Verslas

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Ar visi gyventojai spėjo pasikeisti brangias tiekimo sutartis į naudingesnes? Kokios laukia elektros ir dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako besitikinti, kad naujasis Registrų centro vadovas Adrijus Jusas užtikrins ne tik efektyvų įmonės valdymą, bet ir prisidės modernizuojant ir skaitmenizuojant IT sistemas.

Siekiant pertvarkyti Maisto ir veterinarijos tarnybą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina beveik perpus sumažinti regioninių padalinių skaičių bei vadovo pavaduotojų.  Ministerijos teigimu, nuo 2024 metų vasario vidurio vietoje dešimties regioninių padalinių liks šeši, nuo keturių iki dviejų sumažės vadovo pavaduotojų, taip pat numatoma apjungti dešimt dabar esančių pasienio punktų iki trijų. „Stambinama iki šešių teritorinių padalinių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė laikinam draudimui per Lietuvą ir iš jos sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė apribojo 57-ių prekių grupių vežimą – patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.

Mūsų šalyje kainos pastaruoju metu augo bene sparčiausiai visoje Europoje. Infliacijos tempas dabar lėtėja, bet už pagrindines prekes lietuviai moka jau daugiau nei kiti europiečiai. Trečiadienį Vyriausybė nutarė padidinti minimalią algą, bet ji ir toliau bus dukart mažesnė, nei, pvz., Vokietijoje, kur maistas ir gėrimai kainuoja panašiai, o drabužiai ir avalynė net pigesnė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijai tvirtinant, kad prekybos tinklai beveik atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu uždrausti prekybininkams taikyti baudas, kai tiekėjai negali pristatyti sutartimis neapibrėžtos produkcijos per labai trumpą laiką.

Birželį atnaujinus skrydžių oro balionais Vilniuje tvarką, per šį laiką įvyko devyni skrydžiai iš 42 galimų, teigia oreiviai. Taisykles dar ruošiamasi tobulinti, tačiau navigacijos koordinatoriai sako, jog sostinės oro erdvėje dėl intensyvėjančios aviacijos tampa ankšta, o skrydžių saugumas yra prioritetas.  Po naujosios tvarkos įsigaliojimo skrydžių startas mieste tapo sunkiai prognozuojamas, sako Lietuvos oreivių federacijos vadovas Vytautas Sviderskis.

Lietuvai siekiant greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Lietuva nori kitais metais sinchronizuotis, apie tai kalba įstatymas, apie tai savo metinėje kalboje kalbėjo ir prezidentas.

Seimui antradienį po pateikimo priėmus svarstyti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako esanti atvira jo tobulinimui, jeigu pasiūlymai neiškraipys dabartinio varianto. „Man atrodo, labai svarbu, kad pirmas etapas yra baigtas. Tai reiškia, kad suformuotas toks (mokesčių – BNS) paketas, kuris sulaukė Seime gana plataus palaikymo pateikimo stadijoje.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.  „Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Latvijoje per penkis šių metų ketvirtį sudeginta 3,992 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 14,2 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 415,4 gigavatvalandės, buvo 44,8 proc. menkesnis nei balandį ir 31,1 proc. mažesnis nei praėjusių metų gegužę. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.

Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos verslui kurti. Jos bus priimamos 30 kalendorinių dienų, o finansinę paramą gaus tie pradedantieji verslininkai, kurių veikla bus orientuota į skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatins žiedinę ekonomiką ar mažins COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį, praneša Užimtumo tarnyba. Maksimali parama, į kurią gali pretenduoti yra kiek daugiau nei 26 tūkst.

Atnaujintame žemėlapyje numatytos automobilių stovėjimo ir aptarnaujančio transporto sustojimo vietos, užtikrintas susisiekimas eismo ribojimų zonų prieigose. Atsižvelgiant į itin svarbiam tarptautiniam renginiui keliamus saugumo reikalavimus ir jų nepažeidžiant, dalis anksčiau planuotų eismo ribojimų panaikinti, taip siekiant kuo labiau sumažinti įtaką įprastam miesto gyvenimui.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienženklio skaičiaus – 8,2 proc. – tai daugiausiai lėmė aukšta palyginamoji bazė, sako finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot jo, metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc. „Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja.

Daugiabučių modernizavimas pereina į naują etapą – miestas tvarkomas ištiso kvartalo principais. Šiaulių miesto savivaldybė buvo viena pirmųjų šalyje, įgyvendinusi pilotinį kvartalinės renovacijos projektą. Atnaujinti ne tik daugiabučiai, bet sutvarkyti kiemai, viso kvartalo inžineriniai tinklai, gatvė ir aplinka. Rezultatai stulbinantys, todėl siekiama ir kitus miesto kvartalus tvarkyti pagal vieningą projektą.

Siekiant pagerinti gyvenimą mieste – atnaujinti vien senus daugiabučius ar viešos paskirties pastatus neužtenka. Kokybiškų rezultatų pasiekti savivaldybėms pavyks tik imantis kvartalinės renovacijos, kuri ne tik pagerins gerbūvį gyventojams, bet ir padės sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, taip pat apsaugos aplinką nuo taršos. Kas tai yra kvartalinė renovacija ir kodėl ji svarbi gyventojams ir savivaldybėms, komentuoja ekspertas.

Lietuvoje birželio mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės po 2021 metų lapkričio. Išankstinė metinė infliacija – birželį, palyginti su 2021 metų birželiu – infliacija siekė 8,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Valdančiąją koaliciją sudarančios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.

Buvę Plungės rajono savivaldybės įmonės „Plungės šilumos tinklai“ vadovai – direktorė bei valdybos pirmininkas – teigia, jog Liberalų sąjūdžiui priklausantis rajono meras Audrius Klišonis protegavo savo bendrapartiečio Gedimino Šumsko vadovaujamą nepriklausomą šilumos gamintoją „Plungės bioenergija“, remdamasis turimu slapta padarytu įrašu skelbia portalas LRT.

Alkoholinių gėrimų importuotoja ir platintoja „Amber distribution Lietuva“ 2022 metais uždirbo 5,1 mln. eurų grynojo pelno – 31 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jis siekė 3,9 mln. eurų. Bendrovės pardavimų pajamos siekė123,9 mln. eurų – 6 proc. mažiau nei 2021 metais, kai jos buvo 132 mln. eurų, rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais – ją ketinama didinti 10 proc. iki 924 eurų. Tuo metu minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje 5,14 euro dabar neatskaičius mokesčių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, MMA didinimui kitąmet iš valstybės biudžeto prireiks apie 31,4 mln. eurų.

Užsienyje uždarbiaujantys lietuviai skundžiasi, kad „Sodra“ skaičiuoja jiems mokesčius taip, tarsi jie būtų neišvykę iš Lietuvos. Gyventojai piktinasi dvigubais mokesčiais. Tačiau „Sodra“ aiškina, kad privalomą sveikatos draudimą, beveik 60 eurų per mėnesį arba 700 eurų per per metus būtina mokėti, kitaip grįžus jiems teks patiems mokėti už gydymą. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad jau 5 metus dirba Norvegijoje.

Verslininkais prisistatantys kai kurie jau kartą teisti asmenys į savo žabangas vilioja automobilių pardavėjus. Pinigų už parduotus automobilius niekaip negali sulaukti būrys gyventojų visoje Lietuvoje. Sukčiai dangstosi bendrovių „Autentika“, „Gramana“ vardais, o neseniai įkūrė dar vieną – „Euro sprendimai“. Ši kol kas mažiau žinoma potencialioms sukčių aukoms. Jūsų skelbimas apie parduodamą automobilį gali tapti sukčių taikiniu.

Seimas svarstys prezidento Gitano Nausėdos pateiktą naujos redakcijos Transporto lengvatų įstatymo projektą, kuriuo būtų nustatytos naujos 50–80 proc. kelionių nuolaidos pensininkams, vaikams, jų tėvams ir kitoms gyventojų grupėms.  Antradienį 58 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus prieš ir 13 Seimo narių susilaikius po pateikimo pritarta šalies vadovo inicijuotam pataisų paketui, toliau siūlymus svarstys Seimo komitetai. Į posėdžių salę svarstymui projektai turėtų grįžti rudenį.

Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ nuo spalio 31 dienos du kartus per savaitę skraidins iš Kauno į Bergamo oro uostą, BNS patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. „Pagal viešai matomą ir oro bendrovės („Ryanair – BNS) skelbiamą informaciją – skrydžiai startuoja paskutinę spalio dieną ir bus vykdomi dukart per savaitę“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.  Šiuo metu „Ryanair“ skrydžiai į Bergamą vyksta iš Vilniaus oro uosto.

Investuotojų forumas siūlo nustatyti ilgesnį – šešių mėnesių – bandomąjį laikotarpį vadovams, taip pat įpareigoti nuotoliu dirbančius žmones pranešti darbdaviams apie darbą kitose įmonėse arba uždrausti tai daryti. Profsąjungų atstovė tokiuose siūlymuose įžvelgia diskriminaciją ir prieštaravimą Konstitucijai. Investuotojų forumo darbo grupės vadovas Ramūnas Petravičius sako, kad ilgesnis bandomasis laikotarpis vadovams padidintų Lietuvos darbdavių konkurencingumą, tai jau taikoma užsienyje.

 Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę iki 1 proc. mažino vienas nepriklausomas elektros tiekėjas – „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 24 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 25 iki 33 centų.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, Lietuvoje iš esmės pasikeis gyventojų valdomo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Tokiu atveju už butus ar namus, kuriuose gyvena, mokės 400 tūkst. šalies gyventojų. Toliau šis ir kiti mokesčių reformos įstatymo projektai bus svarstomi Seimo komiteto.

Per metus nuo skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (ID) įvedimo nelegaliai statybose dirbančių asmenų skaičius smarkiai sumažėjo, teigia Valstybinė darbo inspekcija. Inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika teigia, jog mažėjo ir nelegaliai dirbančių lietuvių, ir užsieniečių.

Ukraina turi didžiausius Europoje dujų saugojimo pajėgumus. Europos Sąjungai (ES) reikia daugiau saugyklų, kad būtų galima sumažinti kainų svyravimus, tačiau jai teks atsižvelgti į riziką, kurią kelia Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą, rašo „Deutsche Welle“.  Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai 2022 metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir paskesnis staigus kainų kritimas.

  Palangos savivaldybės taryba antradienį padidino vadinamąjį pagalvės mokestį kurorte iki dviejų eurų. Už sprendimo projektą balsavo 17 Palangos tarybos narių, keturi susilaikė. Šiuo metu šis mokestis siekia vieną eurą. Mokestis didės nuo liepos 10 dienos. Tokį siūlymą pateikė daugumą taryboje turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šiuo metu dviejų eurų dydžio vietinė rinkliava už naudojimąsi viešąja infrastruktūra nustatyta Birštono savivaldybėje.

Antradienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų projektai. Be kita ko, jais numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tad uždirbantys mažiausiai, priėmus teikiamas pataisas, daugiau pinigų gaus į rankas. Tačiau bent daliai dirbančių savarankiškai pinigų liks mažiau, mat jie turės mokėti didesnius mokesčius. Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pateikė Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintą kelerius metus rengtą ir šiemet bent du kartus tikslintą mokesčių pertvarka.   „Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – Seime sakė ministrė.

Kritus metalo laužo pardavimo apimtims ir augant jo kainoms, įmonės „KKL investicijų valdymas“ valdoma Kauno metalo laužo supirkėja „Baltic Metal“ pernai patyrė 480 tūkst. eurų nuostolių, kai prieš metus buvo uždirbusi 3,7 mln. eurų grynojo pelno. „Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria bendrovė yra nepastovios juodojo, spalvotojo metalo laužo kainos ir krentantys metalo laužo supirkimo bei pardavimo kiekiai“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė bendrovė.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas antradienį registravo pasiūlymą Seime dar nepradėtai svarstytai mokesčių pertvarkai: siūloma nekeisti dabar galiojančios dovanų apmokestinimo tvarkos. Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas šitaip siūlo atsisakyti Vyriausybės iniciatyvos į neapmokestinamų pajamų sąrašą įtraukti artimiesiems dovanotą žemdirbių turtą.

Liepos 11–12 dienomis, Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Šiomis dienomis vilniečiai patirs tam tikrų apribojimų, taip pat šiomis dienomis nedirbs kai kurių bankų skyriai. SEB bankas savo klientams išplatino pranešimus, kad liepos 10–13 dienomis dirbs kiek kitaip. „Dėl liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo neženkliai koreguojame Vilniuje esančių SEB banko skyrių darbą liepos 10–13 dienomis.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pareiškė, kad pinigų politikos formuotojai, kovojantys su nuolat didele infliacija, vargu ar galės artimiausiu metu pasakyti, kad palūkanų normos jau pasiekė aukščiausią lygį, ir pridūrė, kad liepos mėnesį palūkanų normos bus dar padidintos.

Prekybos tinklo „Iki“ valdomo prekių pristatymo į namus startuolio „LastMile“ klientus Vilniaus centre nuo antradienio du mėnesius aptarnaus trys be vairuotojo veikiantys autonominiai automobiliai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 15 mln. eurų Vilniaus regiono startuoliams ir jaunoms inovacijų įmonėms, kuriančioms dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų bei robotikos procesų sprendimus ir produktus. Ministerija pranešė paskelbusi kvietimą paramai, didžiausia galima finansavimo suma – 102 tūkst. eurų.

Buvęs automobilių gamybos bendrovės „Audi“ vadovas Rupertas Stadleris, antradienį Vokietijoje pasibaigus jo „dyzelgeito“ bylos nagrinėjimui, sulaukė lygtinio nuosprendžio ir baudos, tapęs pirmuoju aukšto rango vadovu, nuteistu dėl 2015 metais automobilių pramonę sukrėtusio sukčiavimo dėl išmetamųjų teršalų skandalo. Pagal praėjusį mėnesį sudarytą susitarimą dėl kaltės pripažinimo, R. Stadleris išvengė kalėjimo, nes prisipažino sukčiavęs dėl neatsargumo.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Vyriausybės siūlomam mokesčių reformos paketui antradienį Seime per pateikimą bus pritarta. „Aš tikiuosi, kad (mokesčių reforma – BNS) praeis pateikimo stadiją. Labai tikiuosi, nes vis tiek būtų geriausia, jeigu ta diskusija Seime prasidėtų, komitetas (Biudžeto ir finansų – BNS) ir kiti komitetai galėtų pradėti dirbti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.  „Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad kelių priežiūros finansavimas kitais metais nemažės.   Pasak jos, susisiekimo sektoriui iš bankų solidarumo įnašo gavus lėšų finansuoti dalį dvigubos – civilinė ir karinės – paskirties projektų, nemažai Kelių priežiūros ir plėtros programoje sutaupytų vidinių resursų būtų galima nukreipti kelių priežiūrai. Ministrės teigimu, įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo garantuoja, kad šiemet bus gauta apie 120 mln.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl karo Ukrainoje su sunkumais susidūrusiems 746 ūkiams nuo praėjusių metų spalio paskolino 61 mln. eurų, papildomai šiai priemonei norima skirti dar 23 mln. eurų. Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.

Minimalus darbo užmokestis Vokietijoje dviem etapais bus padidintas nuo dabartinių 12 iki 12,82 euro per valandą. Pirmasis padidinimas – iki 12,41 euro – įvyks kitais metais, o antrasis – 2025-aisiais, rašo „Deutsche Welle“. Remiantis naujomis šalies Minimalaus darbo užmokesčio komisijos rekomendacijomis, nuo 2024 metų sausio 1 dienos minimalus darbo užmokestis Vokietijoje bus padidintas iki 12,41 euro per valandą. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 12 eurų per valandą.

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Šią savaitę bus baigtas pasėlių deklaravimas – paraiškas dar galima teikti iki birželio 30 d. Pagal reglamentą už kiekvieną pavėluotą darbo dieną po pagrindinio deklaravimo termino – birželio 20 d. išmokų suma turėjo būti mažinama 1 proc., tačiau šiemet ši nuostata nebus taikoma, t. y., išmokos nebus mažinamos. „Susitikimuose su ūkininkais, jų organizacijomis išgirdau raginimus nemažinti išmokų, kai pasėliai deklaruojami po birželio 20-osios.

Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistai atsako į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus, kviečiame susipažinti!...