Kai kurie gėlininkai artėjant kalendorinei žiemai jau buvo suskubę rožes uždengti ir paruošti šalčiams, tačiau gamta juos privertė keisti savo planus.
Negalima uždengti aklinai
Daugumos veislių rožes mūsų klimato sąlygomis žiemai reikia pridengti. Atspariausiomis šalčiui laikomos kai kurios poliantinių, besidriekiančių, parko krūminių, floribundinių ir laipiojančių veislių rožės.
Botanikos mokslų daktarės Anelės Linkevičienės teigimu, iki 5 laipsnių šaltis rožėms yra nepavojingas. „Kai nusistovi šaltesni orai, rožes galima pridengti žiemai. Dengti reikia taip, kad ant jų nesikauptų vanduo, tačiau jokiu būdu negalima uždengti aklinai ar per šiltai. Tačiau rožių specialistė perspėja, jog būtina palikti tarpus, pro kuriuos krūmas vėdintųsi ir nepradėtų pūti.
A. Linkevičienė perspėjo, kad per šiltai apklotos rožės saulėtomis dienomis gali pradėti busti, o tai gali jas pražudyti. Prieš dengiant būtina surinkti visus nukritusius lapus, išravėti piktžoles. Purenti dirvos nereikia.
Jeigu genima rudenį, būtina tai padaryti 1–2 savaites prieš dengimą, kad žaizdos spėtų apdžiūti ir užgyti.
„Nors rožės dar krauna žiedelius, jau laikas būtų juos nukirpti ir pradėti ruošti žiemai“, – perspėjo botanikė.
Geriausia danga – sniegas
Gamta – pats geriausias patarėjas. Evoliucijos eigoje augalai prisitaikė prie šalčių peržiemodami po sniego danga. Sniego pataluose išlaikoma daugmaž stabili temperatūra. Todėl sniegu apdengta rožė gali nepajusti didelių temperatūros svyravimų: didžiųjų šalčių sausį ir staigių, apgaulingų atlydžių vasarį. Tačiau ką daryti, jei žiema tokia kaip šiemet – besniegė?
Panašiai stabilią temperatūrą išlaiko ir žemė. Todėl pirmas pasirinkimas, kuo uždengti rožes, kai nėra sniego – žemės arba durpės (nurūgštintos). Suberkite bent 20–25 cm kauburį, kad jautriausia rožės dalis – skiepo vieta – būtų kuo labiau apsaugota.
Rožės yra sodinamos taip, kad skiepo vieta paslepiama 5–10 cm gylyje, tačiau rimtesnis žemių kauburys prieš žiemą dar labiau padidins apsaugą. Dar labiau šąlant, kauburį papildomai apdenkite agroplėvele.
Kitas būdas išlaikyti pastovesnę temperatūrą – sukurti oro tarpą. Tam pastatomas specialus karkasas, 50–60 cm aukščio, kuris apdengiamas. Tai tarsi mini šiltnamis – nepatikėtumėte, kaip išradingai tokį karkasą sukuria rožininkai, tereikia pagalvoti, kokių priemonių turite po ranka, vienos taisyklės čia nėra.
Svarbu tai, kad reikia užtikrinti vėdinimą. Jei karkasas yra sandarus, šiltomis dienomis reikėtų pradaryti ir šiek tiek pravėdinti.
Galima dengti eglišakėmis
Dengti eglių šakomis galima, tačiau turi būti pakankamai storas sluoksnis, kad jos išties saugotų nuo šalčių. Specialistai teigia, kad egles geriau naudoti kaip vieną iš dengimo dalių. Jei bijomasi, kad karkase ar durpėse apsigyvens pelės, eglių šakos padeda jas atbaidyti. Be to, eglės gali duoti šiek tiek pavėsio, jei norime, kad per pirmąsias kaitrias žiemiškas dienas rožės nepradėtų per anksti sprogti.
Eglišakiai sulaiko vandenį, tačiau praleidžia orą, apsaugo nuo graužikų. Šakos įsmeigiamos į žemę taip, kad jų neišjudintų vėjas. Jei reikia uždengti aukštesnius krūmus, šakos rišamos prie įtvirtinimų virvelėmis. Taip geriausia dengti stiebines rožes.
Laipiojančias rožes dengti sudėtingiau. Visus jaunų rožių ūglius reikėtų prilenkti prie žemės ir apkloti eglišakėmis. Kai rožė užaugusi ir turi daug tvirtų ilgų sumedėjusių ūglių, kuriuos prilenkti prie žemės labai sunku, apdengti ją sunku. Tuomet lieka tik apkaupti durpėmis ir pridengti šakomis apatinę krūmo dalį.
Nepatyrusiems rožių augintojams derėtų rinktis atsparesnių šalčiui veislių rožes. Dengti galima storomis popierinėmis ar medinėmis dėžėmis su ventiliacijos angomis, natūralia maišų medžiaga. Eksperimentuoti su sintetinėmis šiltinimo medžiagomis, polietileno plėvele nepatartina. Nuo šalčio krūmą apsaugo ir sniegas, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad storesnis jo sluoksnis nesulaužytų liaunų šakų.
Jei lauke toks oras kaip dabar, gėlininkai rožių dengti dar nepataria, tačiau reikėtų pasiruošti galimiems atšalimams – prisirinkti ar prisipjauti eglišakių arba pasiruošti rėmelius rožių krūmams apgaubti.
Specialistai pataria akylai stebėti oro prognozę – kai sinoptikai žadės oro atšalimą naktį iki 5 laipsnių šalčio, bus galima apdengti rožes. Naudokite agroplėvelę, tačiau venkite polietileno: jis neleidžia kvėpuoti, rožė gali sušusti.
Nudengti po truputį
Pavasarį nubudus gamtai ir nusistovėjus šiltesniems orams, rožes galima nudengti. Tokiam darbui reikėtų pasirinkti debesuotą dieną, kad stiprūs saulės spinduliai nenudegintų atidengtų ūglių. Galima nudengti po truputį, per kelias dienas. Prilenktų ūglių negalima iš karto atlenkti ir rišti.
Per ilgai laikomos uždengtos rožės gali pradėti pūti, šusti. Taip pat gali sprogti jų pumpurai, kurie vėliau būna labai silpni. Nuo vėlyvų pavasario šalnų rožes galima apsaugoti nakčiai jas apdengiant daržo plėvele.
Botanikai pataria
Neskubėkite apdengti rožių, palaukite, kol bus šalta ir dieną, ir naktį, nes rožės atlaiko iki –10 laipsnių oro temperatūrą. Rožes reikia dengti tik esant sausam orui.
· Geriau dengti keliais etapais: iš pradžių reikėtų žemės ir durpių priberti prie pat kamieno (15 cm ir daugiau), taip apsaugant jas nuo ankstyvųjų šalnų, o baigti dengti tik atėjus šalčiams. Dengti tinka ir medinės dėžės, vielos tinklas prilaikyti.
· Nenaudokite per storų apklotų. Jei pasirinksite polietileno plėvelę, ruberoidą, tuomet oras nesivėdins ir rožės gali supūti. Taip pat nepatartina dengimui naudoti durpių, pjuvenų ar smėlio, nes jie gerai sugeria drėgmę.
· Mūsų klimato sąlygomis nepridengtos gali peržiemoti tik kai kurios parko rožės. Kitų grupių ir veislių rožes prieš uždengiant reikia šiek tiek paruošti: nuskinti apatinius lapus, nugenėti silpnas ir nesveikas šakeles, nužydėjusius žiedynus, nesumedėjusius stiebų galiukus, krūmus ir žemę apipurkšti 1–2 proc. vario sulfato tirpalu.
· Besidriekiančių rožių genėti nereikia, tik nukarpyti ūglių galus.
Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau kaip 1/3 ilgio.
· Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20–30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek ilgesni (30–40 cm).
· Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20–25 cm nuo skiepijimo vietos. Kai rožė jau yra kelerių metų, stiebas pakankamai storas ir jį sunku paguldyti, karūna apdedama eglišakėmis ir kruopščiai aprišama, taip pat gerai tinka ir maišinė medžiaga.
· Vijoklinių rožių šakų nereikia trumpinti, nes jos žydi ant antramečių ūglių, šalinamos tik senos, nesveikos šakos. Lanksčios vijoklinių rožių šakos gali būti nuimamos nuo atramos ir nuleidžiamos ant žemės prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų. Dengiama eglišakėmis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
