Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. Varšuva ilgai siekė, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko biuras trečiadienį pranešė, kad jis priešpiet priims V. Zelenskį ir kad netrukus po vidurdienio abu lyderiai surengs bendrą spaudos konferenciją.
Penktadienį D. Tuskas paskelbė apie pažangą dėl Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo ir padėkojo lenkų bei ukrainiečių kultūros ministrams už bendradarbiavimą.
Nevyriausybinė organizacija „Fundacja Wolnosc i Demokracja“ pirmadienį sakė, jog aukų Ukrainoje ekshumaciją pradės balandį.
Nors Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos invazijos pradžios beveik prieš trejus metus, lenkų aukų, aštuonis dešimtmečius gulinčių bendruose kapuose Ukrainos žemėje, klausimas daugeliui lenkų kelia kartėlį.
Spaudimą jaučia ir D. Tuskas, siekiantis parodyti pažangą daugeliui Lenkijos žmonių svarbiu klausimu. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose jo partijos kandidatas tikriausiai varžysis su stipriu nacionalistų opozicijos kandidatu.
Minimo klausimo ištakos – 1943–1944 metais, kai Europoje vyko karas. Ukrainos nacionalistai išžudė apie 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir kituose regionuose, kurie tuo metu buvo nacistinės Vokietijos okupuotoje Rytų Lenkijoje, o dabar yra Ukrainos dalis.
Nacionalistai ir jų pagalbininkai, siekę sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę, sudegino ištisus kaimus ir išžudė jų gyventojus. Lenkija šiuos įvykius laiko genocidu ir prašo Ukrainos leisti ekshumuoti aukas, kad jos būtų tinkamai palaidotos.
Apskaičiuota, kad keršijant buvo nužudyta apie 15 tūkst. ukrainiečių.
Šis klausimas Ukrainai yra sudėtingas, nes kai kurie Antrojo pasaulinio karo laikų ukrainiečių nacionalistai laikomi nacionaliniais didvyriais dėl jų kovos už Ukrainos valstybingumą.
Abiem šalims pradėjus spręsti šį klausimą, Ukrainos parlamento pirmininkas 2023-ųjų gegužę Lenkijos parlamente išreiškė susitaikymo siekį.
„Žmogaus gyvybė turi vienodą vertę, nepriklausomai nuo tautybės, rasės, lyties ar religijos“, – tuomet Lenkijos įstatymų leidėjams sakė Ruslanas Stefančukas.
„Su šiuo suvokimu mes bendradarbiausime su jumis, brangūs lenkų draugai, ir priimsime tiesą, kad ir kokia bekompromisė ji būtų“, – deklaravo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
