Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.
„Besitęsiant Rusijos agresijos veiksmams, situacija daugeliui ūkių vis dar išlieka sudėtinga, todėl Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijai derinti lengvatinių paskolų ūkio subjektams priemonės schemą, pagal kurią būtų ir toliau, iki 2023 metų gruodžio 31 dienos, teikiamos lengvatinės paskolos likvidumui užtikrinti“, – pranešime teigė fondui laikinai vadovaujanti Romalda Globienė.
Pernai 363 ūkiams suteikta 31 mln. eurų lengvatinių paskolų apyvartiniam kapitalui finansuoti, šiemet 383 ūkiai gavo 30 mln. eurų.
Didžiausią paskolų dalį gavo augalininkystės ūkiai – 26,4 mln. eurų (43 proc.), mišrūs ūkiai – 16,3 mln. eurų (27 proc.), gyvulininkystės ūkiai – 15,4 mln. eurų (25 proc.), žemės ūkiui paslaugas teikiantys – 1,8 mln. eurų (3 proc.), akvakultūra užsiimantys ūkiai – 1,1 mln. eurų (2 proc.).
Pagal veiklos tipą, daugiausia paskolų gavo ūkininkai – 28,6 mln. eurų (47 proc.) bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės – 22,8 mln. eurų (37 proc.). Žemės ūkio kooperatyvams ir kitoms įmonėms suteikta 9,6 mln. eurų (16 proc.).
