Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vardija kokius leidimus ir mokesčius privalo ūkininkas turėti ir mokėti.
Pirktų iš ūkininkų
Prieš kelias savaites ūkininkams paskelbus apie dalijamą pieną įvairiuose miestuose nusidriekė gyventojų eilės.
Vieni žmonės tikino, kad palaiko ūkininkus, todėl iš pradžių ėmę jų produkciją nemokamai, vėliau pradėjo ūkininkams mokėti pinigus.
„Sutikčiau visada iš ūkininkų pirkti pieną. Juk toks pienas yra kokybiškesnis, o parduotuvėje perkame atskiestą. Ten jau vanduo, o ne pienas.
Ūkininkams seniai reikėjo nebeparduoti pieno produktų prekybininkams. Juk jie pelnosi ir iš ūkininkų, ir iš pirkėjų. Nesuprantu, kodėl ūkininkai nepardavinėja pieno produktų tiesiai pirkėjams. Juk galėtume apsieiti be tų parduotuvių“, – sakė Telšių gyventojas.
Panašiai galvoja ir kiti gyventojai, prašantys ūkininkų atvežti pieną ir jo produktus į didžiuosius miestus.
Tačiau ne visiems žemdirbiams tokia idėja atrodo įgyvendinama.
„Juk negalime taip paprastai imti ir pardavinėti pieną, reikia daug leidimų gauti, pienas turi atitikti tam tikras taisykles.
Valdžia neleidžia mums taip paprastai imti ir parduoti pieną“, – sakė Tauragės rajono ūkininkas.
Reikalingi leidimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigė, kad jeigu gamintojas vartotojams nori tiekti pieną ar kitus produktus, jis savo veiklą turi įteisinti tarnyboje.
„Jeigu ūkininko į rinką tiekiamo pieno kiekis neviršija 1500 kg per dieną, jis gali registruotis, kaip gamintojas mažais kiekiais. Užsiregistravę ūkininkai pieno ir jo produktais gali prekiauti tiek atvirose prekyvietėse, tiek pristatyti tiesiogiai vartotojui.
Tačiau jei atviroje prekyvietėje ar kitoje vietoje prekiauti ketinama žaliu (nepasterizuotu) pienu, apie tai reikia informuoti teritorinį VMVT departamentą, nurodant adresą, laiką arba suderinus tokį grafiką iš anksto“, – vardijo VMVT.
Anot jos, žalias pienas yra greitai gendantis produktas, todėl labai svarbu užtikrinti maisto saugą ir jo atsekamumą.
„Gana retais atvejais pasitaiko, tačiau ūkininkas gali žalią pieną pristatyti vartotojams į namus. Vis dėl to, tam kad būtų užtikrintas atsekamumas ir maisto sauga ūkininkas su vartotoju turi sudaryti laisvos formos sutartį bei laikytis būtinųjų ženklinimo, higienos bei maisto saugos reikalavimų.
Pavyzdžiui, užtikrinti, kad žalias pienas pristatant vartotojams turi būti atšaldytas iki 6 °C temperatūros, supilstytas į švarias pakuotes, ženklinimo informacijoje nurodyti ūkininko vardą, pavardę, pieno laikymo sąlygas, melžimo laiką, nuorodas „žalias pienas“ ir „vartoti tik virintą“, užtikrinti pakuočių, transporto priemonės, cisternos švarą ir higieną prekybos vietoje ir pan.“ – paaiškino VMVT.
Tačiau jeigu ūkininkas prekiaus perdirbto pieno produktais arba pasterizuotu pienu, jam pakaks būti registruotu VMVT registre, kaip tiekėju mažais kiekiais (jei gaminamos ir tiekiamos į rinką žalio pieno ir pieno produkcijos kiekiai neviršija 1500 kg per dieną).
Tačiau, pasak VMVT, tam tikrų reikalavimų ūkininkai vis tiek turės laikytis.
„Perdirbto pieno produkciją pristatant vartotojams taip pat svarbu laikytis būtinųjų maisto saugos bei higienos reikalavimų. Pieno gaminiai turi būti atšaldyti ir laikomi ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje, tad ir pristatymo metu šį temperatūra turi būti užtikrinta, pienas ir pieno gaminiai turi būti suženklinti, tara kurioje jis pristatomas švari, užtikrinama transporto priemonių, talpyklų higiena ir pan.“ – vardijo VMVT.
Būtina mokėti mokesčius
Tačiau ūkininkams vien tik VMVT leidimų neužteks. Pardavus pieną, reikės mokėti mokesčius.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebėjo, kad jeigu ūkininkas yra įregistravęs savo ūkį ūkininkų registre, jam nebereikia registruoti individualios veiklos pagal pažymą ar įsigyti verslo liudijimo, norint prekiauti savo užauginta ar pagaminta produkcija.
„Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų uždirbtos pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu šios rūšies pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.
PVM mokėtoju ūkininkas tampa kai iš savo veiklos gauna daugiau kaip 45 tūkst. eurų per metus“, – komentavo VMI.
Anot VMI, vykdydamas žemės ūkio veiklą ūkininkas privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Žemės ūkio ministerijos pagalba ūkininkams
Netrukus susitikime Žemės ūkio ministerijoje situaciją pieno rinkoje turėtų aptarti visi pieno rinkos dalyviai – ūkininkai, pieno perdirbėjai, prekybininkai ir ministerijos atstovai.
Pasak Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, nėra kitos išeities, kaip tik stiprinti kooperaciją ir solidarumą.
„Perspektyvą matantys ūkininkai susivienijo išreikšti protestą, tai teikia vilčių, kad bus pakankamai jėgų bendrai veiklai, kuri atneš naudos ilguoju laikotarpiu. Tikiu, kad racionalumas nugalės ir bus surasti kompromisai“, – pranešime cituojamas ministras.
Žemės ūkio ministerija ketina investiciniams projektams, kuriems teikiama parama pagal nurodytą veiklos sritį, įgyvendinimo laikotarpį prailginti iki 36 mėn. (dabar jis yra 24 mėn.) nuo sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2025-06-30.
Įgyvendinamuose investiciniuose projektuose, siekiant tolygiau paskirstyti finansines įplaukas, mokėjimo prašymų skaičių padidinti nuo buvusių 4 iki 10.
Ministerija taip pat ketina pakeisti nurodytos veiklos srities įgyvendinimo, įskaitant ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis įgyvendinamų, taisykles, sudarant galimybę tuo metu nustatytą ir taikytą fiksuotąjį įkainį naujų pieno ūkio fermų statybai išskaidyti pagal darbų grupes. Iš viso būtų nustatytos 8 darbų grupės.
Pareiškėjai, kuriems jau skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos investicinė parama, gali kreiptis lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui (lengvatinės paskolos dydis negali viršyti 200 tūkst. eurų). Pareiškėjai, kurie neįgyvendina investicinio projekto, taip pat gali kreiptis tik lengvatinės paskolos investiciniam projektui vykdyti arba apyvartinėms lėšoms gauti. Biudžetas lengvatinėms paskoloms –12 mln. eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas
Pieno gamintojai, susiduriantys su pieno kainų kritimu ir patiriantys dėl to finansinių sunkumų, gali neturėti galimybės laiku sumokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Jie privalo žinoti, kad turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pasirašyti mokestinės paskolos sutartį dėl turimos mokestinės prievolės išdėstymo dalimis arba dėl mokėjimo atidėjimo vėlesniam terminui.
Viena krizės pieno sektoriuje švelninimo priemonių – lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui padidinti.
Ūkio subjektai jau dabar gali gauti lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti, t. y. apyvartiniam kapitalui papildyti (pašarams, trąšoms, kurui, elektrai apmokėti ir kt.). Visiems sektoriams skirta 30 mln. eurų. Paskolos trukmė – iki 6 metų. Numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų. Metinė palūkanų norma – nuo 1,28 proc. iki 3,03 proc. Paskolos suma negali viršyti 500 tūkst. eurų ir nurodyto dydžio: 15 proc. paskolos gavėjo vidutinių metinių pardavimo pajamų, gautų per paskutinius trejus
pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius, arba 50 proc. gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidų per 12 mėnesių. Vienam paskolos gavėjui pagal schemą gali būti suteikiama viena paskola.
Palūkanos kompensuojamos ir tuo atveju, kai kaimo vietovėje veikiantys subjektai, ima paskolas trumpalaikiam ir (ar) biologiniam turtui įsigyti, ir (ar) darbo užmokesčiui mokėti su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija.
Palūkanų kompensavimo terminas – 24 mėn., kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų, o metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, ne didesnė kaip 4 proc. Pagalbos gavėjui vienu metu kompensuojamos palūkanos, sumokėtos tik pagal vieną paskolos sutartį ar jos pakeitimą. Ūkio subjektai gali būti sunkumų patiriantys.
