Vilniuje miesto savivaldybė ir „Vilniaus šilumos tinklai“ spalio 16 d. pradėjo šildymo sezoną.
„Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas vardijo, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, energetinis pastato efektyvumas, šilumos kaina ir klientų šilumos vartojimo.
„Atsižvelgiant į galimą šilumos suvartojimą, preliminariai prognozuojame, kad 50 kv. m. buto, esančio energetiškai neefektyviame, t. y. senos statybos daugiabutyje, spalio mėnesio šildymo sąskaita vidutiniškai galėtų siekti 45 eurus, tuo metu renovuotame ar naujos statybos bute – vos 28 eurus.
Kalbant apie sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šildymą, svarbu suprasti, kad jos dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir konkrečiame daugiabutyje suvartoto šilumos kiekio. Šilumos energijos suvartojimą lemia keli veiksniai: lauko oro temperatūra, kuriai daryti įtakos negali nei šilumos tiekėjas, nei patys gyventojai, taip pat konkretaus daugiabučio energetinis efektyvumas ir individualūs šilumos vartojimo įpročiai“, – komentavo bendrovės atstovas.
Renovuotų ar naujų daugiabučių sąskaitos mažesnės
L. Jakubauskas pastebėjo, kad energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojai visada moka mažesnes sąskaitas už šildymą.
„Tokia tendencija išlieka kiekvienais metais, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio svyravimų. Praėjusį šildymo sezoną šalčiausias mėnuo buvo gruodis, tačiau net ir išoriškai panašiuose daugiabučiuose už 50 kv. metrų buto šildymą klientai mokėjo skirtingai.
Pavyzdžiui, senuose, energetiškai neefektyviuose namuose gyvenančius klientus vidutiniškai pasiekė apie 124 eurų dydžio sąskaita, kai tuo tarpu renovuotų namų daugiabučiuose vidutinės sąskaitos buvo 40 proc. mažesnės – 63 eurų. Naujos statybos daugiabučių namų gyventojams to paties ploto buto šildymas kainavo dar mažiau – 38 eurus“, – skaičiavo bendrovės atstovas.
Anot jo, šie duomenys rodo, kad energetiškai efektyvių namų gyventojams išlaidos šildymui sudaro ženkliai mažesnę namų ūkio biudžeto dalį.
„Geriau izoliuotuose daugiabučiuose, kurie turi efektyviai veikiančius šilumos punktus, šilumos, užtikrinančios komfortišką temperatūrą kambariuose, sunaudojama mažiau.
Senuose daugiabučiuose nemažai šilumos yra iššvaistoma per nesandarias sienas ar kitas pastato konstrukcijas. Esame atlikę termovizinį tyrimą, kuomet lyginome išoriškai identiškai atrodančių daugiabučių šilumos pralaidumą. Rezultatai parodė, kad tų daugiabučių namų, kurie daug šilumos išspinduliuoja per nesandarius langus, sienas, gyventojai suvartoja daugiau šilumos energijos, vadinasi, ir moka didesnes sąskaitas“, – atkreipė dėmesį L. Jakubauskas.
Sąskaitų sumų įvardinti negalėjo
Tuo metu Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai nesiryžo prognozuoti, kokios sąskaitos lauks gyventojų. Anot jų, sąskaitas gyventojai gaus kitą mėnesį, tuomet ir paaiškės, kiek jiems teks mokėti.
Kauno miestas šildymo sezono pradžią paskelbė spalio 16 d. „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus komunikacijos projektų vadovė Ieva Kudaševičiūtė teigė, kad sąskaitų dydžius spalio mėnesiui įmonė paskaičiuos jam pasibaigus, kai bus aiškus visas suvartotos šilumos kiekis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad spalio mėnesį šilumos kaina Kaune yra mažiausia Lietuvoje – siekia 5,57 ct/kWh ir palyginti su praėjusių metų spaliu yra apie 41 proc. mažesnė“, – komentavo bendrovės atstovė.
„Klaipėdos energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius irgi tikino, kad šiuo metu duomenų apie sąskaitų dydžius neturi. Šildymo sezonas Klaipėdoje prasidėjo spalio 18 d.
„Pirmąsias sąskaitas už šildymą gyventojai gaus spalio antroje pusėje. O mes įprastai apibendrintą informaciją apie sąskaitų dydžius susivedame į ataskaitas po 10 mėnesio dienos“, – komentavo bendrovės atstovas.
Šiluma pasirūpinti gali ir patys gyventojai
L. Jakubauskas patarė pasirūpinti būsto sandarumu.
„Tai daliai gyventojų, kurie gyvena senos statybos būstuose, mes, kaip ir visuomet, rekomenduojame domėtis, kaip jų namo administratoriaus samdomo šilumos punkto prižiūrėtojas paruošia vidaus šildymo sistemą, t.y. kaip sureguliuoja, įdiegia tam tikrus balansinius sprendimus.
Gyventojai turbūt irgi turėtų patys turėtų atkreipti dėmesį į savo būsto langų sandarumą, apšildinimą, taip pat rekomenduojama patikrinti ir lauko durų, rūsių sandarumą“, – teigė pašnekovas.
„Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis taip pat antrino, kad sienų, stogo, rūsio patalpų apšiltinimas izoliacinėmis priemonėmis, kompleksinė namo renovacija – geriausia šilumos taupymo priemonė.
„Pakankamai efektyvu yra ir šiuolaikiškai sutvarkyti šildymo sistemas: įsirengti automatinį šilumos punktą, pastate subalansuoti šildymo sistemą, butuose ant radiatorių sustatyti šilumos reguliatorius. O paprasčiausios priemonės, ką kiekvienas klaipėdietis gali padaryti savo bute ar biure, tai prieš šildymo sezoną patikrinti ir sutvarkyti langų tarpines, jei langai seni – užsandarinti juos papildomai.
Patartina neužstatyti radiatorių baldais, už radiatorių užkišti folijos ekranus, kad šiluma būtų nukreipiama į patalpų vidų, o ne šildytų laukinę sieną. Šildymo sezono metu labai svarbu, kad rūsio, laiptinių langai ir durys būtų uždarytos, nes šiluma iš pastatų išgaruoja per nesandarias bendro naudojimo patalpas – laiptines, rūsius, pastoges“, – kalbėjo R. Baltuonis.
