Karas Ukrainoje

Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis perspėja, kad Ukraina, nesustabdžiusi korupcijos, negalės tikėtis nei narystės Europos Sąjungoje, nei ilgalaikės Vakarų paramos. Politikas pabrėžia, jog būtent griežta reakcija į skandalus taps esminiu kriterijumi vertinant Ukrainos pasirengimą eurointegracijai, rašo „Evropeiskaja pravda“. R. Sikorskis buvo paklaustas, ar korupcijos skandalas Ukrainoje turėtų paveikti Lenkijos paramą šaliai.

Ukrainos gynybos ministerijos (GUR) Pagrindinės žvalgybos direkcijos duomenimis, šiais metais Kremlius planuoja įdarbinti tūkstančius Šiaurės Korėjos darbininkų, kurių užduotis bus surinkti „Shahed“ raketas, praneša UNIAN. Žvalgybos šaltinių teigimu, iki 2025 m. pabaigos Rusija planuoja įdarbinti apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos darbininkų, kurie dirbs įmonėse, esančiose Jelabugos atskiroje ekonominėje zonoje, Tatarstane.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sudavė smūgį okupantams – Donecko srityje buvo sunaikinta 51-osios Rusijos armijos gyvosios jėgos sutelkimo vieta, kur, kaip teigiama, priešas bandė slapta kaupti pajėgas nepaisant nepalankių oro sąlygų. Specialiųjų operacijų pajėgų (SSO) padaliniai sunaikino 51-osios Rusijos armijos personalo sutelkimo vietą Ujuto gyvenvietėje Donecko srityje, rašo UNIAN.

Naktį Rusija surengė milžinišką ataką prieš Ukrainą – raketų nuolaužos Kyjive apgadino Azerbaidžano ambasadą, o sostinėje ir keliuose regionuose sunaikinta dešimtys gyvenamųjų pastatų, nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis teigė, kad dėl Rusijos smūgio vien Ukrainos sostinėje buvo sunaikintos dešimtys daugiaaukščių pastatų, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Iskander“ raketos nuolaužos apgadino Azerbaidžano ambasadą.

Rusijos surengta naktinė ataka prieš Ukrainą pareikalavo gyvybių, o prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu paragino dar labiau stiprinti spaudimą agresorei. Prezidentas V. Zelenskis pokalbio su Suomijos prezidentu A. Stubbu metu aptarė tolesnę paramą Ukrainai ir Rusijos ataką, skelbia „Ukrinform“. „Kalbėjau su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Vėl įvyko baisi Rusijos ataka prieš Ukrainą, mūsų žmones, paprastus gyvenamuosius namus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija atkirto Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kai šis socialiniuose tinkluose ėmė komentuoti korupcijos skandalą Ukrainoje.

Ukrainą sudrebinęs korupcijos skandalas energetikos sektoriuje pasiekė ir Vašingtoną – ambasadorė Olha Stefanišyna patvirtino, kad Kyjivas skubiai teikia informaciją JAV įstatymų leidėjams, baiminantis, jog skandalas gali tapti pretekstu mažinti paramą karo alinamai šaliai, rašo „Evropeiskaja pravda“. O. Stefanišyna apie „skandalą, susijusį su prezidento Zelenskio administracija“, patikslino, jog Ukraina ketina aptarti situaciją su JAV įstatymų leidėjais, kurie gali pasinaudoti šia byla kaip ar...

Rusijos invazijai užsitęsus ir frontui toliau slenkant į Ukrainos gilumą, šalis ruošiasi ilgam ir alinčiam karui: nuo dronų pramonės plėtros iki kariuomenės reformų. Tačiau didėjant nuostoliams, gilėjant politinėms krizėms ir Vakarams vis dar svarstant paramos apimtis, Kyjivą vis stipriau spaudžia ir įnirtingi mūšiai, ir vidaus įtampa. Ukrainos miestas Pokrovskas Donecko srityje yra pavojuje. Tuo pat metu Rusija stiprina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai.

Naktį surengta dronų ataka Rusijos Novorosijsko uostui sukėlė didžiulį gaisrą strategiškai svarbiame naftos terminale „Šescharis“. Pranešama apie apgadintą infrastruktūrą, sužeistus įgulos narius ir mieste pabirusius dronų nuolaužų fragmentus. Pranešama, kad buvo smogta „Šescharis“ – dideliam eksportiniam naftos terminalui, kuris yra „Transneft“ kompanijos naftotiekių galutinis taškas. Tai strategiškai svarbus mazgas Rusijos naftos ir naftos produktų eksportui per Juodąją jūrą.

Ukrainos kariuomenė gali būti priversta pasitraukti iš intensyvių kovų draskomo Pokrovsko, o sprendimas dėl galimo atsitraukimo, pasak karo eksperto Aleksejaus Getmano, jau yra priimtas, rašo UNIAN. Sudėtingiausia kariškiams planavimo ir organizavimo požiūriu yra planinis kariuomenės išvedimas. Taip teigė A. Getmanas – Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, karo ekspertas, komentuodamas galimą gynybos pajėgų pasitraukimą iš Pokrovsko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalies vyriausybė pradėjo visų valstybinių įmonių auditą. Tokių veiksmų kariaujanti šalis priversta imtis po korupcijos skandalo – didelio masto nusikalstama schema, dariusi poveikį strateginėms valstybinėms įmonėms, įskaitant „Energoatom“....

ES ambasadorė Ukrainoje Katarina Maternova teigia, kad šalyje nuskambėjęs korupcijos skandalas nėra tik dar viena politinė krizė – priešingai, tai esą rodo, jog Ukrainos antikorupcinės institucijos veikia ryžtingai ir nepriklausomai, nors skandalas palietė net aukščiausius pareigūnus.

Zaporižios srityje apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su fronto kariais, išklausė jų problemas ir pažadėjo skirti daugiau išteklių gynybai šiame viename karščiausių fronto ruožų, rašo UNIAN. „65-oji atskira mechanizuotoji brigada, priklausanti 17-ajam korpusui ir ginanti mūsų valstybę, taip pat 128-osios atskirosios kalnų šturmo brigados kariai. Tai – gynyba Stepnohirsko rajonuose.

JAV turi galimybę padėti Ukrainai sustabdyti Rusijos agresiją ir tai padaryti neįsitraukdamos į pavojingą eskalaciją, teigia „The Washington Post“. Pasak analitiko, Kyjivui būtina skubi finansinė ir karinė parama, o Vakarai privalo rasti būdų spausti Kremlių, kartu palikdami jam kelią pasitraukti iš karo. Tokią nuomonę „The Washington Post“ išreiškė Ronas Wahidas, „Magellan Investment Holdings“ generalinis direktorius ir strateginės žvalgybos bendrovės „Arcanum“ valdybos pirmininkas.

Bendradarbiaujant Ukrainos ir Lietuvos teisėsaugai buvo sulaikytas Rusijos pusėje kovojęs ukrainietis, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Kaip nurodoma SBU pranešime spaudai, sulaikymas įvyko pasienyje su Lietuva, kur įtariamasis bandė pabėgti. Tyrimo metu nustatyta, kad sulaikytasis – 33 metų dronų operatorius, leidęs Rusijos bepiločius virš Chersono.

Šiaurės ir Baltijos šalys ketvirtadienį paskelbė, kad skirs 500 mln. JAV dolerių programai, skirtai pirkti JAV ginklus Ukrainai. Šios lėšos bus skiriamos įsigyti karinę įrangą ir šaudmenis pagal NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą (PURL), teigiama bendrame Suomijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pokalbį, kuriame aptarė Kyjivą sudrebinusį korupcijos skandalą.

Ankstų ketvirtadienio rytą Ukrainos gynybos pajėgos puolė keletą svarbių taikinių Rusijoje, panaudojusios šalyje sukurtus ginklus: raketas „Flamingas“, „Bars“ ir dronus „Liutyj“, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Siekdami sumažinti įsiveržėlių iš Rusijos karinį, ekonominį ir puolamąjį potencialą, Ukrainos daliniai per naktį atakavo kelias dešimtis taikinių Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, sakoma pranešime.

Ketvirtadienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos dronų ataką netoli Bohuslavkos kaimo Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai trys žmonės. Pasak gubernatoriaus Oleho Syniehubovo, du žmonės žuvo iškart po smūgio, vienas mirė ligoninėje. Gubernatorius taip pat pranešė, kad dar vienas žmogus buvo sužeistas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas naujai paskolai yra „veiksmingiausias būdas“ finansuoti Ukrainą. Tačiau tam priešinasi Belgija, tad ji išdėstė ir kitas galimybes. 27 valstybių blokas ieško lėšų, kad padėtų Kyjivui užkamšyti gresiančias biudžeto skyles, Rusijai jau ketvirtus metus tęsiant karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį nurodė įvesti sankcijas savo buvusiam bendražygiui ir verslo partneriui, kuris yra pagrindinė figūra dideliame Kyjivą krečiančiame korupcijos skandale. Šis žingsnis buvo žengtas kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas atleido energetikos ir teisingumo ministrus dėl milžiniškos pinigų plovimo schemos energetikos sektoriuje, kuris beveik ketverius metus kentėjo nuo Rusijos atakų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad lanko karius netoli fronto linijos pietinėje Zaporižios srityje, kur Rusija pastaruoju metu daro pažangą per beveik ketverius metus trunkančią invaziją. V.  Zelenskis socialiniame tinkle X teigė aplankęs „65-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadovavimo postą“ netoli fronto linijos esančiame Orichive ir paskelbė nuotraukas iš susitikimo su kariais.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį nurodė, kad maždaug 13,5 tūkst. kv. km Ukrainos ežerų, upių ir pakrančių vandenų gali būti užteršti minomis ir sprogmenimis. Nors Rusijos, 2022-ųjų vasarį pradėjusios didelio masto invaziją, karas prieš Ukrainą vyksta daugiausia sausumoje, abi šalys yra užminavusios didelius rajonus netoli krantų, be to, kai kurie nesprogę rusų sviediniai, raketos, bombos atsiduria vandens telkiniuose. „Maždaug 13,5 tūkst. kv.

Rusijos kariuomenė smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo Ukrainos Odesos srityje įsikūrusį Arcyzo miestą ir apgadino ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, tinkle „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra. „Lapkričio 13 d. naktį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo Arcyzo miestą. Dėl priešo atakos buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, administracinis pastatas ir remonto dirbtuvės“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Ukrainos Donecko srityje aktyvios kovos zonoje tebėra 15 400 civilių, tarp jų nėra vaikų, pranešė Donecko srities karinės administracijos Civilinės saugos, mobilizacijos ir gynybos departamento vadovas Dmytro Petlinas. „Ukrainos valdžios kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje tebėra apie 198 500 civilių. 15 400 jų yra aktyvių kovos operacijų zonose, apimančiose 20 gyvenviečių ir bendruomenių“, – sakė D. Petlinas. Jis pabrėžė, kad vaikų šiose vietovėse nėra.

Ukrainos ministrų kabinetas tęsia sprendimų, kuriais siekiama pertvarkyti nacionalinės branduolinės energijos gamybos bendrovės „Energoatom“ valdymą, seriją ir nusprendė nušalinti kelis šios įmonės pareigūnus, tinkle „Telegram“ pranešė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. „Remdamasi iš NABU (Nacionalinio kovos su korupcija biuro – ELTA) gauta medžiaga, vyriausybė nusprendė skubiai nušalinti viceprezidentą ir valdybos narį Jacobą Hartmutą“, – pareiškė ji.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi surengti derybas tarp Rusijos ir JAV Budapešte, skelbia rusų agentūra TASS. Anot jo, Maskva pasirengusi, jei susitikimas bus grindžiamas Aliaskos susitikimo rezultatais. S. Lavrovo teigimu, data dar nenustatyta, tačiau kontaktas tarp dviejų šalių tęsiasi S. Lavrovas teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neva gavo „užkulisinę informaciją“, dėl kurios susitikimas Budapešte buvo atšauktas.

Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sukritikavo Kinijos paramą Rusijai. Ministrai bendrame pareiškime, paskelbtame po Kanadoje surengtų derybų, pasmerkė „Kinijos, kuri yra lemiama Rusijos karo įgalintoja, vykdomą ginklų ir dvejopo naudojimo komponentų tiekimą“. G7 ministrai už karinės paramos teikimą Rusijai dar pasmerkė Šiaurės Korėją ir Iraną. G7 šalių grupę sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius tikisi atnaujinti ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje sprendimo. Apie tai jis kalbėjo interviu CNN, rašo „Moscow Times“. Jis teigia, kad Maskva yra pasirengusi užmegzti santykius su Vašingtonu „kuo greičiau, kai Amerika bus pasirengusi“. „Mes nuoširdžiai tikimės, kad prezidentas D. Trumpas vis dar yra pasirengęs prisidėti prie politinio ir diplomatinio Ukrainos problemos sprendimo“, – sako D. Peskovas.

Rusija keičia savo atakų prieš Ukrainą taktiką – okupantai vis dažniau naudoja balistines raketas ir išnaudoja oro gynybos spragas. Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis perspėja, kad tokie smūgiai tampa vis intensyvesni, o Ukrainai kritiškai trūksta priešlėktuvinės gynybos sistemų, galinčių atremti masines ataka.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi kariauti dar trejus metus, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesugebės to atlaikyti, rašo „Clash Report“. „Ukraina ruošiasi dar trejų metų karui, o panašūs kolonijiniai karai paprastai trunka apie dešimt metų. Nemanau, kad Putinas atlaikys dar trejus metus“, – sakė jis. Anot jo, V. Putinas pasirodė gerokai prasčiau nei pats Rusijos diktatorius to tikėjosi.

Jei rusų pradėtas visapusiškas karas Ukrainoje tęsis iki 2026 m. birželio 10 d., jis bus ilgesnis nei Pirmasis pasaulinis karas. Kovos veiksmai įstrigo aklavietėje, tačiau Rusijos aukščiausioji vadovybė toliau aukoja kareivių gyvybes atakose, pasmerktose žlugti, rašo „The Economist“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Edwardas Carras. Anot jo, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas greičiausiai neturi aiškaus plano dėl karo Ukrainoje.

Rivnės atominė elektrinė stiprina savo gynybą – čia įrengiamas antrasis apsaugos lygis, galintis atlaikyti net tiesioginį dronų smūgį. Elektrinės vadovybė teigia, kad darbai jau baigiami, o papildomos priemonės padės geriau apsisaugoti nuo galimų Rusijos atakų. Rivnės atominėje elektrinėje įrengiamas antrasis pagrindinių jos objektų apsaugos lygis, galintis atlaikyti tiesioginį drono smūgį. Projekto kaina yra panaši į analogiškų objektų, kuriuos įrengia NEK „Ukrenergo“, vertę.

„Foreign Policy“ teigia, kad Vakarų strategija Rusijos atžvilgiu turi keistis – nebe laikas bandyti įtikinti Vladimirą Putiną sustoti, o tiesiog laukti, kol jo agresyvi politika žlugs pati. JAV politika Rusijos invazijos į Ukrainą klausimu ilgą laiką buvo nukreipta ne į tai, kad Kyjivas susigrąžintų teritorijas ar nugalėtų Maskvą, o į tai, kad įtikintų Rusijos vadovą V. Putiną, jog jo puolimas galiausiai žlugs.

Ukrainos energetikos ministrė Svitlana Hrynčuk trečiadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Apie atsistatydinimą iš energetikos ministrės pareigų ji paskelbė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ją ir dabartinį teisingumo ministrą žengti šį žingsnį dėl didelio masto korupcijos schemos šalies energetikos sektoriuje. „Pateikiau atsistatydinimo pareiškimą“, – socialiniuose tinkluose nurodė S. Hrynčuk.  Ji pridūrė, kad nepažeidė jokių įstatymų.

Praėjus beveik ketveriems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nemenku išbandymu tapo Kyjivą sukrėtęs didelis korupcijos skandalas ir gausėjantys kaltinimai, kad ukrainiečių prezidentūra naudojasi teismų sistema kritikams įbauginti ir nutildyti.

Rusijos kariuomenė užėmė tris gyvenvietes Ukrainos pietiniame Zaporižios regione, trečiadienį pranešė ukrainiečių vyriausiasis kariuomenės vadas, Maskvos pajėgoms toliau plečiant puolimą. Tankus rūkas leido Rusijos kariams prasiskverbti į ukrainiečių pozicijas Zaporižios srityje, rašė generolas Oleksandras Syrskis platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad ukrainiečių daliniai dalyvauja „varginančiuose mūšiuose“, kad atremtų Rusijos puolimą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos užbaigti karą Ukrainoje vis žlunga – nors jis tikėjosi greito susitarimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, realybė pasirodė daug sudėtingesnė. Kaip rašo „The Atlantic“, D. Trumpo planai dėl taikos įstrigo, o Kremlius ir toliau laikosi nepalaužiamų reikalavimų. JAV prezidentas D. Trumpas yra nusivylęs, kad jam nepavyko užbaigti karo tarp Rusijos ir Ukrainos.

Lenkijoje Kuruvo miestelyje pirmadienio naktį įvyko tragiška avarija, skelbia „Onet“. Žuvo dvi paauglės. Aiškėja, kad automobilį vairavo nepilnametis, neturėjęs vairuotojo pažymėjimo. Automobilis rėžėsi į medį, keleivės žuvo iš karto. Joms buvo 16 ir 17 metų. Siaubinga avarija Lenkijoje Tarnyboms apie avariją pranešta 2:32 val. Į nelaimės vietą iškart buvo išsiųstos greitosios pagalbos tarnybos.

Karas tarp Europos ir Rusijos tampa vis labiau tikėtinas, pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. Apie tai jis kalbėjo „Pink“ eteryje, rašo UNIAN. „Mes esame tarp kūjo ir priekalo. Mums reikia šiek tiek išsisukti. Kita vertus, turime toliau stiprinti kariuomenę. Mes protingai ginkluojamės. Ir turime toliau investuoti didelius pinigus, kad galėtume apginti savo šalį“, – cituojamas jis. Taip jis pakomentavo Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vado Fabieno Mandono žodžius.

Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko trečiadienį pranešė, kad teisingumo ministras Hermanas Haluščenka buvo nušalintas nuo pareigų dėl korupcijos skandalo šalies energetikos sektoriuje. Po vyriausybės posėdžio apie šį sprendimą socialiniuose tinkluose paskelbusi J. Svyrydenko sakė, kad H. Haluščenkos pareigas perėmė Europos integracijos ministro pavaduotoja Liudmyla Suhak.

Stambule vykusių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos metu, Rusija neigė Ukrainos savarankiškumą ir pasiūlė sukurti „WhatsApp“ grupes, kad būtų sudaryta pažangos iliuzija, rašo „The Times“. Apie tai leidiniui papasakojo Sergijus Kyslycia. 2025 m. vasarį pradėjęs eiti Ukrainos užsienio reikalų viceministro pareigas, S  Kyslycia tapo diplomatinė dešinioji ranka galingam Volodymyro Zelenskio patarėjui Andrijui Jermakui, lydėdamas jį kelionėse po visą pasaulį.

Stiprėjant konfrontacijai dėl korupcijos, Ukrainos tyrėjai antradienį apkaltino artimą prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininką organizavus 100 mln. dolerių (apie 86,4 mln. eurų) vertės korupcijos schemą. Kaltinimai Timurui Mindičiui yra naujausias epizodas didelio masto korupcijos skandale, susijusiame su teiginiais apie masinį lėšų pasisavinimą energetikos sektoriuje.

Rusijos biudžete vėl atsivėrė skylė – po dviejų perteklinių mėnesių šalies iždas tapo deficitinis. Ekspertai perspėja, kad padėtis blogėja greičiau, nei tikėtasi Kremliuje: mažėja naftos ir dujų pajamos, auga išlaidos, o valdžia priversta didinti mokesčius ir skolintis dar daugiau.

Zaporižios srityje toliau vykstant intensyvioms kovoms, Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad okupantai srityje užėmė tris gyvenvietes, rašo „United24 Media“. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos pasinaudojo tirštu rūku, kad susikurtų pranašumą. „Padėtis žymiai pablogėjo“, – sakė O. Syrskis, pažymėdamas, kad priešo pajėgos, pasinaudodamos savo kiekybe, pažengė į priekį per įnirtingus susirėmimus ir užėmė tris gyvenvietes.

Ukrainos teisėsaugos pareigūnai įtariami kūrę pelningą nusikalstamą schemą – už tūkstančius dolerių jie padėdavo karo prievolės vengėjams ir dezertyrams pabėgti iš šalies. Kratų metu pareigūnai aptiko beveik 130 tūkst. dolerių (apie 120 tūkst. eurų) grynaisiais. Pranešama, kad grupuotę sudarė mažiausiai keturi asmenys, tarp jų – du teisėsaugos pareigūnai. Jie keliose Ukrainos srityse ilgą laiką „padėdavo“ karo prievolės vykdytojams ir tarnaujantiems kariams išvengti karinės tarnybos.

Rusija slapta ruošia rezervistus galimam siuntimui į Ukrainą. Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Kremlius pradėjo priverstinį dalinį šaukimą, prisidengdamas infrastruktūros apsauga. Ekspertų teigimu, tai – dar vienas žingsnis stiprinant „aktyvųjį rezervą“, kuris gali būti panaudotas karo veiksmuose prieš Ukrainą.

Dėl Kremliaus išpuolių prieš Ukrainos energetikos objektus Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Lietuvoje buvo įteikta protesto nota, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Kryptingas Ukrainos energetikos infrastruktūros naikinimas prasidėjus šaltajam sezonui gilina humanitarinę krizę šioje šalyje, o lapkričio 9 d. smūgiai Chmelnickio ir Rivnės atominių elektrinių objektams yra akivaizdus branduolinis šantažas, didinantis visą žemyną galinčios paveikti ekologinės katastrofos...

Rusijos prekių eksportas į Europą per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 15,7 proc., o importas iš Europos – 5,0 proc., skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Federaline muitine. Eksportas į Europą per pirmus devynis šių metų mėnesius įvertintas 42,3 mlrd. JAV dolerių, importas iš Europos – 51,5 mlrd. dolerių. Visas Rusijos prekių eksportas palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 4,6 proc. iki 302,8 mlrd. dolerių, importas – 1,0 proc. iki 201,1 mlrd. dolerių.