„Pirmininkaujanti Lenkija ras išeitį iš aklavietės, kuri buvo akivaizdi pastaraisiais mėnesiais. Ir mes dirbsime kartu su Ukraina ir mūsų partneriais Europoje (...) siekdami kuo labiau paspartinti stojimo (į ES) procesą“, – sakė D. Tuskas Varšuvoje, kur surengė bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Lenkijai pirmininkaujant ES, Varšuva galės daryti tam tikrą įtaką, kad šis klausimas būtų artimiausio pusmečio darbotvarkėje.
„Manau, kad turime judėti į priekį kartu su Lenkija. Esame kaimynai, o Rusija yra pagrindinė grėsmė. Ši grėsmė egzistuoja šiandien, ji egzistuos ir rytoj, todėl turime daryti viską, kad sustiprintume savo sąjungą“, – sakė V. Zelenskis.
„Kuo greičiau Ukraina taps ES nare, kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, kuo labiau mes sąveikausime, tuo greičiau visa Europa turės geopolitinį tikrumą, kurio jai reikia“, – teigė ukrainiečių lyderis.
„Rusija nepraeis ten, kur yra mūsų integracija, mūsų bendra jėga, mūsų pagarba“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis trečiadienį lankėsi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo. Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo.
V. Zelenskio vizitas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Tuskas paskelbė proveržį sprendžiant ekshumacijos klausimą.
Nors Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos invazijos pradžios beveik prieš trejus metus, lenkų aukų, aštuonis dešimtmečius gulinčių bendruose kapuose Ukrainos žemėje, klausimas daugeliui lenkų kelia kartėlį.
Spaudimą jaučia ir D. Tuskas, siekiantis parodyti pažangą daugeliui Lenkijos žmonių svarbiu klausimu. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose jo partijos kandidatas tikriausiai varžysis su stipriu nacionalistų opozicijos kandidatu.
Stovėdamas šalia V. Zelenskio D. Tuskas sakė, kad abi šalys „randa bendrą kalbą ir veikimo metodus Voluinės nusikaltimo klausimu ir opiais mūsų istorijos klausimais“.
„Padėsime Ukrainai, bet taip pat rūpinsimės savo nacionaliniais interesais, ir tai akivaizdu abiem pusėms“, – teigė D. Tuskas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad kultūros ministerijos jau rengia detales.
Proeuropietiškas centristas D. Tuskas jau kurį laiką stengiasi akcentuoti įtraukų patriotizmą, nenorėdamas, kad konservatoriai atrodytų kaip pagrindiniai Lenkijos interesų gynėjai.
Vakarų Ukrainą kadaise valdė Lenkija, o ukrainiečiai daugiausia buvo pavaldūs lenkų žemvaldžių klasei.
Minimo klausimo ištakos – 1943–1944 metais, kai Europoje vyko karas. Ukrainos nacionalistai išžudė apie 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir kituose regionuose, kurie tuo metu buvo nacistinės Vokietijos okupuotoje Rytų Lenkijoje, o dabar yra Ukrainos dalis.
Nacionalistai ir jų pagalbininkai, siekę sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę, sudegino ištisus kaimus ir išžudė jų gyventojus. Lenkija šiuos įvykius laiko genocidu ir prašo Ukrainos leisti ekshumuoti aukas, kad jos būtų tinkamai palaidotos.
Apskaičiuota, kad keršijant buvo nužudyta apie 15 tūkst. ukrainiečių.
2016 metais Lenkija žudynes pripažino genocidu. Į tai reaguodama Ukraina pradėjo blokuoti ekshumacijas. Pastaraisiais metais Lenkija prašė Ukrainos leisti jos pareigūnams ekshumuoti aukas, kad jos būtų tinkamai palaidotos.
Šis klausimas Ukrainai yra sudėtingas, nes kai kurie Antrojo pasaulinio karo laikų ukrainiečių nacionalistai laikomi nacionaliniais didvyriais dėl jų kovos už Ukrainos valstybingumą.
Nevyriausybinė organizacija „Laisvės ir demokratijos fondas“ pirmadienį pranešė, kad balandį pradės ekshumacijos darbus Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
