Šiuo metu pigiausias žvakių papildymas šio tinklo parduotuvėje atsieina maždaug 0,45 euro, jei skaičiuotume oficialiu euro ir zloto santykiu, o Lietuvoje – 0,6 euro.
Taigi panašu, kad net ne maisto prekės, kurioms Lenkijoje taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokestis, yra kone ketvirtadaliu pigesnės nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, lenkai turi galimybę apsipirkti „Lidl“ parduotuvėje internetu, o lietuviai ne. Todėl prekes ir siunčiasi iš Lenkijos.
Lenkijoje „Lidl“ kainos mažesnės?
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga pasakojo, kad augina du vaikus. Tenka taupyti, todėl ji apsiperka Lenkijoje, kur pigiau.
„Atsiradus vaikams šeimos išlaidos tikrai padidėjo. Nemažą sumą tenka išleisti sauskelnėms ir drabužiams. Stengiamės taupyti, todėl stebime kainas, ieškome nuolaidų. Sauskelnes perkame „Lidl“ parduotuvėje, tačiau dažniau renkamės ne Lietuvos, bet Lenkijos parduotuves. Tų pačių sauskelnių kainos ten mažesnės. Pavyzdžiui, mažiausia pakuotė sauskelnių ten kainuoja apie 5 eurus.
Be to, dabar net nebūtina patiems važiuoti į Lenkiją. Ten „Lidl“ galima apsipirkti ir internetu, o prekes atsisiųsti į Lietuvą. Tai padaryti padeda ir visokios tarpininkavimo įmonės“, – sakė moteris.
Inga atkreipė dėmesį, kad ne tik lenkiškas „Lidl“ siūlo galimybę apsipirkti internetu, Vokietijoje irgi veikia internetinė parduotuvė.
Anot jos, Lietuvoje „Lidl“ irgi galėtų prekiauti internetu.
„Tokiu atveju prekių pasirinkimas būtų kur kas didesnis. O dabar parduotuvėse asortimentas kaskart keičiasi, o populiaresnes prekes žmonės tiesiog išgraibsto, jų nebelieka. Jeigu suspėji nubėgti ir nusipirkti, tada pasiseka, o jeigu ne – tenka laukti, kada vėl ta prekės pasirodys asortimente“, – pastebėjo Inga.
Tuo metu Lenkijos „Lidl“ moteris perka ne tik vaikiškas, bet ir namų apyvokos prekes, drabužius, buities prekes.
„Maistu jie neprekiauja, tik buities prekėmis. Gaila, nes į prekių krepšelį tikrai įsimesčiau ir mėgstamų maisto produktų.
Tačiau džiaugiuosi ir tuo, ką randu. Pavyzdžiui, neseniai įsigijau 3 kepimo formų rinkinį už 5,5 euro, virdulį už 27 eurus, virtuvės kombainą už 60 eurų, kalėdinių lempučių už 30 eurų, pagalvių rinkinį už 20 eurų“, – vardijo Inga.
Ji tikino, kad jau galvoja ir apie kalėdines prekes ir dovanas.
„Neplanavau dar ruoštis Kalėdoms, bet Lenkijos „Lidl“ jau pasiruošė šventėms. Todėl pasinaudosiu proga ir šiemet šventėms pasiruošiu iš anksto, kad vėliau nebereiktų stovėti kamščiuose ir stumdytis parduotuvėse“, – sakė Inga.
Vietoje internetinės prekybos savitarnos kasos?
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad prekybos tinklas yra atviras naujovėms ir nuolat jas diegia.
„Taip pat analizuojame rinką bei perspektyvas dėl el. prekybos veikimo šalyje. Bendradarbiaujame bei dalinamės praktikomis su kitomis „Lidl“ šalimis, kuriose el. prekyba jau įdiegta. Didelį dėmesį taip pat skiriame skaitmenizacijai.
Diegiame elektroninius kainolapius, tobuliname savitarnos kasų zonas, nes pastebime, kad naudojimasis jomis auga. Neseniai dalyje mūsų parduotuvių buvo įdiegtos ir XXL dydžio savitarnos kasos“, – pasakojo prekybos tinklo atstovė.
Ji teigė, kad Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas mobiliosios lojalumo programėlės „Lidl Plus“ plėtrai, tobulinimui bei naujų funkcijų diegimui.
„Dėmesį taip pat skiriame ir skaitmenizacijai, kuri leistų mūsų klientams apie geras kainas sužinoti dar patogiau – visai neseniai pristatėme atnaujintą mūsų interneto svetainę, taip pat didelį dėmesį teikiame elektroniniam kainų leidiniui bei patogių jo naudojimo sprendimų įgyvendinimui“, – komentavo L. Skersytė.
Lietuvių išlaidos Lenkijoje auga
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė remdamasi Lenkijos statistikos biuro duomenimis skaičiavo, kad lietuviai, pirmąjį šių metų ketvirtį, Lenkijoje išleido 310 milijonų zlotų (beveik 70 milijonų eurų).
„Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei pernai. Įdomu tai, kad, remiantis Lenkijos statistikos duomenimis, gyventojų, kurie važiuoja į Lenkiją, skaičius išaugo vos dešimtadaliu. Taigi, tai rodo, kad tie gyventojai, kurie važiuoja į Lenkiją, perka šiek tiek daugiau. Prekių krepšelis išaugo ir dėl infliacijos Lenkijoje – metinė infliacija metų pradžioje čia siekė beveik 20 proc.“ – komentavo ekonomistė.
Anot jos, nors suma, kurią tautiečiai išleidžia Lenkijoje ir išaugo, realios apsipirkimo apimtys tiek daug nepadidėjo.
„Tendencijos, kad sumos žymiai augtų, nėra. Priešingai, pandemijos laikotarpiu išleidžiamos sumos gerokai susitraukė ir tik dabar atsistato į buvusį lygį.
Žvelgiant į mūsų banko mokėjimų kortelių duomenis, tendencijos yra panašios. Pastebimas išleidžiamų pinigų apimčių didėjimas, tačiau tai yra labiau atsistatymas į prieš pandemiją buvusį lygį, taip pat yra ir sezoniškumo efektas. Vasarą gyventojai išleidžia daugiau nei žiemą“, – gyventojų išlaidas skaičiavo ekonomistė G. Ilekytė.
Siūlė įtraukti kelionės kaštus
G. Ilekytė teigė, kad žvelgiant į mokėjimų kortelių duomenis, lietuviai apie ketvirtadalį pinigų išleidžia maisto prekėms, apie 13 proc. – degalams, 15 proc. – drabužiams.
„Paslaugoms išleidžia pakankamai nežymią dalį – vos 7 proc. visų išleistų pinigų tenka restoranams, 4 proc. viešbučiams“, – sakė ekonomistė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nors lietuvių išleidžiamos sumos ir nėra mažos, tautiečių atsiskaitymai Lenkijoje sudaro kiek mažiau nei 2 proc. nuo visos mažmeninės prekybos Lietuvoje.
„Tai aiškus ženklas, kad vykimas apsipirkti pas kaimynus lenkus Lietuvoje masinio populiarumo kol kas nesulaukė. Galbūt jis yra populiaresnis tarp gyventojų, kurie gyvena arčiau Lenkijos sienos.
Tikėtis, kad tai kaip nors keičia prekybininkų kainodarą Lietuvoje, nevertėtų. Nebent parduotuvėse, kurios yra išsidėsčiusios šalia pasienio su Lenkija“, – komentavo G. Ilekytė.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – komentavo ekonomistė.
