip augalo reakcija į tam tikras sąlygas. Salotose išsiskiria medžiagos laktucinas ir laktukopikrinas, kurios padeda joms apsisaugoti nuo kenkėjų, streso veiksnių, sausros. Šios medžiagos ir sukelia kartų skonį.

Atidžiau pažvelgus į ąžuolo lapus, ant jų galima pastebėti neįprastus darinius – žalsvus, gelsvus ar rausvus gumbus, primenančius nedidelius obuoliukus. Ne vienam tai pamačius natūraliai kyla klausimas: kas tai? Nežinant pirmiausia į galvą šaunanti mintis, kad medis serga ir tai – ligos ar kenkėjų palikti pėdsakai. Tačiau tiesa visai kitokia – šie dariniai ne tik nekenkia, bet ir yra vieta, kur vystosi nauja gyvybė.

Į daugelio šiltnamius šiemet įsisuko pomidorų maras – grybelinė liga, kuri kenkia ir augalams, ir derliui. Specialistai pataria, ką daryti, jei pastebėjote pomidorų maro ženklus ir paaiškino, ar dar galima išgelbėti pomidorus. Nors ir ankstyvasis, ir vėlyvasis maras dažniausiai visiškai nenužudo augalo, jis stipriai susilpnina augimą ir mažina derlių.

Neries regioninis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įrašu apie netikėtą susitikimą Karmazinų pažintiniame take. Pasivaikščiojimo metu gamtos mylėtojai užfiksavo šilumą mėgstantį gyvūną, kuris iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti kaip gyvatė. Nuotraukoje užfiksuotas saulės atokaitoje ant žemės besišildantis gluodenas – iš pirmo žvilgsnio primenantis gyvatę, tačiau iš tiesų tai visiškai nepavojingas, kojų neturintis driežas.

Pamatę alytiškės Sandros Šimkevičės auginamų pomidorų nuotraukas socialiniuose tinkluose, internautai negali patikėti, kad jie tikri – sako, kad vaizdai sugeneruoti dirbtinio intelekto pagalba. Tuomet net tenka daryti vaizdo įrašus kaip įrodymą, kad visa tai – jokia ne apgavystė, o jos stulbinantis derlius. Kai kurios veislės šiemet kaip reikiant nustebino.

Sodininkams šilauogių sezonas – tikras džiaugsmas, tačiau šiemet kai kuriuose Lietuvos regionuose jį temdo nemalonus reiškinys: žiedmusės (kartais painiojamos su širšėmis) būriais puola šilauoges, ypač brandesnes uogas. „Šilauogių uogos ima pūti, jas apninka lervos, vaisiai netinka nei valgymui, nei konservavimui“, – dalijasi sunerimę sodininkai socialiniuose tinkluose.

Nors įžengėme į paskutinį vasaros mėnesį, darbų sodyboje, darže ir sode kol kas nemažėja. Pjauname žolę, rauname piktžoles iš gėlynų, darže ir sode renkame gėrybes. Visų mūsų darbų ištikimiausi palydovai – įvairūs kraujasiurbiai. Sodiečiai, išbandę įvairiausias priemones, dalijasi patarimais, kurie sprendimai kovoje su uodais, mašalais ir erkėmis jiems pasiteisino labiausiai.

„Žmogus, pamišęs dėl pomidorų“, – taip juokdamasi save pristato alytiškė Sandra Šimkevičė. Kasmet jos šiltnamyje, lauke ir vazonuose auga šimtų skirtingų veislių pomidorai, o derlius – toks, apie kokį kiti tik svajoja – tik spėk skinti. Sandra skaičiuoja, kad šiemet augina apie 140 skirtingų pomidorų veislių. „Gaila, kad daugiau netelpa“, – naujienų portalui tv3.lt sakė ji. Didžioji dalis jų auga šiltnamyje, tačiau ne ką mažiau atsiduria ir lauke.

Kaip nustatyti, kad atėjo laikas nuimti svogūnų derlių? Svogūnų pasirengimą rinkti derlių galima nustatyti pagal lukšto ir stiebų būklę. Kada nuimti svogūnus? Jei lukštai pagelsta, o stiebai guli ant žemės, laikas nuimti derlių.     Iškasę svogūnus, nenukirpkite stiebų, nes visos maistinės medžiagos turi patekti į svogūną.     Svogūnus reikėtų džiovinti gerai cirkuliuojančioje vietoje, pavyzdžiui, pavėsinėje arba palėpėje.

Skruzdėlės – vasaros palydovės, kurios dažnam sukelia nemalonumų, kai nepageidaujamos svečiuojasi virtuvėje ar kitose namų patalpose. Nors jos nėra itin pavojingos, jų invazija gali gerokai erzinti. Kaip tinkamai kovoti su šiais vabzdžiais ir kodėl vien tik purškalų dažnai neužtenka, naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Agurkai yra labai skanūs, ypač jei auginami savo rankomis. Yra tam tikrų jų auginimo niuansų ir taisyklių, kurias reikėtų žinoti ir jų laikytis, norint surinkti gausų derlių. Toliau pateikiamos agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams. Agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams Įsitikinkite, kad augalams turite pagrindinį reikiamą trąšų kiekį. Pageidautina, kad tai būtų organinės trąšos.

Pamatę šliužus savo soduose, daugelis lietuvių iškart skuba juos naikinti, tačiau specialistai primena – ne visi šliužai yra „blogiečiai“, o vienas jų net įrašytas į Raudonąją knygą, tad mokėkite atpažinti. Socialiniame tinkle „Facebook“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pasidalijo informacija apie Lietuvoje aptinkamus šliužus.

Jei jūsų petunijos pradėjo prarasti patrauklumą ir atrodo varganos, yra paprastas būdas sugrąžinti joms buvusią grožį ir pratęsti žydėjimo laikotarpį. Jei jūsų petunijos pradėjo prarasti patrauklumą ir atrodo varganos, yra paprastas būdas sugrąžinti joms buvusią grožį ir pratęsti žydėjimo laikotarpį. Tai nereikalauja ypatingų įgūdžių ir užima labai nedaug laiko, rašo „Express“. Petunijos yra vienos iš labiausiai mėgstamų gėlių tarp sodininkų.

Hortenzijos – tai tarsi stebuklingi sodų augalai, žavintys vešliais žiedynais ir gebėjimu keisti žiedlapių spalvą. Ar žinojote, kad, priklausomai nuo dirvožemio savybių ir priežiūros, jų spalvą galima pakeisti, pavyzdžiui, į mėlyną ar rožinę? Kaip išauginti žydras arba sodriai mėlynas hortenzijas? Norėdami hortenzijų žiedus paversti mėlynais ar net sodriai mėlynais, pirmiausia reikia padidinti dirvožemio rūgštingumą. Vienas veiksmingiausių būdų – naudoti aliuminio sulfatą.

Kitą kartą, kai ryte virsite kietai virtus kiaušinius, sustokite, kai norėsite išpilti kiaušinių vandenį. Panaudokite jį augalų laistymui. Kiaušinių lukštai yra puikus kalcio šaltinis. Kalcis padeda palaikyti tinkamą dirvos pH. Kiaušiniuose gausu augalams reikalingo kalcio Kai verdate kiaušinius, šis kalcis yra išskiriamas į vandenį – taip sukuriamas kalciu turtingas vanduo, itin naudingas jūsų augalams. Šis vanduo taip pat turi amino rūgščių, kurios svarbios augimui.

Kiekvienais metais sodo augalus puola ne tik ligos, bet ir įvairūs kenkėjai. Ieškodami veiksmingų sprendimų, stengiamės rasti balansą tarp efektyvumo ir augalų apsaugojimo. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė dalijasi praktiškais patarimais bei patikrintais sprendimais, padėsiančiais jūsų sodui klestėti atsikračius kenkėjų be cheminių medžiagų pertekliaus ar žalos augalams. Amarai – ypač įkyri problema Amarai – vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų visuose soduose ir daržuose.

Jei norite turėti gražų gėlyną, bet manote, kad auginti gražias gėles yra vargas, pasinaudokite karališkojo sodininko Jacko Stokeso patarimu, kuris atskleidė, kokie nereikalaujantys daug priežiūros augalai gali pagyvinti jūsų gėlyną ar sodą prie kotedžo. Tad kokias nereiklias gėles sodinti sode? Nereiklios gėlės sodui Raganė Karališkasis sodininkas rekomenduoja šį augalą tiek įspūdingiems gėlynams kurti, tiek gražiam sodui. Labai gerai žydi, taip pat greitai „apipina“ tvoras ir sienas.

Vasara – metas ne tik pasimėgauti šiluma, bet ir kibti į darbus. Vienas pagrindinių – žolės pjovimas, tačiau ekspertas pastebi, kad nemažai žmonių pasirenka blogą laiką šiam darbui ir pataria, kada geriausia pjauti žolę. Vasarą aukštesnė temperatūra skatina spartesnį žolės augimą, todėl ją reikia pjauti dažniau. Vis tik ekspertas perspėja, kad pjovimas tam tikru paros metu gali būti pražūtingas jūsų vejai.

Viena Lietuvoje auganti česnakų rūšis yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir aptinkama nedaugelyje šalies kampelių. Vienas tokių – Rambyno regioniniame parke, Bitėnų apylinkėse. Tai – kampuotasis česnakas (lot. Allium angulosum), apie kurį daugiau socialiniame tinkle „Facebook“ aprašė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Klimato kaita ir kasmet kylanti temperatūra gėlių auginimą sklypuose, gėlynuose paverčia tikru iššūkiu. Daugelis neturi galimybės kasdien pasirūpinti augalų laistymu, kai to prireikia, tad vienintelė išeitis – pritaikyti gėlynus prie gamtos pokyčių ir sodinti augalus, kurie gali atlaikyti nebūtinai kasmetinę, bet kartas nuo karto ištinkančią sausrą.

Kai alytiškė Sandra Šimkevičė savo darže išsikasa bulvių, akys raibsta nuo jų spalvų ir formų įvairovės. Moteris atvirauja, kad bulvės gali nustebinti ne tik savo išvaizda, bet ir skonio savybėmis. Neretai daugeliui tai būna tikras atradimas, mat pripratę prie jiems žinomų veislių, kartais žmonės nesiryžta išbandyti naujovių. Tačiau to anaiptol negalėtum pasakyti apie Sandrą. Jau ne vienerius metus moteris augina daugybę pomidorų, tačiau mielai dalinasi įžvalgomis ir apie kitas daržo gėrybes.

Vasarą retas daržas apsieina be pomidorų – jų kvapas, skonis ir spalva tampa tikru šiltojo sezono simboliu. Nors ankstyvieji vaisiai dažnai sunoksta be vargo, vėlyvųjų pomidorų nokimas gali gerokai užsitęsti. Tad ką daryti, kad derlius sunoktų greičiau? Štai keli būdai, kaip paskatinti žalius pomidorus sunokti ir maksimaliai išnaudoti likusį šiltojo sezono derlių.

Braškės – tikrosios sodo karalienės, sultingos ir aromatingos uogos, kurios džiugina skoniu ir puošia lysves. Tačiau, kad jos gausiai derėtų, jas reikia periodiškai persodinti. Kodėl tai taip svarbu? Laikui bėgant krūmai sensta, dirvožemis išseksta, o uogos tampa mažesnės. Šiame straipsnyje aptarsime, kada geriausia persodinti braškes, kaip tai padaryti teisingai, ir pasidalinsime paslaptimis, kurios padės jūsų lysvėms žydėti ir duoti gausų derlių.

Agurkai (lot. Cucumis sativus), kaip ir kiti moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalai – moliūgai (Cucurbita), cukinijos (Cucurbita pepo), melionai (Cucumis melo) – dažnai nukenčia nuo miltligės. Abi ligos – miltligė ir netikroji miltligė – yra grybelinės kilmės ir palieka matomų žymių ant lapų, todėl jas nesunku atpažinti, rašoma plantura.garden.

Daugelis sodininkų nori savo aplinką papuošti vešliais hortenzijų krūmais. Vis tik pasodinus kelis augalus šalia jų – to tikėtis neverta. Daugelis sodininkų dievina hortenzijas dėl didžiulių, įspūdingo grožio žiedų. Be to, yra daugybė augalų, kurie dera su hortenzijomis. Tačiau yra ir tokių augalų, kurie visiškai netinka hortenzijų kaimynystėje. Šie augalai stabdo hortenzijų augimą arba jas sunaikina.

Liepa – svarbiausias mėnuo svogūnų derliaus formavimuisi. Šiuo laikotarpiu augalas baigia auginti žalią masę ir pradeda aktyviai kaupti maistines medžiagas svogūno gumbelyje, o tai lemia jo dydį ir skonį. Svogūnai nereikalauja daug augimo sąlygų. Tačiau jie turi vieną savybę: iš skurdžių dirvožemių jie gana ilgai ima maistines medžiagas.  Tai reiškia, kad dirvožemis turi būti praturtintas ir derlingas svogūnams.

„Aš esu laisvas žmogus, ir mano gėlės čia auga laisvai – taip, kaip joms patinka“, – sako gamtos prieglobstyje, savo sode, vasaros dienas leidžianti žinoma alytiškė Svetlana Žadeikienė.

Sausmedis – vis labiau lietuvių pamėgstas uogakrūmis, garsėjantis ne tik savo ankstyvu derliumi, bet ir vertingomis savybėmis. Tai vienas pirmųjų pavasarį nubundančių augalų, kuris džiugina uogomis dar tada, kai daugelis kitų krūmų tik pradeda žydėti. Uogos – tamsiai mėlynos, pailgos, savo skoniu primenančios šilauoges, tačiau daug rūgštesnės, jei nesunoksta iki galo. Sausmedžių pasisodinti sode verta ne tik dėl skoninių savybių, bet ir dėl naudos sveikatai.

Jauna mama gavo stebinančią 200 svarų (230 eurų) sąskaitą už vejos pjovimą, tačiau kitas sodininkas jai pasiūlė savo paslaugą suteikti nemokamai. Kai rūpestingas sodininkas išgirdo, kad jauna mama už paprastą darbą turėjo sumokėti kelis šimtus svarų, jis nusprendė įsikišti, rašoma express.co.uk. Moteriai veją nupjovė nemokamai Maikas buvo šokiruotas, sužinojęs, kad jauna mama turėjo sumokėti 200 svarų už sodo tvarkymą.

Hortenzijos – itin populiarios gėlės, savo įspūdingais žiedais puošiančios ne vieną sodą. Tačiau tam, kad jos džiugintų visus metus, būtina žinoti, kaip jas teisingai prižiūrėti tiek žiemą, tiek karštuoju metų laiku. Kada laistyti, kaip apsaugoti nuo saulės ir kokių klaidų vengti – praktiški „Hortenzijų parko“ savininkės Rūtos Čepukonytės patarimai.

Negydomas pomidorų maras – grybelinė liga – gali sukelti derliaus puvimą ir smarkiai pakenkti jūsų augalams. Ši liga pažeidžia beveik visas pomidoro dalis: lapus, stiebus ir vaisius. Nors ir ankstyvasis, ir vėlyvasis maras dažniausiai visiškai nenužudo augalo, jis stipriai susilpnina augimą ir mažina derlių. Ankstyvasis maras – rimta problema, bet dar pavojingesnė yra vėlyvoji maro forma, galinti greitai pražudyti pomidorus ir plisti net kilometrų atstumu, rašo thespruce.com.

Šilauogės – vieni iš populiariausių uogakrūmių Lietuvos soduose, viliojantys ne tik gardžiomis ir sveikatai naudingomis uogomis, bet ir santykinai nesudėtinga priežiūra. Visgi, kad krūmai ne tik žydėtų, bet ir gausiai derėtų, jiems būtina tinkama priežiūra, ypač vasaros metu. Apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, kad šilauogės klestėtų, patarimais naujienų portalui tv3.lt dalijasi „Eriberi“ ūkio įkūrėjas Erikas Jacukevičius.

Jei jūsų veja virsta žaliu samanų kilimu – nepanikuokite. Vienas paprastas virtuvės daiktas, kurį turi kiekviena šeima, gali padėti amžiams atsisveikinti su nepageidaujamomis samanomis. Nors specializuotos priemonės dažnai yra brangios ir pilnos chemikalų, vienas pigus ir saugus sprendimas gali būti tiesiai po jūsų kriaukle. Vejos priežiūros ekspertai atskleidė efektyvų ir saugų metodą, kaip kovoti su samanomis naudojant paprastą indų ploviklį.

Vienas sodo triukas gali padėti jūsų pelargonijoms žydėti ilgiau ir daug gražiau. Pelargonijos – klasikinis sodų augalas, mėgstamas dėl ryškių spalvų ir gebėjimo gerai augti vazonuose bei lysvėse, rašoma express.co.uk. Nors šie augalai laikomi nereikliais, vienas paprastas veiksmas gali gerokai pagerinti jų augimą ir žydėjimą, o tai užtruks vos kelias minutes.

Šiauliečiai 67-erių Jonas Tamašauskas ir jo žmona Danutė jau daugiau nei trisdešimt metų kuria savo svajonių sodybą, kuri neabejotinai traukia kiekvieno praeivio akis. Visas darbas – nuo pat pradžių iki smulkiausių detalių – atliktas jų pačių rankomis, o kartais pagalbą suteikia ir dukros su žentais. Pradėję nuo tujų, buksmedžių ir kukmedžių sodinimo, Jonas ir Danutė pamažu kūrė savo unikalų gamtos kampelį ir taip atrado malonumą bei ramybę darbuodamiesi kartu.

Virti kiaušiniai – itin greitai pagaminamas ir maistingas patiekalas. Tačiau daugelis išvirę kiaušinius ima ir išpila likusį vandenį, tačiau kitą kartą neišpilkite – galbūt nustebsite, bet jis puikiai gali pasitarnauti sode. Po kiaušinių virimo likęs vanduo gali tapti puikia natūralia trąša augalams ir praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Kitą kartą išvirę kiaušinius leiskite vandeniui atvėsti ir panaudokite augalų laistymui.

Rokiškio mieste vis labiau plinta invaziniai šliužai, todėl Rokiškio rajono savivaldybės specialistai ėmėsi veiksmų: pradėjo kovą su ispaniniu arba luzitaniniu šliužu „Arion vulgaris“. Pastaruoju metu aktyviai domimasi jų naikinimo priemonėmis bei jų efektyvumu. Visgi tiesa – paprasta: geriausia šį parazitą eliminuoti jį sugavus ir.

Hortenzijos yra vienas dailiausių sodo augalų, kuris džiugina savo žiedais šiltuoju sezonu. Viena žinomiausių rūšių – didžialapės hortenzijos, galinčios sukrauti net mėlynus žiedus. Priklausomai nuo augimo ir priežiūros sąlygų, šios hortenzijų rūšys taip pat gali keisti žiedų spalvą. Tai labiausiai priklauso nuo to, kokioje dirvoje jos auga, o taip pat ir nuo to, kiek yra laistomos.

Nusiskinti savame darže ar šiltnamyje sunokusį pomidorą – to laukia kiekvienas sodininkas. Tačiau ne visada jie noksta taip greitai, kaip norėtųsi, tad čia į pagalbą galima pasitelkti kelis triukus, kad žali pomidorai sunoktų greičiau. Štai keletas patarimų, kaip pagreitinti žalių pomidorų nokimą, kad galėtumėte greičiau pasimėgauti pačių užaugintu taip laukiamu derliumi, rašo gardenergardens.com.

Daugelis sodininkų žino: jeigu šalia jūsų daržo auga graikinis riešutmedis – derliaus galite nebesitikėti. Tai senas ir plačiai žinomas faktas, pagrįstas tuo, kad šis medis išskiria medžiagą, vadinamą juglonu, kuri, kaip teigiama, stabdo kitų augalų augimą. Sodininkai baiminasi likti be derliaus, todėl nesodina graikinių riešutmedžių šalia daržų ar nieko neaugina šalia šių medžių, rašoma empressofdirt.net.

Cukinijos – daugelio pamėgtos daržovės, ypač vasarą, kai jų apstu daržuose. Jos puikiai tinka kepiniams, troškiniams ar garnyrui, o dėl švelnaus skonio – mėgstamos ir vaikų. Tačiau ne visi žino, kad iš pažiūros nekaltos daržovės retkarčiais gali būti pavojingos sveikatai. Toks pavojus kyla dėl itin kartaus skonio, kuris signalizuoja apie juose susikaupusius toksiškus junginius – kukurbitacinus, rašoma health.com.

Kenkėjai sode yra vieni labiausiai erzinančių „svečių“, kurie ne tik apgraužia susodintus augalus, tačiau taip pat kenkia ir estetiniam sodo vaizdui. Vieni iš jų – sraigės ir šliužai. Vis tik yra džiugių žinių – vos kelios gudrybės gali padėti jų atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu. Tokių priemonių naudojimas ne tik tausoja aplinką, tačiau neretai būna ir pigiau nei cheminės priemonės.

Nuo liepos iki rugsėjo pasirodo darbo rezultatai – sodininkai pradeda skinti pomidorų derlių. O norint, kad juo mėgautis būtų galima ilgiau, svarbu žinoti, kaip juos tinkamai prižiūrėti. Viena svarbiausių užduočių – tinkamas laistymas.  Bet kaip dažnai reikia laistyti pomidorus ar kuriuo paros metu tai geriausia daryti? Ekspertai teigia, kad pomidorams labai padeda jų laistymas tam tikru dienos metu.

Šiuolaikiniame ekologiškai sąmoningame pasaulyje sodininkai ir ūkininkai ieško įvairių būdų, kaip apsaugoti savo augalus ir padidinti sodo produktyvumą. Vienas iš tokių būdų – augalai palydovai ir jų sodinimas. Ši ilgametė sodininkystės praktika turi daugybę privalumų, dėl kurių ji yra geresnis pasirinkimas nei pasikliauti cheminiais pesticidais. Serenčiai Serenčiai žinomi dėl savo gebėjimo atsispirti nematodams, ypač šakniniams nematodams, kurie gali pažeisti daugelio daržovių šaknis.

Česnakus auginti labai paprasta, o panaudojimas virtuvėje – itin platus. Derliaus galima užsiauginti vos iš kelių parduotuvėje nusipirktų skiltelių ir derliumi džiaugtis dar ilgai. Tačiau sodininkams dabar kyla didžiausias klausimas – kada rauti česnakus?  Nors tai priklausys nuo to, kada česnakus pasodinote, tačiau paprastai iš kelių požymių nesunku atpažinti, kad jie jau užaugo ir metas juos rauti, rašo express.co.uk.

Jei savo sode turite hortenzijų, bet jų norisi dar daugiau, vasara yra pats laikas dauginti jas auginiais, tačiau specialistas pastebi, kad daugelis daro vieną esminę klaidą, dėl kurios augalai nunyksta net nepradėję augti. Liepa – tobulas metas pasirūpinti hortenzijomis, ypač jas dauginti auginiais, tačiau, pasak sodinininko Michaelo, geriau žinomo kaip „The Mediterranean Gardener“, šis žingsnis daugeliui nepavyksta.