Karas Ukrainoje

Vėlų pirmadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė į UNESCO įtrauktam pastatui Charkivo centre, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio, „Deržprom“ pastatas buvo laikomas ikonišku miesto simboliu, kurį žinojo kiekvienas Charkivo gyventojas. Pastatas buvo iškilmingai atidarytas 1928 m. lapkričio 7 d. Šis pirmasis sovietinis 13 aukštų dangoraižis buvo bene pagrindinis dangoraižis Ukrainos Tarybų Respublikoje. 2017 m. pastatas įtrauktas į preliminarų UNESCO sąrašą.

Naujoji JAV administracija, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus, turėtų persvarstyti savo politiką dėl karo Ukrainoje. Dabartinis požiūris gali lemti Ukrainos žlugimą arba įtraukti NATO į atvirą konfliktą su Rusija, rašo „The Nation“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:10 | Spaudimas Putinui: Rusijos generolai reikalauja skelbti naują mobilizaciją  Rusijos generalinis štabas ir Gynybos ministerija daro „rimtą spaudimą“ Kremliui, kad šis paskelbtų naują mobilizaciją kariuomen...

Pietų Korėjos prezidentas antradienį pasakė, kad vis intensyvesnis karinis bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Pchenjano kelia didelę grėsmę pasaulio saugumui, Vašingtonui apkaltinus Šiaurės Korėją dėl to, kad į apmokymus Rusijoje išsiuntė 10 000 karių. „Einant tretiesiems karo Ukrainoje metams, Šiaurės Korėja neapsiribojo vien ginkluotės tiekimu Rusiją ir netgi nusiuntė savo karių“, – pasakė prezidentas Yoon Suk Yeolas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad Rusijos pusėje jau kovoja 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o netrukus jų skaičius padidės iki 12 tūkst. „Šiaurės Korėjos kareiviai jau yra Rusijos teritorijoje, jie taip pat pasitelkiami ir mūsų teritorijoje. Trys tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių. Manome, kad mūsų žvalgybos informacija teisinga, ir netrukus jų bus 12 tūkstančių. Tai turėtų įvykti pakankamai greitai“, – „Ukrinform“ cituoja V. Zelenskį.

Beveik 200 Šiaurės Korėjos pabėgėlių, šiuo metu gyvenančių Pietų Korėjoje, siekia vykti į Ukrainą, kad pradėtų psichologinį karą prieš Kim Jong Uną ir jo karius, kurie buvo dislokuoti Rusijoje. Kaip pranešama „Kyiv Post", pabėgėliai, turintys iki 10 metų karinės patirties, šiuo metu yra pasiruošę panaudoti savo žinias apie Šiaurės Korėjos karinę struktūrą ir siekia sutrikdyti jų lyderio Kim Jong Uno karių veiklą.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas nori aptarti papildomą bendradarbiavimą su Ukraina. Tuo tikslu dar šią savaitę Ukrainoje lankysis Pietų Korėjos delegacija, kurią sudarys žvalgybos ir Gynybos ministerijos atstovai, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Planuojamuose susitikimuose, be kita ko, bus kalbama apie keitimąsi informacija apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje bei svarstomos bendros atsakomosios priemonės.

Migracijos policijos darbuotojai išsiuntė iš Ukrainos teritorijos Kinijos pilietį, kuris vykdė žvalgybinę veiklą, prisidengdamas oficialiu šalių moksliniu-techniniu bendradarbiavimu. Tai pranešė nacionalinė policija, kuria remiasi „Ukrinform“. Omenyje turimas 48 metų amžiaus technikos mokslų daktaras, kuris, prieš atvykdamas į Ukrainą, dirbo karinės pramonės korporacijoje, taip pat chemijos tyrimų institute. Į Ukrainą vyras atvyko 2017 metų pradžioje.

Spalį Rusijos kariuomenė užėmė 478 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, tai – rekordas nuo 2022 m. kovo, pirmųjų karo savaičių, pirmadienį parodė AFP atlikta JAV karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė. Iki spalio 27 d. Rusijos pajėgos įgijo daugiau teritorijos nei šiemet rugpjūtį ir rugsėjį (atitinkamai 477 ir 459 kvadratinius kilometrus). Fronto linijoje įvyko didelių poslinkių, ypač Rytų Ukrainoje aplink Pokrovską.

Ukraina ruošiasi šiaurės korėjiečių karių atakoms, kurie praėjusią savaitę atvyko į Rusijos Kursko sritį. Pagal ukrainiečių karių teiginius, Kim Jong Uno smogikai gali pradėti šturmą prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas jau artimiausiomis dienomis, rašo „The New York Times“, kurį cituoja UNIAN. „Mus įspėjo apie artėjantį puolimą. Galbūt jau artimiausiomis dienomis“, – leidiniui kalbėjo pulkininkas Artemas Cholodkevičius, 61-osios mechanizuotosios brigados Ukrainoje vadas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir jo kolega iš Kroatijos Ivanas Anušičius pasirašė ketinimų protokolą dėl paramos Ukrainai. Jame numatyta, kad Rusijos užpultai šaliai bus perduota 30 kovinių tankų ir 30 pėstininkų kovos mašinų iš Kroatijos atsargų, Berlyne sakė B. Pistorius. „Dar šiais metaus pirmieji (tankai) bus perduoti Ukrainai, – kalbėjo Vokietijos ministras. – Negalime prarasti laiko“. Kyjivui taip pat bus perduota amunicijos ir atsarginių dalių.

Jei Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jis planuotų greitai sustabdyti karą Ukrainoje ir įšaldyti situaciją. Jo komandos pasiūlymas apima autonominių ir demilitarizuotų zonų sukūrimą abiejose konflikto pusėse, tačiau Ukrainai neprisijungiant prie NATO.

Ukraina pranešė dėl šnipinėjimo Rusijai suėmusi JT Pasaulio maisto programos darbuotoją. „Prisidengęs savanoryste, išdavikas šnipinėjo gynybinių pajėgų dislokavimo vietas Pokrovsko sektoriuje“, – pirmadienį pranešė Ukrainos vidaus slaptoji tarnyba SBU. 34-erių ukrainiečiui esą buvo pavesta lokalizuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir artilerijos pozicijas Rytų Ukrainos Pokrovsko mieste ir aplink jį, kad Rusija galėtų jas pulti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį įspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas siekiant paremti Rusiją jos kare Ukrainoje kelia grėsmę taikai pasaulyje. „Europos ir Rytų Azijos saugumas yra tarpusavyje susijęs. Šiaurės Korėjos kariai dislokuoti siekiant paremti Rusijos agresyvų karą. Tai rimtas šio karo eskalavimas ir grėsmė taikai pasaulyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Islandiją, kur su kelių Šiaurės valstybių vadovais aptars Rusijos plataus masto invaziją.  Pirmasis V. Zelenskio vizitas į Islandiją vyksta Kyjivui toliau dedant diplomatines pastangas, kuriomis jis siekia sutelkti sąjungininkų palaikymą savo pergalės planui. Juo norima užbaigti karą su Rusija, kurios pajėgos žengia į priekį svarbiausiuose fronto linijos Rytų Ukrainoje sektoriuose.

Rusija kare prieš Ukrainą neteko apie 650 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Times of India“, rašo „Kanal 24“. V. Zelenskio teigimu, rusai žūsta ir nuo savo pačių ginklo brolių. „Pati Rusija nužudė daug rusų. Daug mobilizuotų rusų karių nužudė pati Rusijos kariuomenė, nes jie bijojo eiti į priekį, žengti pirmyn, mirti po kulkomis ar būti sužeisti.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, yra prezidento Vladimiro Putino desperacijos ženklas. „Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Kurske taip pat rodo didėjančią Putino desperaciją“, – sakė M. Rutte, turėdamas omenyje vakarinį Rusijos regioną, kuriame Ukrainos kariai nuo rugpjūčio vykdo sausumos puolimą.

Kyjivas turi gauti iš Vakarų viską, ko reikia, kad pasiektų pergalę gynybiniame kare prieš Rusiją. Bet kokios nuolaidos Maskvai, net ir nedidelės, būtų „katastrofiška klaida“. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tai pareiškė interviu britų leidiniui „The Sunday Times“, pranešė „Ukrinform“ ir „Bankier.

Po savo vyro, Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, mirties Julija Navalnaja yra laikoma svarbiausia Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino kritike. Tačiau jos žodžiai apie karą Ukrainoje sukėlė pasipiktinimą, rašo UNIAN. Interviu „Die Zeit“ metu jos buvo paklausta apie Ukrainos pajėgų puolimą Kursko srityje. J. Navalnaja pareiškė, kad ukrainiečių puolimas turi „dvi puses“. Ji teigė mananti, kad puolimas sustiprins Rusijos žmones ir V. Putino valdžią.

Ukraina didina mobilizacijos pastangas ir karių ieško tokiose vietose kaip koncertų salės, parduotuvės, kavinės. Apie tai skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio, tai įrodo, kad Ukrainai vis sunkiau surasti naujų karių, kurie kompensuotų nuostolius fronte. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik trejus metus, o įtampa visuomenėje auga. Dalis žmonių vengia šaukimo į kariuomenę, Ukraina susiduria su rusų skaitine persvara.

Ginkluotės, kurią Šiaurės Korėja pristatė Rusijai, kad ją būtų galima naudoti pastarosios kare Ukrainoje, vertė gali siekti net 5,5 mlrd. JAV dolerių, teigiama pirmadienį pasirodžiusioje Friedricho Naumanno fondo atlikto tyrimo ataskaitoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė tikintis, kad Vakarai atsižvelgė į jo perspėjimus dėl tiesioginio karo su NATO pavojaus, jei leis Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Maskvos karinius objektus šalies gilumoje.  Rugsėjį Kremliaus šeimininkas pirmą kartą pagrasino Vakarams, kai Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV pareiškė svarstančios galimybę leisti Kyjivui naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusijos taikinius.

Ukrainos dronai atakavo Rusijos spirito varyklą, esančią 240 km nuo sienos, pranešė Dezinformacijos prevencijos centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN. Anot A. Kovalenkos, atakuota Annos kaime esanti spirito varykla. Tokiuose objektuose rusai gamina aviacinį ir raketinį kurą. „Bepiločiai lėktuvai atakavo kitą spirito varyklą Anos kaime, kuris yra už 240 km nuo sienos su Ukraina.

Didžiulė karo našta Rusijos ekonomikai sukėlė jos perkaitimą, tačiau Kremlius vis dar turi išteklių tęsti karą. Taip teigiama laikraščio „The Washington Post“ pranešime, su kuriuo susipažino „Ukrinform“. Publikacijoje remiamasi Rusijos ekonomistais, tarp jų ir Europos analizės ir strategijų centro (Rusijoje pripažinto „užsienio agentu“) bendradarbiu Vladislavu Inozemcevu, kurie mano, kad Maskva dėl didžiulių pajamų iš naftos pardavimo ir Vakarų sankcijų neefektyvumo gali išlaikyti karą prieš Uk...

Laikinai okupuotame Mariupolyje grupelė naujakurių iš Sankt Peterburgo įsikraustė į naujus daugiabučius, pastatytus vietoje miesto centre sugriautų namų, priklausiusių ukrainiečiams, kuriems nė nebuvo pasiūlyta atlyginti už padarytą žalą. Apie tai pranešė tremtyje dirbančio Mariupolio mero pavaduotojas Petro Andriučšenko. „Metalurgų prospektas miesto centre. Turime žmonių, kurių namai buvo sugriauti, o vietoje jų išdygo nauji gyvenamojo „Leningrado rajono“ pastatai.

Laikinai okupuotame Kryme naktį iš sekmadienio į pirmadienį nugriaudėjo sprogimų serija, rašo „Kanal 24“. 3 val. nakties rusų primesta valdžia pranešė, kad kilo balistinės raketos smūgio pavojus. Tuo metu Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Netrukus Krymo gyventojai ėmė galintis pranešimais apie sprogimus įvairiose pusiasalio dalyse. Bent kelis sprogimai nugriaudėjo Džankojaus rajone, Simferopolyje.

Jungtinės Valstijos nenustatys naujų apribojimų Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus, jei į karą įsitrauks Šiaurės Korėja, pirmadienį pareiškė Pentagonas, o NATO pranešė, kad Kim Jong Uno kariniai daliniai buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje, rašo „Reuters“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:22 | Zelenskis: Šiaurės Korėjos karių jau yra Ukrainoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad Rusijos pusėje jau kovoja 3 tūkst.

Jau daugiau nei metus Rusija remiasi savo vis artimesne sąjungininke Šiaurės Korėja dėl artilerijos sviedinių ir balistinių raketų tiekimo, kad galėtų juos panaudoti savo kare prieš Ukrainą.  Dabar apie 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių treniruojasi trijose Rusijos vietose. Pasak Pietų Korėjos žvalgybos ir JAV pareigūnų, netrukus korėjiečiai gali būti panaudoti kovai kartu su Kremliaus pajėgomis.

Rusija per savaitę prieš ukrainiečius panaudojo daugiau kaip 1 100 valdomų aviacinių bombų, daugiau nei 560 puolamųjų bepiločių orlaivių ir maždaug 20 įvairaus tipo raketų, feisbuke parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusijos teroras prieš Ukrainą nesiliauja. Kasdien ji vykdo agresiją prieš mūsų žmones, miestus ir kaimus, pasitelkdama įvairaus tipo ginklus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė besitikintis, kad Vakarai „išgirdo“ jo perspėjimą dėl tiesioginio karo su NATO pavojaus, jei jie leis Ukrainai prieš Rusiją naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę. Atitinkami grasinimai iš V. Putino lūpų nuskambėjo rugsėjo mėnesį, po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) ir Jungtinės Valstijos ėmėsi svarstyti galimybę leisti Kyjivui prieš Rusijos taikinius naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę.

Rusija patyrė didelių nuostolių pradėtame kare Ukrainoje, tačiau Kremlius vis dar turi galingų pajėgų, kurios invazijos metu iš esmės liko nepaliestos, pareiškė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli. C. Cavoli, kaip rašo „Business Insider“, sako, kad Rusijos pajėgų vykdomos karinės operacijos ir suduodami smūgiai turėtų būti vertinami visos Kremliaus karinės struktūros kontekste.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 41 iš 80 Rusijos bepiločių orlaivių, panaudotų puolant Ukrainą nuo spalio 26 d. vakaro. 32 bepiločiai dingo iš radarų, o vienas nuskrido link Baltarusijos, feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė. „2024 m. spalio 27 d. naktį (nuo spalio 26 d. 21 val.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 27 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko maždaug 689 040 karių, įskaitant dar 1 440 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąją parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo užsienio šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės leidžiama eiti karininko pareigas Ukrainos ginkluotose pajėgose, Valstybinėje specialiojo transporto tarnyboje ir Nacionalinėje gvardijoje. Informacija apie atnaujintą įstatymą pateikiama oficialiame šio įstatymo įraše. Prezidento pasirašytas dokumentas spalio 25 d. grąžintas Aukščiausiajai Radai.

Rusijos pajėgos Charkivo regione smogė trims gyvenvietėms ir apgadino gyvenamuosius pastatus. Laimei, aukų nebuvo. Apie tai „Telegrame“ paskelbė Charkovo regiono karinė administracija. „Rusijos pajėgos toliau atakuoja gyvenamąsias vietoves Charkivo regione“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad apie 2.00 val. agresoriai smogė Kupjansko miestui. Preliminariais duomenimis, jie apšaudė vietovę iš minosvaidžių, dėl to buvo apgadintas vienas namas. Civiliai gyventojai nenukentėjo. Vėliau, 10.40 val.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai baigė derinti detales dėl 50 mlrd. JAV dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos, kuri bus suteikta Ukrainai, panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, teigiama penktadienį paskelbtame pranešime. Pranešime teigiama, kad G-7 šalių vadovai nurodė, jog susitarė dėl paskolos detalių. Priduriama, kad mokėjimai turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reagavo į Rusijos dronų ataką prieš Ukrainos miestus ir pareiškė, kad Rusijos agresiją galima sustabdyti tik ryžtingais veiksmais, o ne žodžiais. Ukrainos prezidentas apie tai paskelbė „Telegrame“. „Po visko, kas buvo pasakyta Kazanėje (BRICS šalių viršūnių susitikime – red.), Rusijos žudikai atnaujino savo įprastinę veiklą.

Per Rusijos raketų smūgius Ukrainos Dnipro mieste žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, o dar du žuvo per išpuolius Kyjive ir jo apylinkėse, šeštadienį pranešė pareigūnai.  Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas nurodė, kad per naktinius smūgius Dnipre buvo sužeista 19 žmonių ir apgadinti pastatai.  Jis pridūrė, kad buvo sugriautas dviejų aukštų gyvenamasis namas.

Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo sprogimas. Pranešama, kad Rusijos bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį, jame kilo gaisras.  Apie tai praneša „Nexta“.  Evakuojami gyventojai Skelbiama, kad dėl smūgio daugiabutyje kilo didelis gaisras, iš pastato evakuojami gyventojai.  Įvykio vietoje dirba didelės gelbėtojų pajėgos.  Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad žuvo vienas žmogus, yra ir sužeistų.

Jonas Ohmanas teigia, jog į frontą Ukrainos pasienyje atvyks 88 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o jų motyvacija – įkaitais paimtos šeimos. J. Ohmanas neabejoja, kad Ukraina jau pradėjo atkurti branduolinį arsenalą, ir sako, jog be tiesioginio NATO įsikišimo karas nesustos, rašo LRT.lt. Stovime ant pasaulinio karo slenksčio Socialiniame tinkle „Facebook“ J. Ohmanas rašė, kad stovime prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Pietų Korėja penktadienį paragino Rusiją nutraukti „neteisėtą bendradarbiavimą“ su Pchenjanu ir išreiškė susirūpinimą po to, kai Maskva pritarė gynybos sutarties su Šiaurės Korėja ratifikavimui. Ketvirtadienį Rusijos įstatymų leidėjai vienbalsiai balsavo už gynybos sutartį su Šiaurės Korėja, numatančią „savitarpio pagalbą“, jei kuri nors šalis susidurtų su agresija. Dabar ji bus siunčiama tvirtinti aukštiesiems rūmams – Federacijos Tarybai.

Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas pranešimus apie Šiaurės Korėjos karių perkėlimą į Rusiją pavadino „keliančiais labai didelį nerimą“. „To visiškai negalima nuvertinti, – sakė jis žurnalistams per savo kelionę Indijoje. – Žinoma, tai dar labiau eskaluos situaciją“. Tačiau, anot O. Scholzo, tai taip pat rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria didelių sunkumų.

FSB agentams, kurie prisidengdami Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia (MPUSB) vykdė informacinio sabotažo operacijas prieš Ukrainą, teks stoti prieš teismą, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). SBU baigė ikiteisminį tyrimą, kurio centre buvo šias informacines operacijas Rusijos FSB (federalinės saugumo tarnybos) vardu vykdžiusios nusikaltėlių organizacijos nariai. Vienas iš įtariamųjų yra vienos MPUSB bažnyčios galva, neva dalyvavusi FSB tinklo veikloje.

Netoli Maskvos įrenginėjama nauja milžiniška laboratorija, praneša leidinys „The Washington Post“. Skelbiama, kad nauja laboratorija įrenginėjama buvusiame biologinių ginklų tyrimų centre.  Pasak „The Washington Post “ kalbintų ekspertų, palydoviniai vaizdai atskleidžia įrenginėjamą specializuotą laboratorijų kompleksą, skirtą tirti ir tvarkyti mirtinus patogenus.

Šiaurės Korėja penktadienį pareiškė, kad bet koks karių dislokavimas Rusijoje atitiktų tarptautinę teisę, pranešė valstybinė žiniasklaida, nepatvirtindama, kad buvo pasiųsti kariai.

„Kai esi stiprus, Rusija nepuola. Tai paprasta – Rusija tave gerbia, kai esi stiprus“, – taip apie būtinybę pasiruošti galimoms grėsmėms kanalui „Euronews“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Ketvirtadienį interviu „Euronews“ L. Kasčiūnas aptarė Ukrainos narystę NATO, Šiaurės Korėjos įsikišimą į Rusijos ir Ukrainos karą, Vakarų pasiruošimą atgrasyti grėsmes bei nepatikimus NATO partnerius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutiko priimti Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso Ukrainoje po to, kai šis dalyvavo Rusijoje surengtame viršūnių susitikime. Apie tai penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Po Kazanės (A. Guterresas) norėjo atvykti į Ukrainą, bet prezidentas nepatvirtino jo vizito.

Rusijos sprendimas Ukrainoje dislokuoti Šiaurės Korėjos karių būtų akivaizdi eskalacija, penktadienį perspėjo Vokietija. Vokiečių įspėjimas pasirodė po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva jau šį savaitgalį į mūšį gali pasiųsti Pchenjano karių.  „Raginame Šiaurės Korėjos pusę prie to neprisidėti ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų šia linkme“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Kathrin Deschauer.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija jau sekmadienį gali pasiųsti į mūšį Šiaurės Korėjos karius, ir paragino daryti tarptautinį spaudimą Kremliui ir Pchenjanui. „Remiantis žvalgybos pranešimais, spalio 27-28 dienomis Rusija panaudos pirmuosius Šiaurės Korėjos kariškius kovos zonose“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos lyderis ir paragino daryti „apčiuopiamą spaudimą“ Rusijai ir Šiaurės Korėjai.

Ukrainos gynybos pajėgos pataikė į Rusijos raketų kompleksą „Buk-M3“ ir sunaikino raketų sistemos „9S36 Buk-M2“ raketų nukreipimo radiolokatorių, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų padaliniais, aptiko šiuos taikinius Rusijos laikinai okupuotoje Luhansko srityje, už keliasdešimt kilometrų nuo fronto linijos.