Karas Ukrainoje

Šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Prezidentūros teigimu, pokalbio metu šalies vadovas pakartojo, kad Lietuva tvirtai rems Ukrainą, suteikdama karines, politines ir humanitarines priemones, bei patvirtino ryžtą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Šalies vadovas pabrėžė, kad, kaip ir praėjusiais metais, Lietuva išlaikys metinį įsipareigojimą skirti Ukrainai 0,25 proc.

Rusija kaltina Ukrainą neva ši slepia, kad jos kariuomenė yra apsupta rytiniuose Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose.  Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymą leisti Vakarų žurnalistams apsilankyti regione, nepaisant didelio susidomėjimo. „Kas slepiama Kyjive? Beviltiška jų pajėgų padėtis laikoma paslaptyje“, – teigė D. Peskovas.  Ukrainos kariuomenė ne kartą neigė Rusijos teiginius apie apsuptį regione.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos socialinių procesų stebėjimo ir analizės skyriaus vadovas Aleksandras Charičevas įspėjo, kad dėl susikaupusių socialinių, ekonominių ir politinių konfliktų, kad šalyje gali kilti pilietinis karas. Apie tai jis rašė straipsnyje „Kas mes esame?“ Kremliau režimo prižiūrimame žurnale „Valstybė“, cituoja „The Moscow Times“. Pilietinis karas, anot A. Charičevo, yra vienas iš penkių iššūkių, su kuriais susiduria Rusija.

Tuapsės uostas sustabdė naftos eksportą po ukrainiečių dronų atakos lapkričio 2 d., rašo „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais ir LSEG laivų sekimo duomenimis. Šiame uoste yra vienas didžiausių naftos produktų perkrovimo terminalų Rusijoje, skelbiama „Agentstvo“. Pažymima, kad per dronų ataką uoste stovėjo trys tanklaiviai, skirti transportuoti naftą, dyzelinį kurą ir mazutą. Tačiau iki trečiadienio visi trys laivai nuplaukė nuo prieplaukų ir buvo palikti plūduriuoti išmetę inkarą netoli uosto.

Rusija jau beveik ketverius metus nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą, žudo jos civilius. Anot Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimo, taip Kremlius „siekia užtikrinti šalies nepriklausomybę ir ginti nacionalinį garbę“, o Ukrainoje vykdomą genocidą V. Putinas palygino su Maskvos valstybės kova su Abiejų Tautų Respublika (Lietuvos–Lenkijos valstybe) XVII a., rašo „The Moscow Times“. „Šiandien, išsaugodami šias tradicijas, mes taikiai, kūrybiškai ir karingai giname savo gimtosios Rusijo...

Rusai „TikTok“ tinkle platina vaizdo įrašus, sukurtus naudojant dirbtinį intelektą (DI), jais siekiama demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir propaguoti „taikos bet kokia kaina“ idėjas. Apie tai pranešė Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos. „TikTok“ tinkle platinami vaizdo įrašai, kuriuose „paprastų ukrainiečių“ gatvėje klausiama jų nuomonės apie karą, mobilizaciją ar taikos derybas.

425-ojo atskiro šturmo pulko kariai išvijo rusų okupantus iš Pokrovsko miesto tarybos pastato Donecko srityje ir ant jo iškėlė Ukrainos vėliavą.  ...

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pradėjo serijinę „Oreshnik“ sistemos gamybą, praneša UNIAN. V. Putinas taip pat gyrėsi, kad „Burevestnik“ neva pranoko visas pasaulyje žinomas raketų sistemas, pavyzdžiui, pagal skrydžio nuotolį, rašo Rusijos žiniasklaida.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas viešai supyko ant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, apkaltinęs jį nedėkingumu už Vengrijos pagalbą. Pasak V. Orbano, Budapeštas nuo karo pradžios išleido šimtus milijonų eurų humanitarinei paramai, tačiau, anot jo, Kyjivas to nevertina.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turėtų tapti visateise Europos Sąjungos nare be jokių apribojimų. Valstybės vadovas šį pareiškimą padarė iš Pokrovsko kreipdamasis į internetu Briuselyje vykstančio Europos plėtros viršūnių susitikimo dalyvius.

Ukrainos bepiločiai orlaiviai surengė masinę ataką prieš vieną svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų „LUKOIL-Nižegorodnefteorgsintez“. Ši gamykla aprūpina degalais Maskvos regioną, o po sprogimų ir kilusio gaisro socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, užfiksavę ryškų švytėjimą virš objekto. Apie tai pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sustabdyti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną įmanoma tik bendromis Europos ir Jungtinių Valstijų pastangomis. Jo teigimu, Vakarai privalo išlaikyti stiprų politinį, ekonominį ir karinį spaudimą Maskvai, o Ukraina – gauti visapusišką paramą, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus ir oro gynybos sistemas.

Antradienį Europos Sąjungos šalys patvirtino 1,8 mlrd. eurų išmokėjimą karo nuniokotai Ukrainai pagal bloko ilgalaikę finansinės pagalbos programą.  Šis finansavimas skirtas tam, kad Kyjivas galėtų toliau vykdyti viešąjį administravimą.  Pinigai skirti šalies atsigavimui, atstatymui ir modernizavimui Išmoka yra 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų pagalbos paketo, skirto 2024–2027 m., dalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Vengrijos vadovą Viktorą Orbaną nustoti vetuoti Kyjivo siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES). „Kariaujame už savo išlikimą ir labai norėtume, kad Vengrijos ministras pirmininkas mus palaikytų, bent jau neblokuotų“, – transliuotojo „Euronews“ surengtame renginyje sakė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos stiprina spaudimą Donbase – itin sunkios kovos vyksta aplink Pokrovską ir Konstiantynivką. Ukrainos parlamentaras Romanas Kostenko sako, kad šie miestai tapo svarbia kliūtimi okupantams siekiant Vladimiro Putino iškeltų tikslų – visiško Donbaso užėmimo. Pasak jo, Pokrovske padėtis išlieka įtempta, o priešas mėgina apsupti miestą, skelbia UNIAN.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesugebėjo pasiekti savo tikslų Ukrainoje ir šis karas tapo jo strategine nesėkme, pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone interviu BBC, cituoja „The Moscow Times“. Jis priminė, kad 2022 m. invazija į Ukrainą lėmė Šiaurės Atlanto aljanso plėtrą: į bloką įstojo Suomija, turinti 1300 km sausumos sienos su Rusija, ir Švedija, kurios krantus skalauja Baltijos jūra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė Europos Komisijos įvertinimu, kurį pavadino „geriausiu iki šiol“. Reaguodamas į plėtros komisarės Martos Kos kalbą Europos Parlamente, jis pabrėžė, kad net karo sąlygomis Ukraina nesustoja vykdydama reformas ir siekdama atitikti Europos Sąjungos standartus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė aplankęs karius netoli mūšių apimto Pokrovsko miesto, Kyjivui skubant ginti logistikos centrą, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando užimti. „Susitikau su mūsų kariais Ukrainos nacionalinės gvardijos „Azov“ 1-ojo korpuso, kuris vykdo gynybinę operaciją Dobropilios sektoriuje, vadovavimo poste“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 20 km nuo Pokrovsko.

Spalio mėnesį rusai okupantai prieš Ukrainą panaudojo rekordiškai daug valdomųjų oro bombų nuo pat šių metų pradžios. Apie tai pranešė gynybos ministerija. „Per 31 antrojo rudens mėnesio dieną Rusijos lėktuvai ant mūsų kariuomenės pozicijų ir fronto linijos gyvenviečių numetė daugiau nei 5 328 valdomąsias bombas. Tai didžiausias valdomų bombų skaičius, numestas per vieną mėnesį nuo 2025 m. pradžios“, – rašoma pranešime.

Lapkričio 3 d., pirmadienį, Rusijos pajėgų dronas smogė dviem neginkluotiems civiliams, su balta vėliava ėjusiems keliu Kruhliakivkos kaime Charkovo regione. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai pranešė Ukrainos oro desanto pajėgų 7-ojo greitojo reagavimo korpuso 77-oji atskira oro desanto brigada „Naddniprianska“, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas rusų kariuomenės nusikaltimas.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, naktį į antradienį dronais intensyviai atakavo Odesos sritį. Ypač taikytasi į energetikos ir uosto infrastruktūrą, tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Kiperis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Nepaisant aktyvuotos oro gynybos, sunaikinusios daugumą bepiločių, būta pataikymų. Kilę gaisrai buvo užgesinti. Žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra. Ukraina tuo tarpu, Rusijos duomenims, atakavo Sterlitamako naftos chemijos gamyklą Rusijos gilumoje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi suteikti Ukrainai skubią energetinę paramą žiemą. Pasak „Ukrinform“ korespondento, šį pareiškimą ji paskelbė platformoje „X“. „Ukraina nebus palikta žiemą viena“, – sakė U. von der Leyen po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vykstant diskusijoms dėl taikos ir Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo, Lenkija pastebėjo suintensyvėjusias informacines ir psichologines operacijas, nukreiptas prieš Ukrainą.

Ukraina turi spartinti reformų tempą, jei nori pasiekti užsibrėžtus tikslus siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai, anot agentūros „dpa“, nurodoma analizėje, kurią antradienį Briuselyje ketina pristatyti ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas ir plėtros komisarė Marta Kos. Tekste teigiama, kad Ukraina, nepaisant labai sudėtingos situacijos dėl Rusijos karo, pernai pademonstravo nepaprastą įsipareigojimą stojimo į ES procesui.

Okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje antradienio naktį nugriaudėjo sprogimas Rusijos šaudmenų saugykloje, skelbia portalas „The Kyiv Independent“. Taip pat pranešama apie sprogimus keliose Rusijos srityse.  „The Kyiv Independent“ teigimu, sprogimas įvyko po pranešimo apie dronų ataką Dovžansko mieste Luhansko srityje. Šis miestas yra nutolęs apie 80 km į pietryčius nuo Luhansko miesto ir nuo 2014 metų yra okupuotas Rusijos.

Sevastopolyje degė Rusijos Juodosios jūros laivyno projekto 1124-M „Albatros-M“ laivas, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“. Informacija neoficiali, jos patikrinti nepriklausomai neįmanoma. Pranešimai apie degantį laivą pirmiausia pasirodė pirmadienį. Pranešta, kad Sevastopolyje įlankoje degė laivas, tačiau jo tipo nustatyti nepavyko.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė, kaip atrodo rusų dronai, kurie buvo numušti ir nukrito virš Lenkijos, rašo UNIAN. Rusų dronai Lenkiją atakavo rugsėjo 10 d. Į Lenkijos oro erdvę įskrido keliolika dronų. D. Tuskas parodė dronų liekanas ir pabrėžė, kad kiekvienas Rusijos dronas, kuris įskris į Lenkiją, bus numuštas.

Karą išgyvenusi ir vis dar kasdien fronte kovojanti Ukrainos kariuomenė ruošiasi dideliems pokyčiams – šalis planuoja įvesti terminuotas sutartis dėl tarnybos kariuomenėje.

Baltarusija pranešė esanti pasirengusi siųsti savo taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą, jei dėl to susitartų abi šalys. Apie tai paskelbė Baltarusijos gynybos ministerijos atstovai, pabrėždami, kad sprendimas būtų priimamas tik abipusiu sutarimu, o šiuo metu Minsko dalyvavimas JT misijose yra sustabdytas, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė pranešimus neva yra sutartas 12 punktų taikos planas. „Svarbu, ar aš, kaip Ukrainos prezidentas, mačiau šį planą. Ne. Manau, kad tai yra atsakymas į visus klausimus. Yra įvairių Europos minčių ir pasiūlymų dėl taikos susitarimo“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Zelenskis.  Jis pareiškė nuostabą dėl teiginių, kad tikimasi, jog Rusija dalyvaus derybose pagal tokį 12 punktų planą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis ateityje ketina pradėti eksportuoti ginklus, tačiau pabrėžė, jog dalis jų vis dar būtini pačiai Ukrainai. Anot jo, kai kurių ginklų, pavyzdžiui, tam tikrų dronų ar artilerijos sistemų, Ukraina jau gamina tiek, kad mato galimybę juos parduoti užsieniui, skelbia UNIAN. „Atvirai sakau – ne visus ginklus galime sau leisti eksportuoti. Kai kurie jų mums yra labai svarbūs.

Ukraina ginkluojasi neregėtu tempu – šalis jau gamina kelis kartus daugiau artilerijos nei Prancūzija ir Vokietija kartu sudėjus. Karo ekspertas Pavelas Narožnyj sako, kad Ukrainos pramonė ne tik sparčiai didina „Bogdan“ pabūklų gamybą, bet ir įveikia medžiagų trūkumą, kai tuo metu Rusija susiduria su rimtomis problemomis dėl sankcijų poveikio. „Per praėjusius metus Ukraina pagamino 350 vienetų. 50 pabūklų – tai viena atskira artilerijos brigada.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos Juodojoje jūroje surengė taiklų smūgį elitiniam Rusijos specialiųjų pajėgų daliniui, buvusiam „Sivaš“ gręžimo platformoje. Apie tai pranešė Ukrainos karinės jūrų pajėgos. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos smogė elitiniam priešo specialiajam daliniui, kuris buvo „Sivaš“ gręžimo platformoje. Kartu su Rusijos okupantų žvalgybos ir stebėjimo techninėmis priemonėmis buvo sunaikintas ir priešo raketinės sistemos (PTRK) ekipažas“, – teigiama pranešime.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba surengė sėkmingą ataką prieš Rusijos pajėgas Kryme. Naktį buvo sunaikinti keli Maskvos oro gynybos sistemos objektai, tarp jų – strateginės svarbos S-400 „Triumf“ komplekso įranga ir keli radarai. Ukrainos žvalgyba sunaikino dar kelis Rusijos okupantų oro gynybos objektus laikinai okupuotame Kryme.

Buvęs Rusijos prezidentas, šiuo metu Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Vakarai tik pablogina Ukrainos padėtį, tęsdami jos finansavimą, rašo „The Moscow Times“. D. Medvedevo skaičiavimais, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios šiam tikslui jau išleista 500 mlrd. eurų. „Tai nepadoru, kritiškai daug. Už šiuos pinigus būtų galima pastatyti naują neutralią ir klestinčią Ukrainą.

Rusijos išpuoliams nesiliaujant, Danija kartu su Nyderlandais ragina kitas ES valstybes nares prisidėti prie Ukrainos kultūros paveldo atkūrimo. Apie tai paskelbė Danijos kultūros ministras Jakobas Engel-Schmidtas, kuris pirmadienį Kopenhagoje surengė neoficialų ES kultūros ministrų susitikimą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Šiandien visos Europos šalys susirinko Danijoje, siekdamos paremti Ukrainos atkūrimo fondą.

Paskelbus apie naujas JAV sankcijas didžiosioms Rusijos naftos bendrovėms, kurios turėtų įsigalioti lapkričio 20 d., sutarčių dėl būsimo rusiškos naftos tiekimo Indijai ir Kinijai skaičius sumažėjo beveik 20 proc., pareiškė Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimams Vladyslavas Vlasiukas. „Mūsų šaltiniai net ir dabar nurodo, kad sutarto būsimo rusiškos naftos tiekimo Indijai ir Kinijai apimtys sumažėjo beveik 20 proc.

NATO karinio komiteto pirmininkas Giuseppe Cavo Dragone sako, kad, žiūrint operatyviniu požiūriu, karas Ukrainoje yra įstrigęs, rašo BBC. Anot jo, „jau beveik laikas susėsti ir kalbėtis, nes tai yra gyvybių švaistymas“. Karininkas: „Putinui nepavyks“ G. Cavo Dragone atkreipė dėmesį, kad nuo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą pradžios prie NATO prisijungė dvi šalys – Suomija ir Švedija. Anot jo, tai iš esmės įrodo V. Putino strateginę nesėkmę.

Jungtinė Karalystė nusiuntė Ukrainai daugiau „Storm Shadow“ raketų smūgiams Rusijoje, skelbia „Bloomberg“. Jungtinės Karalystės vyriausybė neseniai papildė Ukrainos atsargas „Storm Shadow“ raketomis. Sprendimas dėl „Storm Shadow“ – prieš sunkų laikotarpį Tai leidiniui patvirtino šaltiniai. Anot šaltinių, raketos nusiųstos tam, kad Ukraina galėtų tęsti ilgų nuotolių smūgių kampaniją Rusijos teritorijoje. Sprendimas priimtas prieš žiemą, kurios Ukraina baiminasi.

Per naują dronų ataką Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus. Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną. Dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė srities administracija. Sumų sritis dažnai atakuojama rusų pajėgų. Ukrainos oro gynyba naktį  į pirmadienį į Ukrainą paleido 138 dronus ir keliolika raketų, įskaitant „Kinžal“ ir „Iskander“ tipo. Dauguma dronų ir viena raketa buvo neutralizuota. Registruoti smūgiai 11 vietų.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pasiūlė naują Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo datą, skelbia „Yle“. Sakydamas kalbą Helsinkyje jis pareiškė, kad toks susitikimas galėtų įvykti lapkričio pabaigoje. A. Stubbas mano, kad susitikimas galėtų vykti Johanesburge, Pietų Afrikoje, vyksiančiame G20 viršūnių susitikime.

Kovos dėl Pokrovsko tęsiasi, Rusijos pajėgos bando įžengti į miestą ir nutraukti tiekimo kelius. Dalis teritorijos tebėra apsupties pavojuje, sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomuža, rašo „Kanal 24“. Anot jo, situacija sudėtinga, bet dar gali pasikeisti. M. Malomuža įsitikinęs, kad Pokrovkso likimas priklauso nuo Ukrainos vadovybės veiksmų.

Rusijos ekonominės problemos, kurias sukėlė jos karas prieš Ukrainą ir Vakarų sankcijos, toliau didėja, o vienas iš labiausiai nukentėjusių sektorių yra logistika, praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Žvalgybos duomenimis, didėjančias išlaidas, vežėjų trūkumą ir prieigos prie Europos uostų praradimą dar labiau apsunkino Lietuvos ir Baltarusijos sienos uždarymas, dėl kurio kilo pavojus tranzitui į Kaliningradą.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo hipergarsinę raketą „Kinžal“ ir 115 dronų, kuriais rusų okupantai nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo sekmadienio 19.00 val. rusai paleido į Ukrainą tris raketas „Kinžal“, keturias „Iskander“ raketas, penkias raketas „S-300/S-400“ bei 138 kovinius dronus „Shahed“ (apie 80), „Gerbera“ bei kitų tipo bepiločius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV turi tiek branduolinių ginklų, jog pasaulį susprogdinti galėtų 150 kartų. D. Trumpas pabrėžė, kad reikia imtis denuklearizacijos. Apie tai jis kalbėjo interviu „CBS News“. „Na, mes turime daugiau branduolinių ginklų nei bet kuri kita šalis. Rusija yra antra. Kinija yra labai toli trečia, bet po penkerių metų jos bus lygios. Žinote, jos sparčiai juos gamina, ir manau, kad turėtume kažką daryti dėl denuklearizacijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiuo metu nesvarsto galimybės perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“. Tai jis pareiškė žurnalistams lėktuve „Air Force One“, praneša „Ukrinform“, remdamasi Baltųjų rūmų „YouTube“ kanalu. „Ne, tikrai ne.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą pasistūmėjo į priekį Dobropilioje. Pasak kariuomenės vado Oleksandro Syrskio, iš viso išlaisvinta beveik 190 kvadratinių kilometrų teritorijos, o dar per 240 kvadratinių kilometrų išvalyta nuo priešo diversinių grupių.

Vokietija įvykdė savo įsipareigojimus sustiprinti Ukrainos oro gynybą, aprūpindama ją žemė-oras raketų sistemomis „Patriot“, feisbuke paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Sustiprinome Ukrainos oro gynybos komponentą „Patriot“. Dėkoju Vokietijai ir asmeniškai federaliniam kancleriui Friedrichui Merzui už šį bendrą žingsnį siekiant apsaugoti žmonių gyvybes nuo Rusijos teroro.

Rusija šią savaitę prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 70 raketų, beveik 1,5 tūkst. smogiamųjų bepiločių orlaivių ir 1 tūkst. 170 valdomų aviacinių bombų, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusija beveik kiekvieną naktį puola mūsų žmones įvairiais ginklais. Nuo vakar vakaro būta išpuolių prieš mūsų bendruomenes – smūgiai Dnipropetrovsko, Zaporižios, Charkivo, Černihivo ir Odesos srityse. Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.