Šios Vidurinės Azijos valstybės prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), praėjusio mėnesio pabaigoje per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) Berlyne pažadėjo, kad Kazachstanas nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų. Toks patikinimas nuskambėjo kilus įtarimams, kad Maskva vis dar gauna gyvybiškai svarbių prekių per Kazachstaną.
Valstybinė naujienų agentūra „Kazinform“ cituoja prekybos viceministrą Kairatą Torebajevą, kurio žodžiais šių eksportuoti uždraustų prekių sąraše – „dronai, jų elektroniniai komponentai, speciali įranga ir lustai“, tai yra prekės kurios gali būti panaudojamos karinėse operacijose. Ribojimai įvedami tiek Kazachstano, tiek užsienio gamintojų produkcijai.
Kazachstanas palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Maskva, tačiau nepritaria Rusijos invazijai į Ukrainą, pradėtai praėjusių metų vasarį.
Šį neišprovokuotą karą pradėjusi Rusija dėl to patyrė precedento neturinčią sankcijų virtinę, Vakarams siekiant pakenkti jos ekonomikai ir apriboti jos galimybes įsigyti karinės paskirties aukštųjų technologijų prekių.
Kazachstanas apie karinės paskirties prekių tiekimo Rusijai nutraukimą paskelbė dar pernai gegužę. Tačiau jo Užsienio reikalų ministerija pripažino, kad kai kurios privačios įmonės ir toliau reeksportuoja draudžiamas prekes, kurios galiausiai patenka į karo zoną Ukrainoje, ir tikino, kad bandoma tokius sandorius stabdyti.
Kita vertus, Kazachstanas nėra vienintelė valstybė, kurias Vakarai įtaria padedant Rusijai apeiti sankcijas – į ją draudžiama produkcija gali būti gabenama per dar kelias buvusias sovietines respublikas, taip pat per Turkiją, Kiniją, Jungtinius Arabų Emyratus.