Verslas

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pirmadienį pranešė, jog nuo antradienio 19 val. bus uždarytas vienintelis dar veikęs Baltarusijos ir Lenkijos pasienio kontrolės punktas Koroščine, kurį galėjo kirsti iš Baltarusijos keliaujantys vilkikai.

Verslui trūkstant patogių skrydžių iš Lietuvos bei svarstant apie nacionalines oro linijas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad vietoj jų verčiau reikėtų didinti skrydžių skatinimo fondą, kuriam šiemet numatyta 2 mln. eurų.  „Aš manau, kad tai (skrydžių iš Lietuvos trūkumas – BNS) yra problema. Tai yra Lietuvos konkurencingumui  labai svarbus klausimas. (...) Apskritai, nesu valstybinio oro vežėjo fanė, nes Lietuva tos patirties jau turi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų ir dirbantiems biudžetinėse įstaigose, suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad reikėtų vertinti kiekvieną konkretų bandymą apeiti sankcijas.  „Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė.

Nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai sako, kad praėjusią savaitę Vyriausybės patikslinta kompensacijų už elektrą mokėjimo tvarka įmonėms poveikio neturės, tačiau jos gali patirti papildomų administracinių išlaidų. Kai kurie jų teigia nesuprantantys naujos tvarkos būtinumo bei Ministrų kabineto atstovų teiginių apie galimą tiekėjų piktnaudžiavimą.

Prieš kurį laiką prasidėję žemdirbių protestai paskatino gyventojus pieną pirkti ne parduotuvėse, bet pasiimti iš ūkininkų. Iš pradžių pieną dykai ėmę žmonės, vėliau ūkininkams ėmė aukoti pinigus. O dabar prašo pieną ir jo produktus vežti jiems tiesiai į namus. Žmonės žada pirkti. Tačiau ūkininkai baiminasi biurokratinių kliūčių. Anot jų, ne taip paprasta, atvežti pieną ir jį parduoti.

Perkant geresnį ar brangesnį telefoną, neretai kyla dilema: rizikuoti netyčia jį sudaužyti ir patirti nemenkų nuostolių ar vis dėlto apdrausti ir nelaimės atveju tikėtis kompensacijos? Vis dėlto net ir sumokėjus draudimo įmokas gyventojai gali negauti to, ko tikisi. Draudimo rinką prižiūrintis ir vartotojų ginčus su draudikais sprendžiantis Lietuvos bankas (LB) neseniai išnagrinėjo ir paskelbė sprendimą dėl vieno tokio ginčo.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,5 proc. didesnis nei pernai sausį – 6884 zlotai (1441 euras), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Šie statistiniai duomenys apima įmones, turinčias ne mažiau kaip 10 darbuotojų, ir neatspindi atlyginimų tokiuose sektoriuose kaip viešasis administravimas, švietimas, sveikatos apsauga ar socialinė rūpyba.

Lenkijos pramonės produkcijos apimtys pirmąjį metų mėnesį buvo 2,6 proc. solidesnės, tačiau sumenko 0,3 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Pagal sezoniškumą pakoreguotus duomenis pramonė per mėnesį susitraukė 1,3 proc., o per metus paaugo 0,3 procento. Gamintojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 0,8 proc., per metus – 18,5 procento. „Metų pradžia neatnešė reikšmingų pokyčių.

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ norėtų įsigyti bankrutuojančią bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomą Lukšių pieninę, BNS patvirtino kooperatyvo valdybos pirmininkas. Tačiau Tomas Raudonius sako, kad konkrečių pokalbių dėl įsigijimo dar nebuvo. Lukšių pieninės nemokumo administratorius, bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis taip pat tikino, kad apie įmonės pardavimo reikalus kalbėti dar anksti.

Faktinis nedarbas Latvijoje sausį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis nei gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų ir vyrų realus nedarbas per mėnesį padidėjo vienodai – 0,2 punkto iki atitinkamai 4,9 proc. ir 9 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 65,9 tūkst. bedarbių, iš jų 23,1 tūkst. buvo moterys, 42,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 1,8 tūkst., o per metus sumažėjo 3,3 tūkstančio.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ plėtros ir inovacijų vadovu pirmadienį pradėjo dirbti Paulius Butkus. Jis bus atsakingas už energetikos transformacijos studijos rengimą, grupės inovacijų vystymą, duomenų analitiką ir valdymą bei kitas veiklas, pranešė „Epso-G“.  Pastaruosius ketverius metus P. Butkus dirbo Briuselyje įsikūrusios Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E Strategijos ir suinteresuotųjų šalių valdymo komandos vadovu, anksčiau – bendrov...

Gyventojus, gavusius leidimą statyti individualius namus, siūloma automatiškai įtraukti į rinkliavos už atliekas mokėtojų sąrašą. Tikimasi, kad tokiu būdu sumažės statybinių atliekų, gabenamų į pamiškes, srautas.    Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įsitikinusi, kad mokėdami mokesčius namą statantys žmonės gaus ir atliekų tvarkymo paslaugas, ir šansą neįbristi į „atliekų atsikratymo šešėlį“ arba išlipti iš jo.

„Lidl“ prekybos tinklas Lietuvoje išrinktas geriausią kainos ir kokybės santykį siūlančiu prekybos tinklu ir įvertintas pagrindiniu „Best Buy Award“ medaliu. Šį apdovanojimą, remiantis visuomenės nuomonės tyrimu, suteikia tarptautinė nepriklausoma Šveicarijos agentūra „Icertias“. Papildomai „Lidl“ įvertintas šviežių vaisių ir daržovių bei šviežių kepinių kategorijose.

Vykstant naujo geležinkelio statyboms brandžiausiame „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno link Lietuvos ir Latvijos sienos, kitose geležinkelio atkarpose – Kauno geležinkelių mazge, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – intensyviai vyksta teritorijų planavimas. Šiemet, užbaigus teritorijų planavimo procedūras ruože Kaunas–Vilnius ir Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą, bus pradedamos žemės išpirkimo procedūros.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje, prekybos vietas Kaune ir Klaipėdoje bei e. parduotuvę franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, per praėjusius finansinius metus uždirbusi 12,8 mln. eurų grynojo pelno, vienintelei akcininkei planuoja išmokėti 12 mln. eurų dividendų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai.  Dividendai nurodomi pelno paskirstymo projekte, pateiktame Registrų centrui.

Aprimus vėjui bei Vasario 16-ąją sumažėjus elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc.

„Amazon“ reikalaus, kad įmonės darbuotojai grįžtų dirti į biurus bent tris dienas per savaitę. Internetinės prekybos milžinės generalinis direktorius Andy Jassy paskelbė apie naująjį reikalavimą penktadienį išsiuntinėtame pranešime darbuotojams. Iki šiol skyrių vadovai galėjo nustatyti, kaip dirbo jų komandos. Pakeitimas įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Daugelis įmonių vėl kviečia savo darbuotojus į biurą po to, kai COVID-19 pandemija privertė juos dirbti virtualiai.

Lietuva palaiko naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, tačiau nerimauja dėl siūlomų išimčių bei ragina į sankcionuojamųjų sąrašą įtraukti Rusijos valstybinę energetikos korporaciją „Rosatom“, sako šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis pirmadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur su kolegomis aptars dešimtąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą ir amunicijos tiekimą Ukrainai.

Kaune įgyvendinamiems dviem valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių projektams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) šiemet skirta 4,86 mln. eurų. Pinigai numatyti tiesiamam Kauno pietrytiniam aplinkkeliui (Ateities plento tęsinys) ir pradedamam rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esančiam Vandžiogalos plentui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 27,74 euro už megavatvalandę (MWh) – 43,3 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, dėl to gyventojai gali tikėtis 10–15 proc. mažesnių sąskaitų už šildymą, pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.  Biokuro kaina mažėja septintą savaitę iš eilės ir yra 16,8 proc.

Kone 2 milijonus Lietuvoje ir milijardus visame pasaulyje vartotojų turinčių socialinių tinklų savininkė bendrovė „Meta“ skelbia planus nustatyti mokestį už tai, kad jie būtų laikomi patikimais. Nauja savo paslauga „Meta Verified“ (angl. patvirtinta) technologijų milžinė seka „Twitter“ ir kitais socialiniais tinklais, kurie siekia suteikti daugiau pasitikėjimo savo paslaugomis ir prašo vartotojų susimokėti, kad jų tapatybė būtų patvirtinta.

Virtinė interneto bendrovių penktadienį paskelbė aktyvių vartotojų Europos Sąjungoje skaičius, laikydamosi naujojo skaitmeninių paslaugų įstatymo nuostatų. Pirmoje vietoje yra socialinis tinklas „YouTube“. Bendrovėms, kurių aktyvių vartotojų skaičius per mėnesį viršija 45 mln. – maždaug 10 proc. ES gyventojų – Europos Komisija taiko sugriežtintas kontrolės priemones.

Gyvenantys su triukšmingais kaimynais ar vietose, kur renkasi ne pati tyliausia publika, netrukus galės gyventi ramiau. Arba pasiguosti bent tuo, kad triukšmadariams bus skiriamos daug didesnės baudos už viešosios tvarkos pažeidimą. Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamoms pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo grupė Seimo narių. Tiesa, ministrų kabinetas siūlo kiek švelnesnes baudas, nei buvo siūlę parlamentarai.

Bulgarija dėl ją apėmusios politinės krizės gali nuo 2024-ųjų neprisijungti prie euro zonos, nors šią datą planavo trejus metus, skelbia leidinys „Euractiv“, cituodamas Bulgarijos finansų ministrę Rosicą Velkovą. Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

Dvi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojos Čekijos sostinėje įsigijo viešbutį, kurį už 14 mln. eurų ketina rekonstruoti į bendruomeniško būsto (angl. co–living) projektą „Youston“.  „Baltic Asset Management“ su „Hanner“, kuri bus finansinė partnerė, planuoja 2024 metų pradžioje Prahoje pasiūlyti daugiau nei 100 būstų, rašo portalas vz.lt.

Aplinkos ministerija paskelbė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vadovo konkursą. Jis turėtų pakeisti nuo pernai gegužės APVA laikinai vadovaujantį Vytautą Vrubliauską.

Praėjusią savaitę įgriuvusi Kleboniškio, arba Alfonso Meškinio tilto per Nerį Kaune konstrukcija bus demontuota artimiausiu metu, tuo metu bus ribojamas eismas, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas. Darbus sustabdžiusios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė sako, kad iš karto po incidento buvo užfiksuota daug pažeidimų, dėl to darbai buvo sustabdyti – tikėtina, pirmadienį inspekcijos specialistai spręs, ar bus galima juos tęsti.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės  „Linas Agro Group” valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ investuoja 32 mln. eurų į naują greitai paruošiamų produktų gamybos padalinį Alytuje. Gamykloje bus sukurta apie 250-300 naujų darbo vietų. Tai jau antras toks bendrovės fabrikas Alytuje – planuojama, kad naujasis 11 tūkst. kv. metrų ploto fabrikas pradės veikti jau 2024 metų pradžioje.

Naująja telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadove paskirta Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad net ir mažėjant energijos kainoms išaugę jos kaštai išliks iššūkiu tiek įmonei, tiek visam telekomunikacijų sektoriui.  „Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai (aukštos energijos kainos – BNS) yra jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar yra didelė rizika ir ji ilgai išliks“, – interviu BNS sakė nuo kovo 1 dienos „Telia Lietuvai“ pradėsianti vadovauti G. Kaminskaitė-Salters.

Azartinių lošimų įmonei „Amber Gaming“, valdančiai prekės ženklą „7bet“, pagrįstai skirta 31,46 tūkst. eurų bauda už draudžiamą reklamą, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusią savaitę atmetė įmonės skundą dėl Lošimų priežiūros tarnybos 2021 metais skirtos baudos.

Vienintelei Baltijos šalyse Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ pradedant įgyvendinti didžiausią per jos veiklos istoriją rekonstrukcijos projektą, vietos verslininkai laukia papildomų klientų ir pajamų. Miesto vadovas teigia, kad itin didelio žmonių antplūdžio verslas turėtų sulaukti birželį, kai prasidės svarbiausi darbai.  „Darbai ten vyksta, bet papildomo judėjimo mieste šiuo metu nematome“, – BNS sakė Mažeikių meras Vidmantas Macevičius.

Rusija tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir atgal šiemet geležinkeliais galės pervežti ne daugiau kaip 2,89 mln. tonų įvairių jos poreikiams būtinų sankcionuotų prekių – beveik 7 proc. mažiau nei pernai, kai leista gabenti 3,1 mln. tonų.  „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ BNS pranešė, kad iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį šiemet leidžiama pervežti iki 2,47 mln. tonų, o atgal – iki 420 tūkst. tonų krovinių.

Nuo pirmadienio ketinama tęsti Kėdainiuose esančio Vilainių tilto per Nevėžį rekonstrukciją. Eismą tiltu tikimasi atnaujinti birželio mėnesį. Lietuvos automobilių kelių direkcija praėjusią savaitę pranešė, kad su rangove – bendrove „Hisk“ – siekiama paspartinti šio tilto J. Basanavičiaus gatvėje darbus.  „Su rangovu sutarta, kad vasario 20 dieną rangovas grįžta į objektą ir bus tęsiami tilto, esančio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Darbe daugelis praleidžiame bent trečdalį savo dienos. Tačiau ne visi darbdaviai yra patenkinti savo darbuotojų elgesiu darbo metu. Anot jų, kai kurie poilsiauja ar rūko per dažnai. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad taip nebūtų, jeigu darbuotojai uždirbtų daugiau. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, kiek darbuotojai darbo metu gali turėti pertraukėlių. Darbdaviai skundėsi, kad daugiausiai pertraukėlių reikia rūkantiems darbuotojams.

Jeigu pakankamai ilgai dirbate viename darbe ir jus atleidžia, galite kreiptis į „Sodrą“ ilgalaikio darbo išmokos.  Ji priklauso net ir tuo atveju, jeigu ilgai nesėdite be darbo ir greitai susirandate kitą. Kam priklauso išmoka Kaip aiškina „Sodra“, jūs turite teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką, jeigu: buvote atleistas pagal Darbo kodekso 57 str.

Lietuvoje mažėjant gyventojų, susigrąžinti namo bandoma emigrantus. Tačiau išvykę gyventi svetur ne visi lietuviai nori sugrįžti. O tie, kurie nori, skundžiasi, kad čia sunku ir darbą susirasti, ir pragyventi. Anot jų, darbdaviai nenori įdarbinti užsienyje dirbusių žmonių, nes jie derasi ir dėl algos, ir dėl geresnių darbo sąlygų. Portalui tv3.lt IT specialistas Ignas pasakojo, kad į Lietuvą iš Švedijos gyventi ir dirbti grįžo prieš pusmetį.

Atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu verčia naują gyvenimo puslapį. Garsi moteris ne tik susilaukė pirmagimio sūnaus, tačiau ir siekia naujam gyvenimui prikelti savo šeimos sodybą, su viltimi, kad joje lankysis ir būsimi anūkai.

Lietuvos gyventojai turės gerai pamiklinti pirštus, teks perrašyti savo telefonuose esančius numerius, nes kitaip niekam neprisiskambins. Mat mūsų šalyje keisis prieš telefono numerį renkamas kodas. Vietoj aštuoneto reikės rinkti nulį. Tam, kad gyventojams nekiltų nesklandumų, mobiliojo ryšio operatoriai pataria gyventojams visus telefono numerius naudoti su tarptautiniu kodu +370, kuris nesikeis.

Netikrų pinigų Lietuvoje pasitaiko ne dažnai, bet pasitaiko, todėl gyventojai skatinami būti budrūs ir žinoti, kokiose vietose ir kurių banknotų bei monetų vertėtų vengti. Pasibaigus karantinui padirbtų eurų Europoje padaugėjo, taigi Lietuvoje jų taip pat gali atsirasti daugiau, nes didžioji dauguma ar net visi jie gaminami užsienyje. Specialistai paaiškino, kokiais būdais galima patikrinti banknotų ir monetų tikrumą ir ką daryti, jei žmogus aptinka suklastotų eurų.

Brangsta ne tik įvairios prekės, bet ir paslaugos. Dažnam gyventojui vakarienė restorane tapo prabanga. Tai pastebi ir kavinių, restoranų vadovai. Anot jų, klientų sumažėjo, žmonės restoranuose lankosi rečiau. Tačiau prognozuojama, kad net mažesni klientų srautai kainų restoranuose ir kavinėse nesumažins.  Gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad restoranų tenka atsisakyti.

Kauniečiai pranešė, jog skrydžių stebėjimo sistemoje pastebėjo, jog vienas lėktuvas suko ratus aplink Kauno oro uostą, o galiausiai pasuko Latvijos link. Jų spėjimu, lėktuvui nepavyko nusileisti dėl oro sąlygų. Lietuvos oro uostų atstovė informavo, jog skrydis iš tiesų buvo nukreiptas į Rygos oro uostą. „Dėl audros lėktuvas negali nusileisti Kauno oro uste. Didelis vėjas pučia ir dėl to negali nusileisti, dabar skrenda Link Latvijos lėktuvas“, – teigė skrydžio pasikeitimą pastebėjęs kaunietis.

Maždaug 2 tūkst. eurų verta su klaida nulieta lietuviška 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui, sudomino daugelį gyventojų. Tokių monetų buvo išleista tik 500 vnt. ir ją turėti ar gauti, tikimybė yra labai menka. Tačiau ne tik ji gali gerokai papildyti kišenes. Retų, proginių ar kolekcinių lietuviškų monetų yra daugybė – tiek eurų, tiek litų, tiek šimtmečių senumo kitų monetų.

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Čia didžiausi pirkėjų srautai iš Lietuvos atvyksta savaitgaliais. Tačiau nuolatiniai pirkėjai pataria kitiems savaitgalį į Lenkiją geriau nevažiuoti. Anot jų, tokiu metu lenkai pakeičia prekių kainas ir jas parduoda brangiau. Be to, tenka stumdytis eilėse ir klausytis lietuvių keiksmų.

Baltarusijos nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“) pranešė pirmąjį šių metų mėnesį užfiksavusi ekonomikos metinį nuosmukį 5 procentais. Galiojusiomis kainomis sausį šalies sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) įvertintas 15,9 mlrd. rublių (5,3 mlrd. eurų pagal dabartinį Baltarusijos nacionalinio banko nustatytą oficialų nacionalinės valiutos kursą). „Belstat“ duomenimis, vien tik pramonė gamybą palyginamuoju laikotarpiu sumažino 5,2 procento.

Pasaulinės asmeninių kompiuterių rinkos lyderė – Kinijos „Lenovo Group“ pranešė grynąjį pelną savo finansinių metų trečiąjį ketvirtį (pernai spalio-gruodžio mėnesiais) sumažinusi 32 procentais. Pelno kritimas užfiksuotas pirmąkart per beveik trejus metus, o pagrindinės to priežastys – aukštos infliacijos paskatintas vartojimo ribojimas bei ekonominis neapibrėžtumas. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, grynasis pelnas sumenko nuo 640 mln. iki 437 mln.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 14 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 10–16 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 129,3 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 12,9 proc., iki 110,7 eurų, Estijoje – 12,1 proc., iki 110 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 5,1 proc.