Kaip rašo A. Blinkenas ir L. Austinas, Rusija šiuo metu patiria didžiulių nuostolių – vidutiniškai 1 500 žuvusiųjų ir sužeistųjų per dieną – ir visa tai dėl to, kad užgrobė nedidelius Ukrainos teritorijos gabalėlius. Nuo karo pradžios bendri Rusijos nuostoliai jau viršijo 700 tūkst. Ir dabar V. Putinas „vis dažniau susiduria su skaudžia dilema: arba ir toliau patirti didelių nuostolių dėl minimalios naudos, galbūt paskelbti (naujas) mobilizacijas, kurios sukels vidinį nestabilumą, arba pradėti rimtas derybas su Ukraina dėl taikos ir užbaigti karą“.
Putinui nepavyko pasiekti strateginių tikslų
Po daugiau nei 1000 dienų trukusiame kare Putinui nepavyko pasiekti nė vieno iš savo strateginių tikslų, teigiama skiltyje. „Rusijos galia ir įtaka labai sumažėjo: ji net nesugebėjo paremti tokio vertingo partnerio kaip Bašaro al Asado režimas Sirijoje. <...> V. Putino agresija netgi paskatino rezultatą, kurio jis visomis išgalėmis vengė: NATO dabar yra didesnė, stipresnė ir darnesnė nei bet kada anksčiau“, – „atsisveikinimo tekste“ rašė A. Blinkenas ir L. Austinas.Ukrainos sąjungininkų veiksmai sukėlė problemų ir Rusijos ekonomikai: infliacija paspartėjo virš 9 proc. ir palūkanų normos pakilo virš 21 proc. Pasak apžvalgininkų, Kremlius turėjo išleisti du trečdalius savo likvidžių valiutinių atsargų, „apiplėšdamas šalies ateitį vardan imperinės praeities tęsimo“.
JAV ir kiti sąjungininkai leido Ukrainai atsilaikyti prieš Rusijos agresiją: Blinkenas ir Ostinas mini 126 mlrd. dolerių ginkluotės ir kitokios gynybinės pagalbos Kijevui, leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją, 50 mlrd. dolerių paskolas Ukrainai, kurių palūkanos bus grąžintos iš pajamų, gautų už 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto, ir sankcijas pagrindiniams Rusijos bankams, naftos ir dujų bei energetikos pramonei.
Visa tai sukūrė svertus Rusijai, kuriais Ukraina ir ateinanti Baltųjų rūmų administracija dabar gali pasinaudoti, sakė JAV lyderiai. Jie paragino Donaldo Trumpo komandą neatsisakyti paramos Kijevui ir spausti Maskvą, kad jėga priverstų Kremlių sudaryti ilgalaikę taiką.
Nauda JAV
Sumažinta pagalba ir privertimas nutraukti ugnį per anksti leistų V. Putinui vėl apsiginkluoti ir galiausiai vėl pulti, teigiama skiltyje. „Tai būtų taika per pasidavimą, o tai visai nebūtų taika“, – perspėja būsimąją administraciją autoriai.
Tokiu atveju Ukraina būtų „sutraiškyta po Putino botagu“, Europai grėstų „kaimynas tironas, siekiantis atkurti žlugusią sovietų imperiją“, o Amerikai draugiškos šalys galėtų susidurti su kitų autokratinių režimų, kurie Putino pergalę laikytų „savo medžioklės licencija“, agresija.
Tokia taika pasiduodant nebūtų naudinga ir Jungtinėms Valstijoms, kurios turėtų skirti daugiau išteklių gindamosi ne tik nuo suįžūlėjusio Rusijos lyderio, bet ir nuo kitų autokratų ir „chaoso agentų, siekiančių sugriauti taisyklių, teisių ir pareigų sistemą, dėl kurios ištisos amerikiečių kartos tapo saugesnės ir labiau klestinčios“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
