Portalui tv3.lt IT specialistas Ignas pasakojo, kad į Lietuvą iš Švedijos gyventi ir dirbti grįžo prieš pusmetį.
„Sunkiausia buvo rasti darbą, darbdaviai sakė, kad mano patirtis netinkama arba jos turiu tiesiog per daug. Taip pat ir pats atmečiau kelis darbo pasiūlymus, nes netenkino alga.
Tikrai nebuvo lengva susirasti darbą, nors ir kalbama, kad darbuotojų Lietuvoje trūksta“, – sakė vyras.
Nenori, kad kovotų dėl geresnių darbo sąlygų
Sprendžiant iš Renkuosi Lietuvą atliktos apklausos rezultatų, nemažai Lietuvos darbdavių atsargiai žiūri į grįžusių emigrantų įdarbinimą.
Per apklausą buvo nustatyta, kad lietuvių darbdaviai vengia įdarbinti žmones, įgijusius darbo patirties užsienyje. Tą lemia keletas priežasčių.
Pavyzdžiui, manoma, kad toks darbuotojas bus nepastovus, bijoma, kad jis trumpai padirbęs vėl važiuos į užsienį.
Taip pat nenorima darbuotojų dirbusių užsienyje, nes baiminamasi, kad jie bus linkę reikalauti to, ką turėjo darbovietėje užsienyje: fiksuotą darbo laiką, apmokamus viršvalandžius, didesnį už vidutinį atlyginimą.
Tuo metu Lietuvoje įprasta, kad darbuotojas nekelia savo sąlygų, o priima jas tokias, kokios yra. Darbdaviai paprastai nenori, kad darbuotojai kovotų už savo darbo sąlygas ir reikalautų, kas jam priklauso.
Siūlo žiūrėti į blogus užsienio pavyzdžius
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas tikino, kad ir užsienyje ne visi darbdaviai gerai elgiasi su savo darbuotojais.
„Turime daug pavyzdžių, kai darbuotojai skundžiasi, kad užsienyje tenka dirbti po 12 valandų per dieną vištienos ar žuvies apdorojimo fabrikuose.
Žinoma, turime užsienyje ir gerų pavyzdžių, bet jų daugiau technologijų, IT sektoriuose, kur reikia tam tikro išsilavinimo ir patirties. Tokiose įmonėse darbo kultūra aukšto lygio. Todėl lietuviai, dirbę tokiose įmonėse užsienyje, Lietuvoje pasigenda kitokio bendravimo ar požiūrio“, – komentavo darbdavių atstovas.
Anot jo, užsienyje tiek gyventi, tiek dirbti nėra lengva.
„Nors atlyginimas ten didesnis, tačiau daugiau kainuoja ir pragyvenimas. Be to, ten darbuotojams tenka sunkiai dirbti, jeigu nori užsidirbti. Todėl nemanau, kad Lietuvoje darbdaviai diskriminuoja darbuotojus, kurie yra dirbę užsienyje. Dabar labai populiaru suversti kaltę diskriminacijai dėl lyties, religijos, politinių pažiūrų ar pan.
Kai vyksta įdarbinimo procesas, personalo vadovas vertina darbuotoją, kiek jis yra pozityvus ir motyvuotas. Jeigu darbuotojas neturi motyvacijos ir neaišku, ko nori, jis negauna darbo. Tačiau toks žmogus gali prisigalvoti įvairiausių priežasčių, kodėl jis netiko darbdaviui“, – komentavo D. Arlauskas.
Lietuviai jau išdrąsėjo, todėl nori darbuotojų iš trečiųjų šalių?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasakojo, kad daugiau nei prieš 15 metų prasidėjusi emigracijos banga į užsienį vertė lietuvius dirbti svetur.
„Tada nebuvo žinoma, ar tie žmonės dar sugrįš gyventi ir dirbti į Lietuvą. Dabar matome, kad tie gyventojai grįžta. Dauguma jų įgijo darbo patirties Skandinavijos šalyse, kuriose socialinis dialogas tarp darbuotojų ir darbdavių buvo vystomas kitaip nei Lietuvoje. Užsienyje normalu, kad žmonės derasi dėl savo darbo sąlygų, atlyginimo dydžio. Ten nenormalu dirbti nesaugiomis darbo sąlygomis, o darbdavys užsienyje privalo užtikrinti darbo ir poilsio režimą.
Todėl darbuotojai, įgiję darbo patirties užsienyje, tikisi tokias pat ar panašias darbo sąlygas rasti ir Lietuvoje. Deja, čia jų laukia nusivylimas, nes kad ir kaip tobulėjame, tačiau darbe susiduriame su pasenusiu požiūriu, kuomet darbdavys orientuojasi į paklusnumą ir pigesnės darbo jėgos paiešką. Dialogo tarp darbdavio ir darbuotojo beveik nėra“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Vis tik, anot jos, daugėja lietuvių, kurie derasi dėl savo darbo sąlygų.
„Darbdaviai tai mato ir ieško darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie nežino, ko gali ir turi reikalauti iš darbdavio.
Darbuotojai iš trečiųjų šalių yra priklausomi nuo darbdavio, nes jų leidimas gyventi šalyje ir dirbti priklauso nuo darbo sutarties. Todėl tokiais darbuotojais labai paprasta manipuliuoti“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Ji tikisi, kad vis daugiau lietuvių grįš iš užsienio ir pradės keisti darbdavių požiūrį.
„Turime gyventi ne kaip atsilikusi Rytų Europos šalis, bet sekti Vakarų pavyzdžiu. Protingas darbdavys visada turėtų ieškoti protingo ir edukuoto darbuotojo. Tikrai turime tokių darbdavių ir Lietuvoje, kurie išsirenka geriausius darbuotojus. Tokių įmonių ir rezultatai yra geresni, jų ir atlyginimai aukštesni.
Todėl darbuotojas turi tinkamai save įvertinti ir jausti savo vertę. Jau per darbo pokalbį, jis turi jausti, kad yra vertinamas. Jeigu yra kitaip galima jau spėti, kad įsidarbinęs tokioje įmonėje jis bus nevertinamas“, – įžvalgomis dalijosi darbuotojų atstovė.
Jos teigimu, darbdaviai skundžiasi, kad tam tikrose srityse neranda darbuotojų.
„Tačiau ši tendencija yra gera. Sunku rasti darbuotojų, tiems darbdaviams, kurie jiems nieko gero nepasiūlo. Tie darbdaviai, kurie sudaro geras darbo sąlygas, moka gerą atlyginimą ir sukuria gerą atmosferą darbovietėje, darbuotojų randa. Pas tokius darbdavius laukia eilės norinčiųjų įsidarbinti.
Visi darbdaviai turėtų sekti tokiais pavyzdžiais. Tuomet tiek darbuotojai išloš, tiek darbdaviai nesusidurs su jų trūkumu“, – patarė I. Ruginienė.
