Verslas

Susisiekimo ministerija patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ Panevėžio geležinkelio mazgo sprendinį su tarptautine keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje, šalia aplinkkelio bei su papildomu miestą kirsiančiu ruožu. Taip pat numatyta vėžę patraukti arčiau siaurojo geležinkelio – tai leis išsaugoti anksčiau numatytus nugriauti 23 privačius namus, trečiadienį pranešė ministerija.

Statybos apimtys euro zonoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,1 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Liepą augimas per metus, patikslintais duomenimis, siekė 1,2 procento. Pastatų statybos apimtys rugpjūtį per metus sumenko 0,6 proc. (liepą didėjo 0,9 proc.), o inžinerinių įrengimų statybos apimčių augimas sulėtėjo iki 2,6 proc. (nuo 3,7 proc.). Iš didžiausių euro zonos ekonomikų statybų aktyvumas krito Prancūzijoje (2,1 proc.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui skirta dar 928 mln. eurų europinės  paramos, pranešė bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Finansavimas skirtas pirmiesiems maždaug 130 km sankasos statybos darbams.  Apie Europos Komisijos skirtą 928 mln. eurų paramą projektui pranešta birželį, Lietuvai iš šios sumos numatyta 394 mln. eurų.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Kinija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 4,9 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas sulėtėjo nuo 6,3 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau viršijo analitikų lūkesčius, kurių vidurkis pagal AFP apklausas buvo 4,3 proc., o pagal „Bloomberg“ – 4,5 procento. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) ekonomika paaugo 1,3 procento. Balandžio-birželio BVP, patikslintais duomenimis – 0,5 proc.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ grynoji skola šiuo metu siekia beveik 1,5 mlrd. eurų, sako grupės finansų direktorius Jonas Rimavičius. Pasak jo, skolos metinį augimą maždaug milijardu eurų lėmė išaugusios energetikos kainos.   „Rusijos karo kontekste augant energijos kainos „Ignitis grupė“ jų išaugimą finansavo savo balansu ir neperkėlė pabrangimo vartotojams, atitinkamai vartotojų skola grupei augo.

Minint Atšvaitų dieną Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijuoja tęstinę švietimo kampaniją vyresnio amžiaus žmonėms „Kaip gerai, kad mane matai“. Šiais metais akcija startuos Vilniaus mieste ir rajone, ateityje plėsis į kitus Lietuvos miestus ir miestelius. Akcijos metu, siekiant atkreipti dėmesį į senjorų pažeidžiamumą keliuose, skirtingų miestų ir miestelių viešose erdvėse bus dalinami atšvaitai, pasakojama apie jų svarbą, rašoma pranešime spaudai.

Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog vietoj atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei, tam pritaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien atskiras priedangas, atskiras slėptuves išlaikyti atskirai yra daug brangiau nei ten, kur didelė žmonių koncentracija sostinėje, kad pradėti projektuoti ir statyti metro.

Europos Sąjungos valstybių narių energetikos ministrams pagaliau pavyko susitarti dėl elektros energijos rinkos reformos projekto, skelbia Prancūzijos naujienų agentūra AFP ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pagal šį projektą Bendrijos narės būtų skatinamos ilgalaikėmis sutartimis gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o „žaliosios“ energijos gamintojams būtų mokamos kompensacijos, jei elektros kaina rinkoje kristų žemiau numatytosios, tačiau jei ji taptų ...

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovo atrankos konkursą laimėjo Tomas Misevičius. Darbą jis pradės baigus patikrinimo procedūras, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad iš naujojo vadovo tikimasi sklandaus ir greito skaitmenizavimo politikos formavimo.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Keturi Lietuvos baterijų parkai trečiadienį pradėjo teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Jų bendra galia siekia 200 megavatų (MW).  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, ši elektros kaupimo sistema užtikrins Lietuvos energetikos sistemos saugumą, stabilumą ir nepertraukiamą veiklą.

  Seimui tęsiant svarstymus dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia diskusijose pasigendanti argumentų bei savivaldos balso.  „Diskusijoje (dėl NT mokesčio – BNS) aš pasigendu argumentų, labai daug yra emocijų. Visu pirma, reikia aiškiai pasakyti, kad tai nėra naujas mokestis. Nekilnojamo turto mokestis yra ir dabar, tiesiog jis yra koreguojamas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 86,9 mln. eurų pajamų – 3,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir pritaikius IFRS 16 efektą (EBITDAaL) siekė 36,5 mln. eurų – 19 proc. daugiau nei pernai, trečiadienį pranešė bendrovė.   Teigiama, kad trečiojo ketvirčio rezultatus lėmė nuosekliai didėjantis verslo klientų skaičius bei augantis duomenų vartojimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pirmadienį baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2–16 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet spalio 17 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.  „Aš tikiuosi, kad ta diena bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys. (...) Mes tuo metu jau turėsime išvystytos žymiai daugiau vėjo energetikos mūsų šalyje, mūsų pievose ir laukuose, bus žymiai daugiau saulės elektrinių, ir jos mums pagamins tiek elektros, kiek suvartojame“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ baterijų parkai trečiadienį bendra 200 megavatų (MW) galia pradeda teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. „Baterijos yra vienas iš pagrindinių mūsų energetinio saugumo komponentų. Galime pasidžiaugti, kad sėkmingai įgyvendinome tokį didelį projektą ir mūsų baterijos šiuo metu yra didžiausios Europoje“, – interviu BNS šią savaitę sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vilniuje trečiadienį vyks Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) organizuojamas kasmetinis kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų tinklo susitikimas.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Ministerija teigia, kad dabar tokios atsakomybės nėra numatyta, todėl gana dažnai pažeidimus nustačiusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali taikyti baudų.

Lietuvoje artėjant žiemos laikotarpiui, kiekvienas vairuotojas dar rudenį privalo neužmiršti atlikti svarbios pareigos – pasikeisti vasarines padangas. Tačiau specialistai ir pareigūnai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik pakeisti padangas, bet ir atlikti papildomų užduočių. Automobilio priežiūra ir tinkamas eksploatavimas su žieminėmis padangomis gali užtikrinti saugumą kelyje. Tačiau kai kurie vairuotojai tam neskiria pakankamo dėmesio.

Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė siūlymui, jog gyventojams būtų taikomas vienodas atsiskaitymas už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių. Už pasiūlymą, kad dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama, būtų taikomas ir vėjo elektrines nuomojantiems gyventojams, balsavo keturi komiteto nariai, tiek pat – prieš ir trys susilaikė, todėl jam buvo nepritarta.

Lietuva yra aštunta pasaulyje tarp geriausių pagal nuotolinio darbo sąlygas šalių. Pernai  šalis buvo penkta.  Lietuvių įkurtos kibernetinės saugos sprendimų bendrovės „Nord Security“ įmonės „NordLayer“ (anksčiau – „NordVPN Teams“) sudarytas indeksas rodo, kad Lietuvos vertinimas yra 0,808 balo (maksimalus – 1 balas), skelbia bendrovė.

Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ trečiąjį šių metų ketvirtį patyrė grynųjų nuostolių dėl nurašymų, susijusių su JAV debesų kompiuterijos operatorės „Vonage Holdings“ įsigijimu. Anot bendrovės pranešimo, kad liepos-rugsėjo mėnesiais grynieji nuostoliai siekė 30,67 mlrd. švediškų kronų, palyginti su 5,21 mlrd. švediškų kronų grynuoju pelnu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Vienkartiniai nurašymai dėl „Vonage“ įsigijimo sudarė 31,9 mlrd. kronų.

Du konservatoriai siūlo leisti savivaldybėms nuo 2025 metų vėjo jėgainėms nustatyti perpus mažesnius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus nei po svarstymo yra pritaręs Seimas.  Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05-2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05-4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc.

Skaitmeniniam bankui „SME Bank“  Lietuvos bankas (LB) skyrė 170 tūkst. eurų baudą už pažeidimus valdant kredito rizikas. LB teigimu, priimdamas sprendimus skolinti, „SME Bank“ neužtikrino, kad būtų laikomasi skolininko kreditingumo vertinimo reikalavimų.

Vilniaus miesto savivaldybė šiais metais planuoja daugiau nei 20 švietimo, sporto, kultūros įstaigų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų aprūpinti nutolusiomis saulės elektrinėmis – Aplinkos projektų valdymo agentūra tam skyrė 13,9 mln. eurų. Saulės energiją naudos ir pati savivaldybė, Vilniaus Rotušė, Energetikos ir technikos muziejus, o per ateinančius metus šia energija bus aprūpinta daugiau nei pusė savivaldybės mokyklų ir darželių, pranešė savivaldybė.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“, įplaukas trečiąjį metų ketvirtį išauginusi beveik 7 proc., pagerino prognozes visiems šiems metams. Pasak JAV korporacijos pranešimo, per praėjusį metų ketvirtį grynojo pelno susižerta apytikriai tiek pat kiek ir prieš metus – 4,309 mlrd. dolerių, o suderinto pelno – 2,66 dolerio akcijai, pardavimų pajamoms augus 6,8 proc. iki 21,351 mlrd. dolerių.

Lenkijoje prieš sekmadienio rinkimus degalų kainos siekė mažiau kaip 6 zlotus (apie 1,34 euro) už litrą, tačiau lenkų žiniasklaida skelbia, kad jos neišvengiamai didės. Be to, įspėjama, kad kai kuriais atvejais už neteisingą degalų pylimą gali grėsti ir bauda. „RadioZet“ jau anksčiau pranešė, kad prieš rinkimus Lenkijoje atpigus kurui, kuris nė kiek neprilygo tuo metu nusistovėjusioms rinkos kainoms, vertė žmones savo automobiliuose užsipilti pilnus degalų bakus.

 Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš „Citibank“ skolinasi 50 mln. eurų. Paskola bus naudojama apyvartiniam kapitalui ir grupės likvidumui užtikrinti, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.  Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui iš „Citibank“ Londono padalinio skolintis 50 mln. eurų numatant neterminuotą bei neįpareigojantį limitą, be papildomų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių.

Mažmeninė prekyba Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pagyvėjo 0,7 proc., rodo Prekybos departamento antradienį paskelbti duomenys. Tuo tarpu Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – 0,3 proc. pagal „Trading Economics“ ir 0,2 proc. – pagal „The Wall Street Journal“ apklausas. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį mažmeniniai pardavimai didžiausio pasaulyje ekonomikoje augo 0,8 proc., o ne 0,6 proc., kaip skelbta anksčiau.

Valdančiosios koalicijos narei Laisvės frakcijai Seime siūlant neapmokestinti žmonių pagrindinio būsto, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įspėja, kad tokia tvarka būtų naudinga brangaus turto savininkams.  „Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko“, – BNS sakė M. Lingė.

Vilniuje viešinti Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina sako, kad trims Baltijos šalims reikia rasti galimybių greičiau įgyvendinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą.  „Rail Baltica“ projektas suteiks galimybę keleiviams keliauti ir kroviniams pervežti, bus svarbus karinio mobilumo klausimu. Turime surasti galimybių, kaip greičiau šį projektą įgyvendinti.

Klaipėdoje nuo trečiadienio pradedami šildyti daugiabučiai, pranešė Klaipėdos savivaldybė. Kiek anksčiau, nuo spalio 13 dienos, Klaipėdoje jau buvo pradėtos šildyti ugdymo įstaigos, taip pat savivaldybei pavaldžios socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos. Planuojama, kad šių metų šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjusiais metais. „Jau sulaukėme daugybės pastebėjimų, kad metas pradėti šildyti daugiabučius.

Kitąmet bus sutvarkyti privažiuojamieji keliai prie buvusių Kalvarijos bei Lazdijų pasienio su Lenkija punktų, žada susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, prieigas atnaujinti reikia dėl prastos jų būklės.  „Norime susitvarkyti Kalvarijos ir Lazdijų pasienio kontrolės punktus. Tikrai, kai kertame sieną, jie neatspindi Lietuvos vizitinės kortelės. Tai kitais metais juos galėtume iš esmės susitvarkyti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete teigė M. Skuodis.

Lietuvoje rugsėjį pirmą kartą įregistruota 13,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 4,3 proc. daugiau nei 2022 metų rugsėjį. Asmeninių automobilių buvo 12,3 tūkst., o lengvųjų komercinių – 854, remiantis išankstiniais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 65,9 proc., kai prieš metus – 68,6 procento.  Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 17,6 tūkst.

Atšalus orams, vis dažniau gyventojai dirbti negali, nes suserga patys arba turi slaugyti susirgusius artimus žmones. Jeigu dirbate oficialiai, tokiais atvejais jums priklauso ligos išmoka. Vis dėlto jos negausite, jeigu „Sodrai“ laiku nepateiksite prašymo. Praėjusiais metais apie 80 tūkst. dėl to galėjo prarasti apie 14 mln. eurų – vidutiniškai maždaug po 175 eurus kiekvienas.

Keliolika profesinės sąjungos atstovų antradienį minint Tarptautinę kovos su skurdu dieną Kauno Laisvės alėjoje surengė eiseną ir mitingą, reikalaudami valstybėje imtis priemonių skurdui mažinti. „Mes jau tradiciškai virš dešimt metų, ar daugiau žmonių, ar mažiau, vis tiek ją minime, nes manome, kad valdžiai tai yra labai nepatogus žodis ir jie vengia to žodžio, – BNS sakė eiseną ir mitingą organizuojančios Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis.

Strateginį plėtros planą iki 2030 metų įgyvendinantis Kaunas toliau žvalgosi darnių sprendimų susisiekimo srityje. Artimiausiu metu bus pradėta rengti galimybių studija dėl naujų didelio našumo viešojo transporto rūšių mieste. Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba vieningai palaikė tokią iniciatyvą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Plečia įdiegtų inovacijų sąrašą Šių dienų duomenimis, transporto sektorius sukuria 51 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto net ir priėmus naująjį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. tarifą.  Jis įregistravo tokį naujojo NT apmokestinimo modelio siūlymą, pranešė frakcija.   Pasak V. Mitalo, Lietuvoje daug sklandžiau veiktų mokestis, mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar.

Seimo Ekonomikos komitetui antradienį pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, jog taip bandoma atimti lėšas iš prioritetinių valstybės sričių, pavyzdžiui, švietimo, gynybos, gyventojų pajamų didinimo.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytojo konkursą, kurio laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, siūloma skelbti 2024 metų sausio 15 dieną, antradienį pranešė Energetikos ministerija.  Pasiūlymui dar turės pritarti Vyriausybė.  Ministerija skelbia, kad ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos ir vidutinės įmonės. Be to, konkurso laimėtojas turės skirti bent 5 mln.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

Lieka vos kiek daugiau nei pora mėnesių, kai nustos galioti daugybė anksčiau pasirašytų sutarčių dėl nepriklausomo elektros tiekimo. Nemažai jų pasirašytos tada, kai energijos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Jeigu gyventojai nesuskubs pasirašyti naujų sutarčių, tai jie gali permokėti. Tiesa, elektros tiekėjai per daug neatvirauja apie tai, kaip, palyginti su dabartinėmis, skiriasi naujos nepriklausomo elektros tiekimo kainos, pradėtos siūlyti klientams.

Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Per šią kadenciją bent keturis kartus buvome liudininkais, kaip valdantieji nori patuštinti Lietuvos žmonių kišenes.

Seimo Ekonomikos komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą.  „Pritarta bendru sutarimu, kitų nuomonių negirdžiu“, – posėdyje pranešė komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.    Komiteto sprendimą vertins Biudžeto ir finansų komitetas.

Prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai, naudojantys jo programėlę savo išmaniajame telefone, popierinių kvitų galės atsisakyti ne tik savitarnos, bet ir įprastose kasose. Spalio 17 d. prekybos tinkle įsigaliojusi naujovė pirkėjams suteiks galimybę patiems nuspręsti dėl popierinio kvito spausdinimo, o pasirinkusiems tvaresnį sprendimą – kvitas bus išsiųstas elektroniniu paštu, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Itin prastos būklės tiltų ir viadukų remontui 2024 metais numatyta skirti suma – 47 mln. eurų – yra negalutinė, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.   „Mes pasiruošę skirti lėšų tiek, kiek rinka bus pajėgi už racionalią kainą įgyvendinti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete, svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, teigė M. Skuodis.  Pasak jo, tiltams ir viadukams lėšų reikia maksimaliai, nes jie negali palaukti.

Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo investicijoms skirto kapitalo formavimo etapą – „BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) planuojamas dydis 200 mln. eurų, o trukmė – 20 metų.