„Mažai tikėtina, kad centrinis bankas artimiausiu metu galės visiškai užtikrintai pareikšti, kad palūkanų normos pasiekė aukščiausią lygį“, – sakė ji prasidėjus kasmetiniam centrinių bankų vadovų ir ekonomistų susitikimui Sintroje Pietų Portugalijoje.
Dėl ECB politikos bus sprendžiama kiekviename atskirame posėdyje, pareiškė Ch. Lagarde, bet pridūrė, kad tuo atveju, „jei perspektyvos iš esmės nepasikeis, liepos mėnesį“, t. y. kitame banko posėdyje, „toliau didinsime palūkanų normas“.
Per pastaruosius metus centrinis bankas palūkanų normas didino sparčiausiai savo istorijoje, siekdamas sumažinti infliaciją po to, kai dėl Rusijos karo Ukrainoje smarkiai pakilo energijos ir maisto produktų kainos.
Frankfurte įsikūrusi institucija šį mėnesį padidino skolinimosi kainas dar 0,25 procentinio punkto, o pagrindinę indėlių palūkanų normą pakėlė iki 3,5 proc. – aukščiausio per 22 metus lygio.
Nors kainų kilimas 20-yje eurą įsivedusių šalių ima lėtėti, infliacija pasirodė esanti „atkakli“, pripažino Ch. Lagarde.
„Šį atkaklumą lemia tai, kad infliacija ekonomikoje pasireiškia etapais“, – aiškino ji.
Nors pernai infliaciją kėlusios itin aukštos energijos kainos sumažėjo, ECB pareigūnai dabar nerimauja dėl didėjančio darbo užmokesčio poveikio, nes darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, kad galėtų padengti didėjančias išlaidas, o darbo rinka tebėra suvaržyta.
„Darbuotojai dėl infliacijos šoko kol kas pralaimi ir matyti, kad realusis darbo užmokestis gerokai mažėja, o tai skatina ilgalaikį darbo užmokesčio „pasivijimo“ procesą, nes jie bando atgauti patirtus nuostolius“, – sakė Ch. Lagarde.
Smunkant energijos kainoms, metinė infliacija euro zonoje, spalį pasiekusi 10,6 proc. piką, iki gegužės nusileido iki 6,1 procento.
Vis dėlto ji tebėra tris kartus didesnė už ECB nustatytą 2 proc. tikslą, ir šio mėnesio pradžioje paskelbtose naujausiose prognozėse centrinis bankas šiek tiek padidino savo infliacijos prognozes.
Bankas tęsia savo agresyvų palūkanų normų didinimo ciklą net ir tuo metu, kai euro zonos ekonomikos perspektyvos prastėja – 2022 metų pabaigoje ir 2023 metų pradžioje bloko ekonomika du ketvirčius iš eilės šiek tiek smuko, o tai atitinka techninę recesijos apibrėžtį.
