Verslas

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tvyrant neapibrėžtumui ir mažėjant sudarytų sandorių skaičiui, gyventojai vis atidžiau vertina ir tai, ką perka. Nepriklausomi būsto vertintojai įspėja  aklai nepasitikėti į vystytojų pasiūlymais, mat gražios nuotraukos ar aprašymas skelbime dar nereiškia, kad jūsų namas ar butas bus nepriekaištingos kokybės.

Dar nepraėjo nė Vėlinės, o parduotuvėse jau rikiuojami kalėdiniai atributai: žvakių, eglutės žaisliukų, girliandų. Vieni pirkėjai džiaugiasi šventine nuotaika, kiti piktinasi – ar ne per anksti? Psichologas įspėja, kad ankstyvas Kalėdų bumas yra tik prekybininkų triukas, o kai kuriems žmonės tai gali sukelti nemalonius jausmus.

Siekiant paskatinti gyventojus grąžinti smulkiuosius elektronikos prietaisus, Europos Komisija (EK) siūlo tam pasitelkti finansines paskatas, pavyzdžiui, nuolaidas, kuponus, depozito grąžinimą arba piniginį atlygį. Aplinkos ministerija žada svarstyti, kaip rekomendacijas pritaikyti Lietuvoje. Tuo metu gamintojų ir importuotojų atstovė teigia, kad svarbiausia – gyventojų švietimas.  EK teigimu, visoje Europos Sąjungoje mažosios elektronikos prietaisų surinkimo apimtys labai nedidelės.

Artėjančioms Vėlinėms gyventojai ruošiasi iš anksto – perka kapų žvakes ir gėles. Prekybininkai siūlo ir naujovių, pavyzdžiui, išmaniąsias LED žvakes, kurios maitinamos elementais ir gali degti keletą mėnesių. Už tokių žvakių rinkinį gali tekti pakloti ir 55 eurus. „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pasakojo, kad Vėlinėms skirtomis prekėmis prekybos tinklas pradėjo prekiauti rugsėjo mėnesio viduryje.

Daugelis lietuvių didesnes ar mažesnes pinigų sumas laiko sąskaitoje arba, kaip sakoma, grynaisiais „kojinėje“. Taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja: augant kainoms, už tą pačią sumą galima nupirkti vis mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to specialistai gyventojams pataria nenaudojamus pinigus investuoti. O bene saugiausia investicija yra laikomi vyriausybių vertybiniai popieriai. Uždirbs daugiau nei 1 mln.

Eismo sąlygas šeštadienį sunkins stiprus šoninis vėjas, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.  Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną lis lietus, vietomis smarkus. Vėjas pūs rytų, pietryčių, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, pajūryje rytą sieks iki 22 m/s. Aukščiausia oro temperatūra – 3–8 laipsniai šilumos. Pabrėžiama, kad dieną eismo sąlygas sunkins stiprus šoninis vėjas.  Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos, vietomis šlapios.

Vilniaus miesto savivaldybė ir akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojams taip pat žeriami patarimai, kaip būtų galima sumažinti išlaidas už šildymą. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šilumos kaina Vilniuje turėtų išlikti patraukli ir konkurencinga kaip ir praėjusį šildymo sezoną, kuomet dėl sėkmingai subalansuotos šilumos gamybai naudotos kuro struktūros vilniečiai sutaupė apie 30 mln. eurų.

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė naujausius mažmeninės prekybos duomenis, kurie dar labiau paryškino niūrią ekonominę padėtį šalyje. Nacionalinės statistikos tarnybos ONS duomenimis, rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesį, mažmeninė prekyba susitraukė 0,9 proc., rugpjūtį augusi 0,4 procento. Praėjusio mėnesio rezultatas – gerokai prastesnis už analitikų prognozės, kurių vidurkis pranašavo mažėjimą 0,2-0,4 procento.

Vyriausybė netrukus turėtų priimti sprendimus, leisiančius pradėti pasirengimą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukciją. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.  Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius sako, kad iki 2030 metų ši atkarpa turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indekso kritimas per metus rugsėjį sulėtėjo iki 7,7 proc. nuo 8,9 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 12,1 proc. pigesnė nei pernai rugsėjį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 3,2 proc. (euro zonos – 4,5 proc., kitoms – 2,1 proc.

Siekiant užtikrintI Suomijos dujų poreikį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“, Estijos energetikos grupė „Elenger“ („Eesti Gaas“) lapkritį į Suomijos Inku terminalą iš JAV atgabens papildomą suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį. „Elenger Lietuva“ direktorius Marius Kairys sako, kad įmonė taip pat pasiruošusi papildyti tiekimą žiemos sezono metu.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę tapo skirtingos – Lietuvoje degalai kiek brango, Latvijoje – pigo, o Estijoje atpigo tik dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje per metus (rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) nukrito 27,7 proc. iki 35,07 euro už 100 kilogramų, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija.  Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) kainos išaugo vidutiniškai 6,4 procento. Tarnyba taip pat nurodo, kad rugpjūtį šalyje buvo supirkta 76,1 tūkst. tonų šviežio pieno – 0,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Kainas praėjusį mėnesį kilstelėjo visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., Latvijoje ir Estijoje – 0,7 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 5,9 proc., Latvijos – 7,7 proc., Estijos – 2,5 procento.

Sostinės vairuotojai sulauks naujovės – žadama, kad jau netrukus galės įsigyti specialius naktinius leidimus, kurie leis savo transporto priemones vakarais statyti specialiose aikštelėse. Be to, įvardijama, kiek ši paslauga galėtų kainuoti. Gyventojams susiduriant su problema prie daugiabučių namų vakarais surasti laisvą stovėjimo vietą savo automobiliui, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ („Judu“ – aut. past.

Dėl planinio remonto spalio 23–29 dienomis neveiks Lietuvą ir Švediją jungianti jūrinė elektros jungtis „NordBalt“. „NordBalt“ elektros prekybai nebus prieinama nuo pirmadienio 7 val. iki sekmadienio 18 val. Lietuvos laiku, pranešė Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad bus atlikti keitiklio stoties Klaipėdoje techninės priežiūros darbai.

Keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos pradės kursuoti kitų metų pradžioje, pranešė Susisiekimo ministerija. Ministras Marius Skuodis sako, jog traukinys vyks per Šiaulius, taip pat diskutuojama ir dėl reiso per Daugpilį.  „Šiaurinės Lietuvos savivaldybės rodo didelį susidomėjimą ir norą, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą kursuotų per Šiaulius, taip pat paraleliai vyksta diskusijos dėl traukinių reisų į Daugpilį atnaujinimo.

Į Lietuvos rinką netrukus žengs naujas mažmeninės prekybos tinklas. Lietuviškas prekės ženklas „Maisto Logistikos Centras“ jau lapkričio 2 dieną atidarys pirmąjį savo prekybos centrą Vilniuje, Architektų g. 11, o kitais metais planuojama ir aktyvesnė plėtra. Prekybos tinklo atstovai teigia, kad pagrindinis jų išskirtinumas – itin žemos kainos, leidžiančios nelaukti akcijų, ir vietinių produktų asortimentas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 0,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – 2,4 proc. – tai buvo didžiausias augimas visoje ES. Tuo metu Estijos ekonomika per metus (balandį-birželį, palyginti pernai tuo pat laiku) smuko 3 proc.

Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“ veiklą atnaujins ne anksčiau kaip kitų metų balandį, pranešė jo operatorė – Suomijos dujų perdavimo įmonė „Gasgrid“. „Anksčiausia galima dujotiekio „Balticconnector“ paleidimo data būtų 2024 metų balandžio pradžia“, – teigiama penktadienį „Gasgrid“ interneto svetainėje paskelbtame pranešime.  Anot jo, tiek laiko prireiks suplanuoti ir atlikti remontą.

Lietuvos prekybos rinkoje netrukus gali išnirti naujas veidas – vokiško kapitalo prekybos tinklas „TEDi“.  Apie tai, kad prekybos tinklas gali įžengti į Lietuvą, pastebėjo „Pricer.lt“ masto krypties vadovas Petras Čepkauskas. „Apsilankiau Lenkijoje, užsukau į #tedi tinklą. Kiek panašus į #tiger, #thomasphillips, gal kiek į #pepco tik mažiau rūbų, o daugiau, taip vadinamų „needfull things“, – socialiniame tinkle rašė P. Čepkauskas.

Nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsiperka Lenkijoje, ypač prieš išeigines ir šventines dienas. Žmonės pasakoja, kad dabar ten nebereikia ir vykti, galima apsipirkti internetu. Gyventojai, apsiperkantys tose pačiose parduotuvėse kaip ir Lietuvoje, skaičiuoja, kad Lenkijoje ne tik pigiau, bet ir apsipirkti paprasčiau. Šiuo metu pigiausias žvakių papildymas šio tinklo parduotuvėje atsieina maždaug 0,45 euro, jei skaičiuotume oficialiu euro ir zloto santykiu, o Lietuvoje – 0,6 euro.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, palyginamosiomis kainos sumenko 0,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Metinis prekybos nuosmukis užfiksuotas jau aštuntą mėnesį iš eilės. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninė prekyba, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis susitraukė 0,3 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per mėnesį sumažėjo 0,7 proc., per metus – išaugo 3,6 procento.

Penktadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Plungės rajone atidarė bendruomeninius vaikų globos namus. Bendruomeniniai vaikų globos namai steigiami tam, kad tėvų globos netekę vaikai galėtų gyventi aplinkoje, kuo artimesnėje šeimai. Plungės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvens 8 vaikai, tarp kurių ir turintys negalią, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Atidarydama kiekvienus tokius namus jaučiuosi ypatingai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kaščiūnas sako, kad siekiant geriau apsaugoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą jau perkamos sistemos, leisiančios geriau kontroliuoti galimas grėsmes po vandeniu.

Kazachstano prekybos ministerija neigia uždraudusi prekių eksportą į Rusiją kaip Vakarų sankcijų dalį, vienam ministerijos pareigūnui anksčiau pareiškus, kad buvo uždraustas daugiau kaip 100 prekių, įskaitant dronus, išvežimas iš šalies. Ketvirtadienį vietos žiniasklaida citavo prekybos ministro pavaduotoją Kairatą Torebayevą (Kairatą Torebajevą), teigusį, kad Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 prekes, įskaitant dronus, jų elektroninius komponentus, specialią įrangą ir mikroschemas.

Vykdant Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinės Rasų seniūnijos dalies ir pietinės Vilkpėdės seniūnijos dalies individualių namų gyventojų konteinerių ženklinimą gyventojų prašoma juos išstumti į gerai matomą ir darbuotojams pasiekiamą vietą. Nuo šio rudens daugiau vilniečių galės rūšiuoti pakuočių atliekas.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadove siūloma skirti laikinai įstaigai vadovaujančią direktoriaus pavaduotoją Audronę Mikalauskienę. Į pareigas ji būtų skiriama penkerių metų kadencijai, o darbą padėtų spalio 27 dieną, nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.  BNS, remdamasi šaltiniais, rugsėjį skelbė, kad A. Mikalauskienė laimėjo įstaigos vadovo atranką. Sprendimą dėl jos paskyrimo turi priimti Vyriausybė.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba dar kartą atmetė mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą numatyti 120 eurų kompensaciją tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius, negavę vietos valstybiniuose. Šį klausimą meras grąžino svarstyti pakartotinai, nes praėjusį posėdį taryba pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) siūlymui, jog kompensacija turėtų siekti 25 eurus, nors anksčiau buvo išreiškusi palaikymą R. Duchnevičiaus projektui.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Nepriklausomas ekspertas, buvęs finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad saugumo situacijai pasikeitus dabartinio finansavimo gynybai neužtenka.

Kauno savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje antradienį pirmą kartą surengta tarybos mažumos valanda. Opozicija aktyviai klausinėjo apie svarbiausius miesto projektus ir procesus, taip pat buvo paliestas mažų emisijų zonos apmokestinimas. Administracijos direktoriaus pavaduotojas kiek praskleidė, kaip ketinama organizuoti šią rinkliavą. Paskutiniu klausimu šiandienos posėdžio darbotvarkėje buvo įtraukta tarybos mažumos valanda.

Europos Komisija pranešė uždegusi žalią šviesą JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ siekiui už 43 mlrd. JAV dolerių perimti biotechnologijų bendrovę „Seagen“, kuri specializuojasi inovatyvaus vėžio gydymo srityje. EK pabrėžė, jog atlikusi rinkos tyrimą nusprendė šiam sandoriu „besąlygiškai pritarti“, nes jis nekelia susirūpinimo dėl konkurencijos ir neturės neigiamo poveikio atitinkamo gydymo kainoms.

Gyventojų saulės elektrinės rugsėjį pagamino 22 proc. daugiau elektros nei prieš metus, o trečiąjį ketvirtį jų gamyba buvo panaši, kaip ir pernai tuo pat laiku, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas pastebi, kad iš pažiūros saulės šiemet buvo gana nemažai, bet elektros gamyba atspindi tikrąją orų situaciją.

Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 pavadinimų prekes, kurios gali būti panaudotos kare Ukrainoje, skelbia Kazachstano žiniasklaida. Šios Vidurinės Azijos valstybės prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), praėjusio mėnesio pabaigoje per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) Berlyne pažadėjo, kad Kazachstanas nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 29,9 mlrd. eurų – 10,2 proc. daugiau nei prieš metus.  Labiausiai investicijos augo Marijampolės (49,4 proc.), Telšių (46,6 proc.) ir Kauno (23,8 proc.) apskrityse, o mažėjo – Utenos (16,4 proc.) ir Panevėžio (15 proc.) apskrityse, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia investuota Vilniaus apskrityje – 22 mlrd. eurų arba 73,6 proc. visų šalies TUI, Kauno apskrityje – 3,1 mlrd.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įdiegė automatinio gamybos valdymo sistemos programinę įrangą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais projektų. Įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.

Raseinių meras Arvydas Nekrošius sako, jog Seimui priėmus naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį savivaldybės negautų daug įplaukų. Be to, anot jo, mokestis didintų savivaldos išlaidas ir administracinį aparatą.  Tuo metu Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, jeigu antram ar tolesniam būstui būtų taikomas 1 proc. tarifas, į savivaldybės biudžetą įplauktų apie 90 mln. eurų. Dabar iš komercinio NT į sostinės biudžetą surenkama 56 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naująja viceministre skirs dabartinę savo patarėją Neringą Morozaitę-Rasmussen – ji kuruos talentų politikos ir inovacijų klausimus. N. Morozaitė-Rasmussen pakeis atsistatydinusią viceministrę Eglę Markevičiūtę, pranešė ministerija. „Talentų pritraukimas ir inovacijų skatinimas yra vieni iš ministerijos prioritetų, padedančių stiprinti Lietuvos ekonomiką ir kurti daugiau galimybių šalies verslams.

Seime penktadienį vyks žemės ūkio diena ir kaimo sueiga, kurioje bus aptartos kaimo ir žemės ūkio perspektyvos po 2024 metų. Kaip BNS teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, renginio tikslas yra identifikuoti ir aptarti žemės ūkio ir kaimo problemas, į kurias atsižvelgtų partijos, rašydamos rinkimų programas artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

Penktadienį pradėta dviračių ir pėsčiųjų tako kelyje Kretinga-Vydmantai rekonstrukcija, kurią tikimasi užbaigti kitą vasarą. Beveik 5 kilometrų ilgio naujasis takas kelyje Šiauliai–Palanga susijungs su Vydmantuose jau esančia trasa, vedančia į Palangą, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, kad naujas takas yra svarbus, nes juo naudosis ne tik į kurortą atvykstantys poilsiautojai, bet ir Kretingos bei Palangos gyventojai.

Pirmą lapkričio savaitę lietuviai turės net dvi laisvas šventines dienas, t. y. lapkričio 1-ąją arba Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Tad pasiėmę 3 atostogų dienas laisvą turės visą savaitę. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja rekordinius kelionių užsakymus. Jų teigimu, šis laikotarpis, renkantis atostogas, yra vienas populiariausių. Pašnekovai įvardijo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, keliauja tiek lėktuvais, tiek autobusais. 98 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko nuo 4,7 iki 4,5 proc., vyrų – nuo 8,2 proc. iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,4 tūkst. bedarbių, iš jų 21,4 tūkst. buvo moterys, 39 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,1 tūkst., per metus – 5,7 tūkstančio.

Šveicarijos farmacijos milžinės „Roche Holding“ pardavimų pajamos per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 6 proc. iki 44,05 mlrd. frankų, nurodoma bendrovės pranešime. Vien tik diagnostikos padalinio įplaukos sunyko 25 proc. iki 10,43 mlrd. frankų, o tai lėmė aukštos bazės efektas, nes per pandemiją dėl didelės COVID-19 testų paklausos šis verslas buvo smarkiai išsiplėtęs. Vaistų padalinio pajamos didėjo 1 proc. iki 33,62 mlrd. frankų.

Keturios Žemaitijos savivaldybės jungiasi į pirmąją tokią šalyje regioninę sistemą ir savo gyventojams keliones autobusais siūlo nemokamai arba už eurą per mėnesį, ketvirtadienį pranešė LRT televizija. Nuo šių metų spalio už eurą per mėnesį galima keliauti po Tauragę, Pagėgių, Šilalės, Jurbarko rajonus. „Tikslas buvo darbo vietų pasiekiamumas. Buvo sukurti prieš metus, praeitais metais rugsėjo 1 dieną, septyni nauji regioniniai maršrutai, kurie jungia vieną savivaldybės miestą su Taurage.

Loterijų organizatoriai išmokėjus laimėjimus pirmąjį šių metų pusmetį gavo 30,85 mln. eurų bendrų pajamų (angl. gross gambling revenue – GGR) – 15,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (26,76 mln. eurų).  „Augimo tendencijos“, – ketvirtadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos bendrame posėdyje sakė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys. Tarnybos duomenimis, šiemet išplatinta 49,82 mln. loterijos bilietų, arba 7,9 proc.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo atitinkamai 1 ir 2 centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Spalio 9–16 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,56 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,58 euro. Vidutinės degalų kainos dvi savaites iš eilės mažėja pirmą kartą nuo liepos pradžios, pastebi LEA.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ pranešė įplaukas trečiąjį metų ketvirtį padidinusi 9 proc., tačiau grynąjį pelną sumažinusi beveik perpus. Pasak bendrovės pranešimo, grynasis pelnas liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko nuo 3,29 mlrd. iki 1,85 mlrd. JAV dolerių, o suderintas pelnas akcijai siekė 0,66 dolerio. Pardavimų pajamos didėjo nuo 21,54 mlrd. iki 23,35 mlrd. dolerių. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai prognozavo vidutiniškai 24,2 mlrd.

Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų milžinė „Pernod Ricard“ pranešė įplaukas savo finansinių metų pirmąjį ketvirtį sumažinusi 8 proc., šių metų pavasarį nutraukusi visos savo produkcijos tiekimą Rusijai, taip pat smukus organiniams pardavimams Kinijoje ir JAV. Anot pranešimo, pardavimų pajamos liepos-rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumenko nuo 3,31 mlrd. iki 3,04 mlrd. eurų, organiniams pardavimais mažėjus 2 procentais.