Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie jų veikiausiai bus grįžta rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 11 d.
Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai atstovaujantys Seimo nariai neslepia turintys pastabų ir pasiūlymų Vyriausybės pateiktiems mokesčių pakeitimams. Tad galutiniai įstatymai gali būti kitokie, nei priimti po pateikimo.
Leis pasilikti daugiau pinigų
Vyriausybė žada ilgainiui artinti maksimalų taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kuo NPD didesnis, tuo mažiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) reikia mokėti.
Jei NPD bus sulygintas su MMA, uždirbantiems minimumą nuo jo nereikės mokėti GPM, tad ir pinigų liks daugiau (tiesa, socialinio draudimo įmokos nuo jo ir toliau būtų atskaitomos).
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus Seimui pateiktus pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 76 eurais (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), uždirbančio 1 tūkst. eurų asmens pajamos padidėtų 30,43 euro, o uždirbančio 2040 eurų ir daugiau – nesikeistų.
Vėlesniais metais maksimalų taikytiną NPD numatoma toliau artinti prie MMA, taip mažinant mažiausias pajamas gaunančiųjų apmokestinimą.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų MMA didėjimo tempą ir poveikio vertinimo tikslais projektuojant tolesnį MMA bei NPD didėjimą, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimo projekcijas ir į valstybės finansines galimybes, numatoma, kad NPD susilyginti su MMA galėtų 2028 m.
Keičiami mokesčio tarifai
Įstatymo pataisomis siūloma, kad su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tantjemoms, iš darbdavio gautiems autoriniams atlyginimams, mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas.
Pajamoms iš individualios veiklos nominalus GPM tarifas būtų palaipsniui didinamas nuo 15 proc. 2024 m., iki 17 proc. 2025 m. ir 20 proc. 2026 m.
Tiesa, pritaikius mokesčio kreditą, kurio veikimas panašus į NPD, efektyvusis tarifas svyruos nuo 3 iki 15, 17 ar 20 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl tokių pokyčių daugiau mokesčių turės mokėti apie 16 tūkst. gyventojų.
Nekilnojamojo turto nuomos pajamoms būtų taikomas 15 proc. GPM tarifas, tačiau atsisakoma galimybės mokėti fiksuoto dydžio mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos. Tikėtina, kad tokias pajamas gaunantiems žmonėms teks mokėti daugiau GPM.
Įstatymo projekte numatoma, kad atliekų pridavimo pajamoms būtų taikomas 5 proc. nuo apyvartos mokestis.
Visoms kitoms pajamoms, įskaitant pajamas iš kapitalo ir turto nuomos, numatomas 15 proc. dydžio GPM tarifas.
Tam tikrą sumą viršijančioms bendroms apmokestinamosioms metinėms pajamoms (įskaitant dividendus, individualios veiklos pajamas ir kt.) taikyti papildomą pajamų mokesčio tarifą:
- bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 60 vidutinių darbo užmokesčio (VDU), bet neviršijančiai 180 VDU dydžio sumą – papildomai 5 proc.;
- bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų sumos daliai, viršijančiai 180 VDU dydžio sumą – papildomai 7 proc.
Paprastai kalbant, didžiausią 32 proc. (20+5+7) dydžio tarifą reikėtų mokėti tik tada, jeigu visų rūšių žmogaus pajamos per mėnesį viršytų 15 vidutinių atlyginimų arba apie 29,4 tūkst. eurų per mėnesį.
Taip pat siūloma naikinti kai kurias lengvatas. Pvz., ilgalaikio taupymo produktams visa apimtimi palikti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. II pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms.
Vis dėlto lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims.
