Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarų sąjungininkus panaudoti apie 250 mlrd. JAV dolerių (237 mlrd. eurų) iš įšaldyto Rusijos turto ginklams, reikalingiems kovai su įsiveržusiomis rusų pajėgomis, įsigyti.  „Didžiausia parama Ukrainos kariuomenei būtų skirti 250 mlrd.

Ukrainos partneriai Europoje gali padidinti savo ginklų gamybą du ar tris kartus, tačiau iki šiol to nepadarė, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo spaudos konferencijoje su Donaldu Tusku, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, per karą pasikeitė ginklų, kurie į Ukrainą patenka iš šalių partnerių ir Ukrainos gamintojų, skaičius. „Šiandien jie yra tokie – kažkur apie 33–34 proc. visų ginklų Ukrainoje šiandien yra vietinės gamybos iš 100 proc.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Europos Sąjungai (ES) rotacijos tvarka pirmininkaujanti Lenkija paspartins Ukrainos prisijungimo prie bloko procesą. „Pirmininkaujanti Lenkija ras išeitį iš aklavietės, kuri buvo akivaizdi pastaraisiais mėnesiais.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pripažįsta, kad karui Ukrainoje išspręsti prireiks kelių mėnesių ar net dar daugiau laiko. Kaip rašo „Reuters“, tai yra aiškus pripažinimas, kad vieno didžiausių D. Trumpo užsienio politikos pažadų nepavyks įgyvendinti. D. Trumpas prieš rinkimus žadėjo, kad jeigu bus išrinktas, karą Ukrainoje pabaigs per parą nuo savo prezidentavimo pradžios.

Europos Sąjunga savo humanitarinės pagalbos Ukrainai biudžeto nemažins, o tarptautinei bendruomenei būtina priminti, kad įvykiai Ukrainoje yra susiję su kiekvienu iš mūsų, nes Rusijos taikiniu yra ir Vakarų šalys. Taip duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ kalbėjo Europos lygybės, parengties ir krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib. „Dėl to ES biudžetas nėra mažinamas. Priešingai“, – sakė H. Lahbib, atkreipdama dėmesį, kad sausio 13 d. Europos Komisija pristatė naują 148 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Lenkiją ir paprašė susitikimo su Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu, kad perduotų padėką už Lenkijos sostinės suteiktą paramą per Maskvos plataus masto invaziją, trečiadienį pranešė sporto ministras Slawomiras Nitrasas.

Baigiantis tretiesiems karo metams Vladimiras Putinas susidūrė su skaudžia dilema: toliau patirti dideles aukas dėl minimalių rezultatų ir galbūt dėl to skelbti naują mobilizaciją arba pereiti prie rimtų taikos derybų su Ukraina. Būtent taip laikraščio „The New York Times“ skiltyje rašė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas – svarbiausi prezidento Joe Bideno administracijos nariai, kurie po kelių dienų paliks Baltuosius rūmus.

Ukrainos valdžios institucijos trečiadienį paskelbė apie masinę Rusijos raketų ataką prieš svarbią infrastruktūrą šalies vakaruose.  Rusija naujausią ataką prieš Ukrainą surengė praėjus dienai po to, kai Kyjivas paskelbė surengęs didžiausią ataką prieš Rusijos teritoriją per beveik trejus metus trunkantį karą. Antradienį Ukraina smogė rusų gamykloms ir energetikos mazgams už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankosi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo. Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. Varšuva ilgai siekė, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 466 smūgius 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė 3 aviacijos smūgius Novoandrijivkai ir Preobraženkai. 271 įvairių modifikacijų dronas atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Luhivskę, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.

Per bet kokias Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybas V. Putinas reikalaus, kad Ukraina niekada nestotų į NATO, rašo „Bloomberg“. Anot šaltinių, Rusija reikalaus, kad Ukraina nutrauktų karinius ryšius su NATO ir taptų neutralia valstybe su ribota kariuomene.

Šiaurės Korėjos kariuomenės pasirodymas Kursko regione, kur Ukraina ir toliau valdo dalį Rusijos teritorijų, „žymiai pablogino“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį, „The New York Times“ sakė keli anonimiškai kalbėję Ukrainos kariškiai.

Svitlana sako niekada nesvarsčiusi išduoti savo šalies, „nei sekundei“. Interviu leidiniui BBC davusi moteris įsitikinusi: „Mano vyras niekada man nebūtų atleidęs“.  Svitlana leidiniui papasakojo apie Rusijos agentų bandymus ją užverbuoti, šantažuojant jos vyru, kuris yra tapęs kariniu kaliniu Rusijoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius per savo vizitą Kyjive antradienį pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir po Bundestago rinkimų. Nesvarbu, kokia vyriausybė dirbs po vasario 23 d. vyksiančių rinkimų, Vokietijos parama Ukrainai bus patikima, tvirta ir ryžtinga, sakė ministras, susitikęs ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. B. Pistorius taip pat teigė esąs tikras dėl tolesnės 3 mlrd. eurų paramos Ukrainai. Tam esą viskas parengta, tačiau derybos vyriausybėje dar nebaigtos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali pats nuspręsti panaikinti Rusijai įvestas sankcijas ar priversti Jungtines Valstijas pasitraukti iš NATO, teigia Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo saugumo analitikas Tarasas Žovtenko. „Priimant sprendimus dėl JAV užsienio politikos interesų, Kongresas ir Senatas vaidino ir vaidins svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, Rusijai įvestų sankcijų pats prezidentas atšaukti negali – tam reikalingas Kongreso pritarimas.

Ukrainoje 2024 m. gruodžio mėnesį žuvo mažiausiai 105 ir sužeista dar 514 civilių gyventojų. Apie taip platformoje „Telegram“ komentuodamas JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitą pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. Pastebėtina, kad 82 asmenys žuvo ir 404 buvo sužeisti netoli fronto linijos, o didžiausias žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius užfiksuotas Chersono ir Donecko regionuose.

Šiaurės Korėjos kariams duotas įsakymas susinaikinti, jei jiems grėstų patekti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.  Apie tai pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, cituoja „The Moscow Times“. Jų duomenimis, Šiaurės Korėjos kariams liepta bet kokia kaina vengti nelaisvės Ukrainoje, net jei tai reikštų mirtį.

Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį apšaudė kelis Ukrainos regionus. Yra žuvusių. Rusijos kariškiai apšaudė gyvenvietę Charkivo srityje, žuvo žmogus Sausio 14-osios rytą Rusijos kariškiai smogė Charkivo srities Kozača Lopanės gyvenvietei, žuvo žmogus. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Derhačų miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien apie 8 val.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė naują pareiškimą apie savo planus nutraukti karą Ukrainoje ir galimą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, praneša „Reuters“. Paklaustas apie savo strategiją, kaip užbaigti karą, D. Trumpas „Newsmax“ sakė: „Na, yra tik viena strategija, ir viskas priklauso nuo V. Putino.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė smogė 196 smūgius 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė 4 aviacijos smūgius Stepnohirskui ir Kamianskei. 93 įvairių modifikacijų dronai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę“, - parašė pareigūnas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lojalus ir ypač artimas bendražygis, buvęs Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nilkolajus Patruševas pagrasino, kad Ukrainos gali nelikti šiais metais.

Antradienio, sausio 14-osios, 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi 8 Rusijos laivai, iš kurių 4 yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 28 raketų. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos. Azovo jūroje priešo laivų nėra.  Viduržemio jūroje budi 7 priešo laivai, iš kurių 2 yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki  22 raketų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad pirmadienį su savo kolega iš Prancūzijos Emmanueliu Macronu aptarė Vakarų karinių kontingentų dislokavimo Ukrainoje idėją.  Tačiau V. Zelenskis nepateikė konkretesnės informacijos ar buvo diskutuojama apie galimybę siųsti Vakarų karius ar taikdarius į Ukrainą.  „Šiandien kalbėjausi su Prancūzijos prezidentu. Tai buvo gana ilgas ir išsamus pokalbis.

Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas agresyvus karas prieš Ukrainą ir visus Vakarus žlugo. Rusija tapo silpnesnė, o Vakarai – stipresni. Tai per savo paskutinę spaudos konferenciją pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Nepavengęs pašiepti V. Putiną, J. Bidenas priminė, kad pastarasis tikėjosi užimti Kyjivą „per kelias dienas“. „Tiesa ta, kad karo pradžioje Kyjivo centre stovėjau aš, o ne jis. Putino niekada ten nebuvo. Pagalvokite apie tai“, – sakė jis.

Ukrainos padėtis šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad galima būtų pradėti taikos derybas su Rusija, pirmadienį pasakė NATO vadovas Markas Rutte. „Šiuo metu akivaizdu, kad Ukraina nėra tam pasirengusi, nes šiuo metu ji negali derėtis iš galios pozicijos“, – kreipdamasis į ES įstatymų kūrėjus kalbėjo M. Rutte. „Privalome padaryti daugiau, siekdami pakeisti konflikto trajektoriją ir užtikrinti, kad ji sugebės užimti tokią galios poziciją.

Pirmadienį Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico atviru laišku kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl nutraukto rusiškų dujų tranzito ir pakvietė pokalbiui. Pastarasis jam turėjo trumpą atsakymą. „Gerai. Penktadienį atvyk į Kyjivą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos prezidentas.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda demonstruoja pasirengimą siekti kompromiso su Rusija, nors neturi aiškios strategijos ar realios karo pabaigos vizijos, kad galėtų greitai pradėti derybas, kurias D. Trumpas galėtų pateikti kaip savo pergalę.

Pernai metų rugpjūtį ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms įžengus į Rusijos pasienio teritorijas ir surengus didžiausią sausumos invaziją į šią šalį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, abi kariuomenės įsitraukė į vienus aršiausių susirėmimų. Mūšių intensyvumas pozicijose primena kai kurias baisiausias Rytų Ukrainos apgultis, įskaitant tokius miestus kaip Bachmutas ir Avdijivka, kurių pavadinimai dar ilgai kels prisiminimus apie masines žudynes.

Rusijos pajėgos nusprendė apeiti svarbų miestą Rytų Ukrainoje, kurį kelis mėnesius bandė užimti, ir sutelkė dėmesį į jo tiekimo linijų nutraukimą, pirmadienį sakė vienas ukrainiečių karininkas. Rusijos kariai apeina svarbų logistikos centrą Pokrovską, kur juos sulaikė tvirta ukrainiečių gynyba, ir taikosi į greitkelį, vedantį iš ten į centrinį Dnipro miestą, naujienų agentūrai AP sakė Ukrainos kariuomenės vietos atstovas majoras Viktoras Trehubovas.

Rusijos pajėgos 2024 m. gruodžio mėnesį virš Ukrainos teritorijos paleido maždaug 1 700 įvairių tipų savižudžių dronų. Tai mažesnis skaičius, palyginti su lapkričiu, kai jų buvo paleista 2 300. Apie tai „X“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį perdavė Ukrainai pirmąsias iš dešimčių naujų Vokietijoje pagamintų savaeigių haubicų RCH 155, kad sustiprintų šalies artileriją.  „Ukraina gali mumis pasikliauti, o tai yra signalas. Vokietija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę Europoje“, – pirmadienį sakė B. Pistoriusas centriniame Vokietijos Kaselio mieste, kuriame gamintoja KNDS gamina šias ginklų sistemas.

Pirmadienį Europos Komisija paskelbė apie naują 140 mln. eurų humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą, kad patenkintų neatidėliotinus Rytų ir Pietų Ukrainos gyventojų poreikius.  Šis finansavimas skirtas padėti aprūpinti maistu, pastoge, švariu vandeniu, sveikatos priežiūra ir apsauga žiemą pažeidžiamus karo nuniokotų regionų gyventojus, sakoma Europos Komisijos pranešime. Komisijos duomenimis, maždaug 12,7 mln. ukrainiečių reikia skubios pagalbos.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 145 menininkai ir 95 žiniasklaidos darbuotojai. Tai pranešė Kultūros ir strateginės komunikacijos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šie duomenys ne tik parodo netekčių mastą, bet ir primena tragiškus mūsų istorijos puslapius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas užfiksavo Rusijos karį, kuris su prieštankine mina bandė numušti bepilotį orlaivį.  Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ praneša Ukrainos leidinys UNIAN.  Išsigandęs metė į droną prieštankinę miną Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip dronas dideliu greičiu skrieja link rusų kario.  Vyras, pastebėjęs droną, bando bėgti, tačiau dronas jį greitai pasiveja ir atakuoja.

Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Sakartvelo Kacha Tilidzė, kariavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Tai pranešė leidinys „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Informacija apie kario žūtį socialiniuose tinkluose pasidalijo jo artimieji ir kovos draugai. Apie K. Tilidzės mirtį, be kita ko, pranešė savanoris Vano Nadiradzė ir Antiokupacinio judėjimo lyderis Davidas Kacarava. Kur ir kokiomis aplinkybėmis žuvo kartvelas, nežinoma.

Pirmadienį Rusija apkaltino Ukrainą dronais užpuolus dujotiekio „TurkStream“, kuriuo rusiškos dujos per Turkiją tiekiamos į Europą, infrastruktūrą.  „Sausio 11 d. Kyjivo režimas, siekdamas nutraukti dujų tiekimą Europos šalims, devyniais nepilotuojamais orlaiviais mėgino atakuoti“ pietų Rusijoje esančią dujų kompresorių stotį, aprūpinančią „TurkStream“ dujotiekį, sakoma Maskvos gynybos ministerijos pranešime.

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 412 smūgių 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė aviacijos smūgį Temyrivkai. 250 įvairių modifikacijų dronų atakavo Zaporižią, Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išplūdo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl imperinių ambicijų.  Tokia retorika iš B. Johnsono lūpų skambėjo interviu leidiniui Delfi.ee, cituoja „Sky News“. B. Johnsonas jau seniai garsiai palaiko Ukrainą, kuri buvo užpulta V. Putino.  B. Johnsonas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „su**stu idiotu“ dėl jo imperinių ambicijų.

Ukraina pasiūlė savo pagalbą Slovakijos žmonėms prisitaikymo laikotarpiu, kai šalis nustojo gauti dujas iš Rusijos, tačiau Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico kliaunasi Maskva, o ne savo šalimi ar vieninga Europa, socialiniame tinkle X pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Prieštaringai vertinama Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico kelionė į Maskvą paskatino Ukrainos lyderį toliau kritikuoti šalies kaimynės vyriausybės vadovą.

Vienas iš į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių pareiškė norintis likti Ukrainai, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Apie tai skelbia UNIAN.  Pasak V. Zelenskio, Ukrainos saugumo tarnyba šiuo metu dirba su į nelaisvę paimtais Šiaurės Korėjos kariais. V. Zelenskis teigia, kad vienas iš jų išreiškė norą likti Ukrainoje, o kitas nori sugrįžti į Šiaurės Korėją.  Vienas iš KLDR karių, kurį užėmė Gynybos pajėgos Kursko regione, nori likti Ukrainoje.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad oficialiai pasiūlys surengti savo šalyje planuojamą išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Tai praneša leidinys RTS, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Pasak A. Vučičiaus, Serbija suinteresuota priimti JAV ir Rusijos lyderius ir gali jiems garantuoti reikiamo lygio saugumą. „Tai šalis, kur prezidento Trumpo palaikymas yra didžiausias visoje Europoje.

Ukrainos padėtis šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad galima būtų pradėti taikos derybas su Rusija, pirmadienį pasakė NATO vadovas Markas Rutte. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Landsbergis: raginimai Kyjivui tartis su Maskva primena Lietuvos situaciją 1991-aisiais Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad raginimai Ukrainai derėtis su karą prieš ją pradėjusia Rusija primena situaciją prieš 34 metus Lietuvai siekiant Vakarų valstybių pripažinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė pagalbą miškų gaisrų siaubiamam Los Andželui –  jis sakė, kad Ukrainos ugniagesiai gali „padėti amerikiečiams išgelbėti gyvybes“.  Pražūtingas gaisras siaubia Los Andželą, per mažiau nei savaitę žuvo mažiausiai 24 žmonės, ištisos bendruomenės virto apanglėjusiais griuvėsiais, tūkstančiai žmonių liko be namų.

Pirmadienio, sausio 13-osios, 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki keturių kruizinių raketų „Kalibr“. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos. Azovo jūroje priešo laivų nėra.  Viduržemio jūroje – 7 priešo laivai, iš kurių 2 yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendras salvė – iki  22 raketų.

Dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo maždaug 300 Šiaurės Korėjos karių, o 2 700 buvo sužeisti, pirmadienį pareiškė vienas Pietų Korėjos įstatymų leidėjas, remdamasis Seulo žvalgybos agentūros duomenimis. „Pranešama, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje mastas buvo išplėstas į Kursko regioną, o skaičiavimai rodo, jog tarp nukentėjusiųjų (…) yra maždaug 300 žuvusiųjų ir 2 700 sužeistųjų“, – žurnalistams sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį perspėjo apie Vokietijos finansinės paramos Ukrainai skirtų ginklų tiekimui sumažinimo padarinius. Kalbėdama Saudo Arabijoje vykstančios konferencijos Sirijos klausimais kuluaruose, A. Baerbock sakė, kad Vokietijos vyriausybė pernai išleido beveik 7 mlrd. eurų Ukrainai numatytai ginkluotei įsigyti. Jei ši suma būtų sumažinta perpus ar šiek tiek daugiau nei perpus, Ukraina būtų mažiau pajėgi apsiginti, sakė ministrė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs perduoti į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius šios šalies lyderiui Kim Jong Unui mainais į Rusijoje laikomus Ukrainos karo belaisvius.  „Ukraina yra pasirengusi perduoti jam Kim Jong Uno karius, jei jis galės suorganizuoti jų mainus į mūsų karius, laikomus nelaisvėje Rusijoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

Rusija sekmadienį pareiškė užėmusi du kaimus rytų Ukrainoje, kur jos pajėgos jau kelis mėnesius nuolat stumiasi pirmyn. Gynybos ministerija pranešė, kad pietinė pajėgų grupė užėmė Jantarnės kaimą rytinėje Donecko srityje, maždaug už 10 km į pietvakarius nuo Kurachovės – pagrindinio logistikos centro, kurį Maskva tvirtino užėmusi praėjusią savaitę. Rusijos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad taip pat užėmė naują teritoriją į šiaurės vakarus nuo Kurachovės.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.