Svarbiausios naujienos:
23:40 | Nerami naktis Rusijoje – naftos sandėlio teritorijoje kilo galingas gaisras
Rusijos Voronežo regioną trečiadienio vakarą atakavo dronai, rašo UNIAN. Vieno iš rajonų teritorijoje esančioje naftos sandėlio teritorijoje kilo galingas gaisras.
Apie tai praneša vietiniai „Telegram“ kanalai. Informaciją apie dronų ataką ir jų smūgį naftos bazės teritorijai patvirtino ir Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.
„Dėl kelių nepilotuojamų orlaivių kritimo viename iš srities rajonų kilo gaisras naftos bazės teritorijoje. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba operatyvinės tarnybos“, – rašo jis.
Socialinėse medijose pradėjo plisti atakos vaizdo įrašas.
21:33 | Trumpo kandidatas į valstybės sekretoriaus postą: karas Ukrainoje turi baigtis
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Marcas Rubio per klausymus Senate pasisakė už Rusijos karo Ukrainoje nutraukimą ir pareiškė, kad bus reikalingos nuolaidos iš abiejų pusių. „Svarbu, kad visi būtų realistai“, – sakė jis. Tai, ką padarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, esą yra „nepriimtina“. Karas turi baigtis, pabrėžė jis.
„Tiesą sakant, bus sunku pasiekti paliaubų ir galiausiai taikos susitarimo tikslą, jei abi pusės neturės spaudimo priemonių“, – kalbėjo M. Rubio. Tokie konfliktai, anot jo, reikalauja „kietos diplomatijos“. „Tačiau šis karas turi baigtis. Ir manau, kad tai turėtų būti oficiali Jungtinių Valstijų politika“, – pažymėjo politikas.
M. Rubio per klausymus „labai svarbiu“ pavadino NATO gynybinį aljansą. Kartu jis paragino NATO partneres prisiimti daugiau atsakomybės ir padidinti išlaidas gynybai.
20:00 | Aiškėja galimi Putino reikalavimai Trumpui: iškėlė dvi esmines sąlygas dėl Ukrainos
Per bet kokias Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybas V. Putinas reikalaus, kad Ukraina niekada nestotų į NATO, rašo „Bloomberg“. Anot šaltinių, Rusija reikalaus, kad Ukraina nutrauktų karinius ryšius su NATO ir taptų neutralia valstybe su ribota kariuomene.
Anot šaltinių, V. Putinas vis labiau įsitikinęs savo pranašumu kare ir nori užsitikrinti, kad Kyjivas niekada neprisijungtų prie Aljanso. Net neabejotina, kad Ukrainai tokie reikalavimai atrodys nepriimtini.
Didžiausią susirūpinimą Ukrainai kelia tai, kad kovų sustabdymas leistų Rusijai persigrupuoti ir vėl smogti, todėl, pasak Kyjivo, Ukrainai reikia vakarietiškų ginklų ir pakankamos kariuomenės.
Anot leidinio, kiek daugiau nei prieš metus V. Putinas netiesioginiais kanalais aukštiems JAV pareigūnams perdavė, kad jis potencialiai galėtų svarstyti galimybę atsisakyti reikalavimo Ukrainai išlaikyti neutralų statusą ir netgi atsisakyti pasipriešinimo galimai narystei NATO, tuo metu sakė du Kremliui artimi žmonės. V. Putinas nuolat naudojo Ukrainos narystės NATO galimybę kaip pagrindinį savo invazijos pateisinimą.
Nuo to laiko Rusijos karinė padėtis pagerėjo, rusai žengia pirmyn palei frontą Ukrainos rytuose. Tai padrąsino V. Putiną laikytis griežtesnės linijos.
Todėl tarp Rusijos sąlygų derybose taip pat yra išlaikyti Rusijos valdomos Ukrainos teritorijos kontrolę, įskaitant Krymą. Vis dėlto, anot šaltinių, Maskva yra atvira tam tikroms deryboms dėl teritorijos mainų.
Po netikėto įsiveržimo praėjusiais metais Ukraina vis dar turi teritoriją Rusijos Kursko srityje, kuri gali tapti derybų objektu.
D. Trumpas praėjusią savaitę nurodė, kad yra rengiamasi jo susitikimui su V. Putinu. Vis dėlto Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė, kad jokio proveržio šiuo klausimu kol kas nėra.
Jokios derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos kol kas neprasidėjo.
19:10 | Zelenskis yra už NATO karių dislokavimą pasibaigus karui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisako už tai, kad pasibaigus karui šalyje būtų dislokuoti NATO kariai, kaip galimų saugumo garantijų dalis. „Remiame idėją, kad vienos ar kitos šalies kontingentas, mūsų sąjungininkai, mūsų strateginiai partneriai gali tapti saugumo garantijų dalimi“, – sakė jis Varšuvoje spaudos konferencijoje su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.
V. Zelenskis teigė dalinių dislokavimo klausimą jau bendrai aptaręs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Baltijos valstybių atstovais. Apie tai jis kalbėsiąs ir su Didžiąja Britanija.
Esą dar reikia išsiaiškinti daug klausimų dėl karių skaičiaus, įrangos ir dislokacijos vietos. „Tačiau prieš šį kontingentą Ukrainoje reikalingi instruktoriai su didele mokymų programa mūsų vaikinams“, – kalbėjo V. Zelenskis. Be to, užsienio kariai esą galėtų būti tik dalis saugumo garantijų jo šaliai.
Prezidentas dar kartą atmetė kariuomenės sumažinimo galimybę. „Šiandien Ukrainos kariuomenė yra mūsų vienintelė saugumo garantija“, – pažymėjo jis. Be to, ir pasibaigus karui ukrainiečių karių išlaikymui reikės finansinės paramos iš Vakarų.
Ginklai kariuomenei taip pat yra saugumo klausimas. „Apie 33–34 proc. bendro metinio ginklų poreikio Ukrainoje yra vietinė produkcija“, – tęsė V. Zelenskis. Karo pradžioje tai sudarė mažiau nei 10 proc. Europos sąjungininkės šiuo metu padengia beveik 30 proc., JAV – iki 40 proc. ginklų poreikio. Nepaisant to, Rusija esą yra pranašesnė pagal beveik visų rūšių ginklus. „Dronų mes turime daugiau“, – pridūrė jis.
Pasak V. Zelenskio, šiuo metu Ukrainoje yra daugiau kaip 600 000 rusų karių. Ukrainos kariuomenę, jo duomenimis, sudaro 880 000 vyrų. Prieš mažiau nei dvi savaites jis viename interviu dar kalbėjo apie 980 000 vyrų. Nepaisant to, kai kuriose fronto atkarpose rusai pagal karių skaičių pranoksta ukrainiečius.
18:41 | ES komisaras: jokio nuovargio dėl Ukrainos ES nėra
Europos Sąjunga savo humanitarinės pagalbos Ukrainai biudžeto nemažins, o tarptautinei bendruomenei būtina priminti, kad įvykiai Ukrainoje yra susiję su kiekvienu iš mūsų, nes Rusijos taikiniu yra ir Vakarų šalys.
Taip duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ kalbėjo Europos lygybės, parengties ir krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib.
„Dėl to ES biudžetas nėra mažinamas. Priešingai“, – sakė H. Lahbib, atkreipdama dėmesį, kad sausio 13 d. Europos Komisija pristatė naują 148 mln. eurų vertės humanitarinės pagalbos paketą.
„Tai reiškia, kad skaičiai dvigubai didesni nei pernai. O tai daug reiškia. Tai reiškia, kad mes Ukrainos nepaliksime. O geriausias būdas didinti tarptautinės bendruomenės susidomėjimą yra primenant, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, yra susiję su ja visa. Frontą laikote jūs, bet Rusijos taikiniu esame, jos grėsmę patiriame ir mes“, – sakė Europos komisarė.
„Žinoma, kol mes susiduriame tik su hibridinėmis grėsmėmis, jūsų kariai kovoja mūšio lauke, ir kovoja jie už Europos Sąjungos vertybes. Lankiausi Maidano aikštėje. Puikiai žinau, kad Ukrainos liaudis nori būti Europos Sąjungos dalimi, labai nori gyventi demokratinėje šalyje. Tai viena iš pagrindinių Ukrainos vertybių. Jūsų tauta nori eiti šiuo keliu“, – pabrėžė pareigūnė.
Sakydama, kad Ukrainos pažangos siekiant narystės ES tempai jai daro teigiamą įspūdį, H. Lahbib priminė, kad „šias derybas pradėjome, kai ES Ministrų Tarybai pirmininkavo Belgija, o aš buvau Belgijos užsienio reikalų ministrė“.
„Taip pat prisimenu tą istorinę dieną, kai mums tai pavyko, nes klausimas buvo labai sudėtingas. Juk jūsų šalis yra tokia didelė, taip pat ir demografiniu atžvilgiu, tačiau ji ES suteikia tiek daug galimybių“, – pripažino Europos komisarė.
„Ukrinform“ praneša, kad ES nuo Rusijos agresijos pradžios koordinuoja didžiausią kada nors pagal ES civilinės apsaugos mechanizmą įgyvendinamą priemonę, pagal kurią Ukrainai jau suteikta daugiau nei 150 000 tonų pagalbos natūra. Be to, ES pagalbą teikia ir iš savo atsargų – tokią pagalbą Ukrainai be kita ko sudaro elektros generatoriai, medicininės priemonės, laikinosios prieglaudos ir vandens valymo stotys.
17:48 | Tuskas žada išjudinti Ukrainos stojimo į ES procesą
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Europos Sąjungai (ES) rotacijos tvarka pirmininkaujanti Lenkija paspartins Ukrainos prisijungimo prie bloko procesą.
„Pirmininkaujanti Lenkija ras išeitį iš aklavietės, kuri buvo akivaizdi pastaraisiais mėnesiais. Ir mes dirbsime kartu su Ukraina ir mūsų partneriais Europoje (...) siekdami kuo labiau paspartinti stojimo (į ES) procesą“, – sakė D. Tuskas Varšuvoje, kur surengė bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Lenkijai pirmininkaujant ES, Varšuva galės daryti tam tikrą įtaką, kad šis klausimas būtų artimiausio pusmečio darbotvarkėje.
„Manau, kad turime judėti į priekį kartu su Lenkija. Esame kaimynai, o Rusija yra pagrindinė grėsmė. Ši grėsmė egzistuoja šiandien, ji egzistuos ir rytoj, todėl turime daryti viską, kad sustiprintume savo sąjungą“, – sakė V. Zelenskis.
„Kuo greičiau Ukraina taps ES nare, kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, kuo labiau mes sąveikausime, tuo greičiau visa Europa turės geopolitinį tikrumą, kurio jai reikia“, – teigė ukrainiečių lyderis.
„Rusija nepraeis ten, kur yra mūsų integracija, mūsų bendra jėga, mūsų pagarba“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis trečiadienį lankėsi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo. Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo.
V. Zelenskio vizitas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Tuskas paskelbė proveržį sprendžiant ekshumacijos klausimą.
Nors Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos invazijos pradžios beveik prieš trejus metus, lenkų aukų, aštuonis dešimtmečius gulinčių bendruose kapuose Ukrainos žemėje, klausimas daugeliui lenkų kelia kartėlį.
Spaudimą jaučia ir D. Tuskas, siekiantis parodyti pažangą daugeliui Lenkijos žmonių svarbiu klausimu. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose jo partijos kandidatas tikriausiai varžysis su stipriu nacionalistų opozicijos kandidatu.
Stovėdamas šalia V. Zelenskio D. Tuskas sakė, kad abi šalys „randa bendrą kalbą ir veikimo metodus Voluinės nusikaltimo klausimu ir opiais mūsų istorijos klausimais“.
„Padėsime Ukrainai, bet taip pat rūpinsimės savo nacionaliniais interesais, ir tai akivaizdu abiem pusėms“, – teigė D. Tuskas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad kultūros ministerijos jau rengia detales.
Proeuropietiškas centristas D. Tuskas jau kurį laiką stengiasi akcentuoti įtraukų patriotizmą, nenorėdamas, kad konservatoriai atrodytų kaip pagrindiniai Lenkijos interesų gynėjai.
Vakarų Ukrainą kadaise valdė Lenkija, o ukrainiečiai daugiausia buvo pavaldūs lenkų žemvaldžių klasei.
Minimo klausimo ištakos – 1943–1944 metais, kai Europoje vyko karas. Ukrainos nacionalistai išžudė apie 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir kituose regionuose, kurie tuo metu buvo nacistinės Vokietijos okupuotoje Rytų Lenkijoje, o dabar yra Ukrainos dalis.
Nacionalistai ir jų pagalbininkai, siekę sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę, sudegino ištisus kaimus ir išžudė jų gyventojus. Lenkija šiuos įvykius laiko genocidu ir prašo Ukrainos leisti ekshumuoti aukas, kad jos būtų tinkamai palaidotos.
Apskaičiuota, kad keršijant buvo nužudyta apie 15 tūkst. ukrainiečių.
2016 metais Lenkija žudynes pripažino genocidu. Į tai reaguodama Ukraina pradėjo blokuoti ekshumacijas. Pastaraisiais metais Lenkija prašė Ukrainos leisti jos pareigūnams ekshumuoti aukas, kad jos būtų tinkamai palaidotos.
Šis klausimas Ukrainai yra sudėtingas, nes kai kurie Antrojo pasaulinio karo laikų ukrainiečių nacionalistai laikomi nacionaliniais didvyriais dėl jų kovos už Ukrainos valstybingumą.
Nevyriausybinė organizacija „Laisvės ir demokratijos fondas“ pirmadienį pranešė, kad balandį pradės ekshumacijos darbus Ukrainoje.
17:43 | Zelenskis kirto sąjungininkams: Europa galėtų patrigubinti ginklų gamybą, bet to nedaro
Ukrainos partneriai Europoje gali padidinti savo ginklų gamybą du ar tris kartus, tačiau iki šiol to nepadarė, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo spaudos konferencijoje su Donaldu Tusku, rašo UNIAN.
16:27 | Šaltiniai: Trumpo komanda pripažino, kad vieno jo pažado įgyvendinti nepavyks
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pripažįsta, kad karui Ukrainoje išspręsti prireiks kelių mėnesių ar net dar daugiau laiko.
Kaip rašo „Reuters“, tai yra aiškus pripažinimas, kad vieno didžiausių D. Trumpo užsienio politikos pažadų nepavyks įgyvendinti. D. Trumpas prieš rinkimus žadėjo, kad jeigu bus išrinktas, karą Ukrainoje pabaigs per parą nuo savo prezidentavimo pradžios.
15:41 | Operacija „Persėjas“: Prancūzija slapta ruošėsi kovoti Ukrainoje, jeigu būtų pradėtas puolimas iš Baltarusijos
Prancūzijos specialiosios pajėgos praėjusį rudenį rengėsi galimam intervencijos Ukrainoje scenarijui, pranešė „Intelligence Online“.
Prancūzijos kariuomenė kelias savaites praleido poligone, apie kurį informacija laikoma griežtoje paslaptyje. Leidinio ekspertai patikslina, kad pratybos vadinosi „Persée“ („Persėjas“) ir buvo grindžiamos Ukrainos patirties analize, kuri padėjo atremti Rusijos invaziją 2022 m. vasarį.
Daugiau kaip 3,2 tūkst. Prancūzijos karių treniravosi teritorijoje, kuri priminė Dniepro upės ruožą į šiaurę nuo Kijevo. Prancūzijos specialiosios pajėgos rengėsi galimam Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos atrėmimui.
15:15 | Suomių prezidentas: Europa turi stiprinti gynybą, nes atostogos nuo istorijos jau baigėsi
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas duodamas interviu pareiškė, kad Europa turi didinti savo karines išlaidas ir geriau koordinuoti gynybą, atsižvelgiant į hibridines Rusijos grėsmes ir įtariamą Baltijos jūros kabelių sabotažą.
„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“, – teigė jis.
13:08 | Ukrainą išsaugoję JAV lyderiai: Putinas iš esmės nieko nepasiekė
Baigiantis tretiesiems karo metams Vladimiras Putinas susidūrė su skaudžia dilema: toliau patirti dideles aukas dėl minimalių rezultatų ir galbūt dėl to skelbti naują mobilizaciją arba pereiti prie rimtų taikos derybų su Ukraina. Būtent taip laikraščio „The New York Times“ skiltyje rašė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas – svarbiausi prezidento Joe Bideno administracijos nariai, kurie po kelių dienų paliks Baltuosius rūmus. Pačioje skiltyje apibendrinama J. Bideno komandos veikla – parama Ukrainai kare su Rusija.
10:41 | Zelenskis pakomentavo šiandienos ataką Ukrainoje: rusų elgesys nesikeičia
„Dar vienas masinis Rusijos smūgis. Dabar žiemos vidurys, o rusų taikinys nesikeičia: mūsų energetikos sektorius. Tarp taikinių – dujų infrastruktūra ir energetikos objektai, užtikrinantys normalų žmonių gyvenimą“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas sausio 15 d. įvykdytą raketų smūgį.
Pasak jo, smūgiui buvo panaudota daugiau kaip 40 raketų, mažiausiai 30 iš jų buvo sunaikinta. Be to, per ataką buvo panaudota daugiau kaip 70 atakos bepiločių orlaivių.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad dėl oro gynybos ir kitų padalinių veiksmų pavyko „išsaugoti Ukrainos energetikos sistemos darbą“. Jis dar kartą paragino Vakarų partnerius stiprinti Kijevo priešraketinės gynybos pajėgumus.
10:11 | Per didžiulę rusų raketų ataką smogta kritinės svarbos infrastruktūrai Vakarų Ukrainoje
Vakarų Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad per didžiulę rusų raketų ataką buvo smogta kritinės svarbos infrastruktūrai.
„Pataikyta į du ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Drohobyčo ir Stryjaus rajonuose. Laimei, aukų nėra, bet padaryta žalos“, – sakė vakarinės Lvivo srities gubernatorius.
Energetikos ministras sakė, kad rusų ataka buvo didžiulio masto.
Anksčiau trečiadienį Ukrainos valdžios institucijos visoje šalyje paskelbė oro pavojų, o karinės oro pajėgos įspėjo apie Kyjivo link skriejančias sparnuotąsias raketas.
09:38 | Rusai atakavo Lvivo srities energetikos infrastruktūrą
Okupantai rusai atakavo Lvivo srities energetikos infrastruktūrą.
Tai trečiadienį feisbuke pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per rytinę ataką srities teritorijoje buvo užfiksuota priešo kruizinių raketų. Dabar jos jau nebekelia grėsmės. Priešas atakavo mūsų regiono ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą", – pažymėjo A. Sadovyjus.
Jis informavo, kad Lvive avariniai elektros išjungimai kol kas netaikomi.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 15-osios rytą visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus dėl masinės Rusijos raketų atakos. Daugelyje sričių buvo įvesti avariniai elektros išjungimai.
08:24 | Volgogrado srityje dega „Lukoil“ gamykla
Šiandien apie 4.00 val. ryto Volgogrado Krasnoarmeiskij rajone užsidegė „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose praneša, kad prieš tai girdėjo sprogimą.
Vietos valdžios institucijos pareigūnai patvirtino gaisro faktą, tačiau teigia, kad jis kilo dėl „vidinių priežasčių, o ne dėl išorinio poveikio“, skelbiama „Pravda Heraščenka“.
„Jėgainėje užsidegė 18-asis blokas ir du šilumokaičiai. Šiuo metu viskas užgesinta, žuvusiųjų ar sužeistųjų dėl incidento nėra, tikslios gaisro priežastys nustatinėjamos, tačiau jau dabar žinoma, kad gaisras kilo dėl nenormalios situacijos, niekaip nesusijusios su jokiu išoriniu poveikiu“, – cituojami Rusijos institucijų atstovai.
Oficialioje regiono nepaprastųjų situacijų ministerijos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose informacijos apie gaisrą nėra.
07:19 | Oro pavojus visoje Ukrainoje – Rusija suduoda masyvų smūgį
Rusijos kariuomenė pradėjo naują masinį raketų smūgį Ukrainai.
Ukrainos kariuomenės Oro pajėgos ir stebėjimo kanalai praneša, kad iš strateginių bombonešių paleistos sparnuotosios raketos įskrido į Ukrainos oro erdvę.
Kartu pranešama apie balistinių raketų smūgius Charkivo srityje, raketų „Kalibr“ paleidimą iš pietų krypties ir lėktuvo MiG-31 arba kelių tokių lėktuvų su aerobalistinėmis raketomis „Kinzhal“ pakilimą.
Iš „lavinos pranešimų“ apie Rusijos sparnuotųjų raketų judėjimą virš Ukrainos galima daryti išvadą, kad dauguma jų keliauja į vakarinę šalies dalį, rašoma BBC.
Pranešimų apie sprogimus ir (arba) priešlėktuvinės gynybos apšaudymą gauta iš Kryvyj Riho ir Čerkasų sričių.
Informacijos apie raketų pataikymus ar padarytą žalą kol kas nėra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Я бы хотел, чтобы она мне покакала в рот
Любительница посрать
Даша ты тоже можешь какать мне в рот?
Я бы хотел полизать у нее попу, после того как она покакала
ir kt.
