Toliau šis ir kiti mokesčių reformos įstatymo projektai bus svarstomi Seimo komiteto. Planuojama, kad plenarinių posėdžių salėje prie jų bus grįžta rudenio sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 11 d.
Vilniečiai mokės mažiau nei kauniečiai ar klaipėdiečiai
Šiuo metu visoje Lietuvoje neapmokestinama vienoda visų gyventojo turimų namų, butų, garažų ar kitų objektų bendra vertė – t. y. 150 tūkst. eurų. Skirtingais mokesčio tarifais apmokestinama tik šią sumą viršijanti vertė.
Pagal naują įstatymą, neapmokestinama būtų tik gyvenamo būsto vertė, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Vertės daliai, viršijančiai 1,5, bet neviršijančiai 2 savivaldybės, kurioje yra NT, nekilnojamojo turto verčių medianų, būtų taikomas 0,06 proc. metinis mokestis.
Galiausiai vertės daliai, viršijančiai 2 savivaldybės, kurioje yra NT, nekilnojamojo turto verčių medianas, būtų taikomas 0,1 proc. mokestis.
Mediana – tai vidurinis skaičių sekos narys. Jei yra 7 NT objektai, tai išrikiavus juos pagal vertę nuo didžiausio iki mažiausio, mediana būtų 4-as pagal vertės dydį objektas.
Pavyzdžiui, Vilniaus mieste gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų mediana yra 60,6 tūkst. eurų, Kaune – 41,2 tūkst. eurų, o Klaipėdoje – 47,6 tūkst. eurų.
Vadinasi, jei būtų priimtas naujas NT mokesčio įstatymas, sostinėje jį reikėtų mokėti tiems, kieno būstas brangesnis nei 90,9 tūkst. eurų (1,5 medianos yra 60,6x1,5), Kaune – 61,8 tūkst. eurų, o Klaipėdoje – 71,4 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, vilnietis, kaunietis ir klaipėdietis turi 100 tūkst. vertės butą. Priėmus įstatymą kiekvienas iš jų mokėtų atitinkamai 5,46 euro (100 tūkst. – 60,6 tūkst.) x 0,06 proc.), 22,92 euro ir 17,16 euro mokestį.
Bet kurio NT objekto mokestinę vertę galima patikrinti Registrų centro interneto svetainėje.
Už brangų būstą mokės mažiau
Gyvenamosios paskirties NT objektų medianos skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 3,6 tūkst. eurų Ignalinos r. savivaldybėje iki 112 tūkst. eurų Neringos savivaldybėje. Taigi pirmoje NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo 5,4 tūkst. eurų, o pastarojoje – nuo 168 tūkst. eurų.
Kaip pastebima įstatymo aiškinamajame rašte, už naujos statybos 211 tūkst. eurų vertės butą Vilniuje pagal dabartinę tvarką reikėtų mokėti 305 eurų metinį NT mokestį, o pagal siūlomą naują tvarką – 83,74 euro mokestį.
Pagal projektą, kitą gyventojų NT (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių), siūloma apmokestinti nuo 0,1 iki 1 proc. mokesčio tarifu.
Tais atvejais, kai toks turtas būtų perduotas juridiniam asmeniui, siūloma apmokestinti nuo 0,5 iki 3 proc. mokesčio tarifu.
Planuojama, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pati suformuotų NT mokesčio deklaracijas, kurias gyventojams reiktų pateikti ir sumokėti mokestį – panašiai kaip dabar teikiamos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos.
Įstatymo projekte numatoma, kad, jeigu būtų priimtas, jis įsigaliotų nuo 2025 m.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad savivaldybių biudžetų pajamos apmokestinant pagrindinį gyvenamąjį būstą siektų apie 7 mln. eurų per metus, jį mokėtų apie 0,4 mln. gyventojų (nevertinant 5 eurų lengvatos ir galimų mokesčio atidėjimų), taigi vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 16,5 euro per metus.
Apmokestinant nekomercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą (įskaitant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir įvertinus 5 eurų lengvatą), priklausomai nuo savivaldybių tarybų nustatomo tarifo kitam nei pagrindinis gyvenamajam būstui, iš viso pajamos iš mokesčio galėtų sudaryti nuo 17 mln. eurų (jei būtų taikomas minimalus 0,1 proc. tarifas) iki 115 mln. eurų (jei būtų taikomas maksimalus 1 proc. tarifas).
Bananalandijos kronika, ne kitaip... :(
Logika paliko chat'ą.
