Verslas

Latvijos Saeimos biudžeto ir finansų (mokesčių) komitetas siūlo įvesti mokestį, kurį mokėtų bankai, o jo tikslas būtų hipotekos paskolų gavėjų apsauga. Tokio mokesčio įvedimo siūlymą komitetas suformulavo svarstydamas Vartotojų apsaugos įstatymo pataisas, o jo esmė – 50 proc. nuolaida konsoliduotoms hipotekos paskolų palūkanoms vienerių metų laikotarpiui. Komitetas siūlo, kad mokestis sudarytų 0,5 proc.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti srautinio muzikos transliavimo paslaugą, pranešė įplaukas trečiąjį šių metų ketvirtį padidinusi labiau nei pranašavo analitikai – 11 proc., grįžusi į pelningą veiklą. Anot pranešimo, pardavimų pajamos per metus išaugo nuo 3,04 mlrd. iki 3,36 mlrd. eurų, agentūros „FactSet“ kalbintiems ekspertas prognozavus kiek kuklesnes – 3,33 mlrd. eurų. Paslaugos naudotojų per metus iki trečiojo šių metų pabaigos padaugėjo 26 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ ketina skolintis iki 70 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos apyvartiniam kapitalui užtikrinant grupės likvidumą. Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui sudaryti 70 mln. eurų dvejų metų trukmės kredito linijos sutartį su „Swedbank“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Sutartis bus pasirašyta artimiausiomis dienomis.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ nusprendė atsisakyti ir grąžinti 2016 metais Lietuvos banko bendrovei išduotą elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Tokį sprendimą antradienį priėmė įmonės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“. „Pasikeitus mokėjimų rinką reglamentuojantiems įstatymams, „Telia Lietuva“ teikiamoms ar ateityje planuojamoms teikti su mokėjimu susijusioms paslaugoms Lietuvos banko licencija nereikalinga“, – teigiama pranešime.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ trečiojo metų ketvirčio pardavimų pajamas ir pelną išaugino labiau nei tikėjosi rinka, didėjus produkcijos paklausai. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu 2022-ųjų laikotarpiu, grynasis pelnas augo nuo 2,83 mlrd. iki 3,09 mlrd. JAV dolerių. Suderintas pelnas akcijai siekė 0,74 dolerio ir viršijo agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozes, kurių vidurkis siekė 0,69 dolerio. Įplaukos didėjo nuo 11,06 mlrd.

Artėjant Vėlinėms žmonės tvarko kapus. Vieni tai daro patys, o kiti – samdo kapų tvarkytojus. Šie tikina, kad sulaukia ir paskutinės minutės prašymų sutvarkyti kapavietes, jie stengiasi įterpti naujus užsakymus, tačiau dalies paskutinės minutės užklausų tenka ir atsisakyti. Vienkartinis kapo sutvarkymas gali atsieiti iki 92 eurų.  Kapų tvarkymo įmonių atstovės pastebėjo, kad dalis žmonių laukė paskutinės minutės ir tik dabar suskubo užsisakyti paslaugas.

Į Saudo Arabijoje vykstantį investicijų forumą susirinkę bankininkai antradienį pareiškė, kad Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože gali suduoti skaudų smūgį pasaulio ekonomikai. Kai kurių svarbiausių susitikimo pranešėjų niūri nuotaika pabrėžė, kad konfliktas kelia grėsmę didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos bandymams diversifikuoti ekonomiką, atsisakant iškastinio kuro.

Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą koreguoti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, Seimo opozicijos atstovai sako, kad tai parodo politikų nemokėjimą susikalbėti viduje, o valdantieji tikisi, kad Lietuvai numatytos lėšos nebus įšaldytos.

Europos Komisijai teikdama atnaujintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų planą, Lietuva prašė daugiau nei dvejiems atidėti su mokesčių reforma susijusių tikslų terminą, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.  EK antradienį pranešė netenkinanti šio Lietuvos prašymo. „Šiame etape Europos Komisija pateikė Lietuvai preliminarias neigiamas išvadas dėl šio prašymo (...). Lietuva turi per vieną mėnesį pateikti savo pastabas.

Kurį laiką buvome įpratę manyti, kad pagal atlyginimų dydį lenkiame kaimynus latvius. O į lenkus žiūrėjome kiek pavydžiau, nes maisto ir kitų prekių kainos šioje šalyje – gerokai mažesnės, nei pas mus. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutinis lietuvis per praėjusius metus uždirbo mažiau nei vidutinis latvis. Tiesa, lenkus pagal šį rodiklį aplenkėme. Vis dėlto kainos Lenkijoje yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje ar Latvijoje.

Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė Europos Sąjungos Žemės ūkio tarybos posėdyje pasiūlė pradėti diskusijas dėl Rusijos žemės ūkio produkcijos importo į ES uždraudimo. Pasak Latvijos žemės ūkio ministerijos pranešimo, per pirmadienį vykusį posėdį A. Krauzė išreiškė susirūpinimą dėl rusiškų grūdų tiekimo ES rinkai ir paragino Europos Komisiją įvertinti to poveikį su Rusija besiribojančioms Bendrijos narėms bei visai ES grūdų pramonei.

Seime vis daugiau palaikymo sulaukia siūlymas 2024 metais keliams skirti 217 mln. eurų daugiau nei dabar numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte. Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitąmet  keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą: penki komiteto nariai iš 12-kos balsavo už, keturi valdantieji susilaikė.

Daugelio gyventojų vienintelis pajamų šaltinis pabaigus darbinę karjerą yra senatvės pensija. Jos dydis priklauso ne tik nuo sumokėtų įmokų dydžio, bet ir laiko, kiek metų jos buvo mokamos. Socialinio tinklo oficialioje paskyroje „Sodra“ paaiškino, kaip skaičiuojamas pensijų draudimo stažas ir kaip nuo jo priklauso pensijos dydis.

Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti sprendimą artimiausius penkerius metus nedidinti valstybinių miškų kirtimo normos – ji išliks tokia pat, kaip dabar, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, tai numatantis Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas įtrauktas į spalio 25 dienos posėdžio darbotvarkę.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad per dvi dienas trukusias derybas Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai pavyko pasiekti kompromisą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2024 metais.  Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).  „Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc.

Kriptovaliutos bitkoino kursas pakilo aukščiausiai nuo praėjusių metų balandžio – iki 35 tūkst. JAV dolerių, didėjat tikimybei, kad Jungtinėse Valstijoje visgi atsiras bitkoinų ETF (viešasis, akcijų biržose listinguojamas investicinis fondas), skelbia „Trading Economics“. Virtinė paraiškų dėl tokio fondo formavimo padidino spaudimą JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) pagerinti kriptovaliutos pasiekiamumą.

Europos Komisija (EK) antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų paketą.  Plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ baigė 37,4 mln. eurų vertės pirmąjį didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad iki kitų metų vasaros užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą išvalytas vanduo atitiks aukščiausius Europos standartus.  „Ši diena yra pusiaukelės taškas, kai pusė darbo padaryta, kad Vilniaus nuotekos būtų valomos ne kažkokiu vidutiniu lygiu, o aukščiausiu europiniu lygiu, tai pirmas etapas yra pabaigtas.

Pelno mokesčio tarifo kėlimas galėtų būti tarp variantų siekiant labiau didinti lėšas gynybai, nes vienintelis tvarus būdas tam – mokesčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tvarūs būdai (didinti išlaidas gynybai – BNS) yra vieninteliai pas mus – mokesčiai, kitų tvarių būdų nėra. (...) Siūlomas pelno mokesčio tarifo didinimas gali būti viena iš opcijų.

Graikiją per pirmus aštuonis šių metų mėnesius aplankė rekordiškai daug turistų, nepaisant karščio bangų ir gaisrų siautėjimo vasarą, rodo šalies centrinio banko paskelbti statistiniai duomenys. Sausį-rugpjūtį Graikija sulaukė 22,65 mln. turistų – 18,4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Jų skaičius 3,7 proc. viršijo per tą patį laikotarpį ikipandeminiais 2019-aisiais fiksuotą visų laikų rekordą.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdyboje dirbs narė Giedrė Gečiauskienė – ji bus atsakinga už klientų aptarnavimo ir finansavimo sprendimus. Tai jau penkta „Invegos“ valdybos narė.

Lietuvoje vykdoma masiškiausia dezinformacinė sukčių ataka – pasinaudojant žinomų naujienų portalų, įmonių vardais socialiniuose tinkluose jau daugiau kaip 7,5 mln. kartų ištransliuota melagingų žinių, informuoja dezinformacijos analizės centas „Debunk.org“. „Tai iki šiol didžiausio masto mums žinoma dezinformacinė ir finansinio sukčiavimo ataka“, – antradienį išplatintame pranešime sakė „Debunk.org“ vadovas ir dezinformacijos analizės ekspertas Viktoras Daukšas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė laisvietė Aušrinė Armonaitė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad ministerijai pavaldi įstaiga „Litexpo“ dalį pirkimų NATO viršūnių susitikimui vykdė neteisėtai, pranešime žiniasklaidai sako socialdemokratai. Pasak partijos atstovų, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada, kurioje konstatuojama, kad bemaž 9 mln. eurų vertės pirkimai renginiui organizuoti pažeidžiant įstatymą, turėtų sulaukti ir premjerės Ingridos Šimonytės įvertinimo.

Kelių finansavimui kitų metų valstybės biudžete galima numatyti dar 150 mln. eurų neatimant jų iš kitų sričių, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, finansavimas galėtų būti didinamas ir iš specialaus Kelių infrastruktūros fondo, dėl kurio apsispręsta prieš kelerius metus.

Paaiškėjus, kad Šimonių girioje kirtimas vykdytas turint neteisėtai išduotą leidimą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodė peržiūrėti visus miško kirtimo leidimus Utenos regione. Jis pasirašė raštišką pavedimą Valstybinei miškų tarnybai iki lapkričio 15 dienos detaliai išanalizuoti Utenos regione kirtimo leidimų išdavimo vyksmą, peržiūrėti kiekvieną atvejį, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Rudeniop į Kėdainius sugrįžusi seniai girdėta vagysčių banga nerimsta. Kėdainiečiai ir toliau praneša, kad vagys gręžia automobilių bakus ir siurbia degalus. Policija taip pat savo rengiamose įvykių suvestinėse informuoja, kad degalų vagysčių atvejų mūsų mieste ir rajone išties fiksuojama nemažai. Paskutinis jų – savaitgalį. Automobilio bake – skylės Spalio 21 dieną Bendrasis pagalbos centras sulaukė kėdainiečio skambučio. Jis pranešė šeštadienį, apie 11 val.

Antradienį vienas iš didžiausių šalies komercinių bankų vėl patiria problemų. Jo klientai negali prisijungti nei prie programėlės, nei prie interneto banko. Oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Luminor“ bankas praneša: „Mielas kliente, dėl techninių nesklandumų šiuo metu laikinai gali nepavykti prisijungti prie banko svetainės, interneto banko ir mobiliosios programėlės. Dirbame, kad išspręstume šią problemą, ir atsiprašome dėl nepatogumų.

Švediją ir Estiją jungiantį telekomunikacijų kabelį sugadino išorinė jėga, pirmadienį pranešė švedų vyriausybė. „Patvirtinta, kad kabelis buvo pažeistas dėl išorinės jėgos ar gadinimo“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Spalio 17 dieną Švedijos vyriausybė pranešė gavusi informacijos, kad buvo pažeistas abi šalis jungiantis telekomunikacijų kabelis, tačiau priežasties nustatyti nepavyko.

Vokietijos vartotojų pasitikėjimas, menkęs trečią mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią per pastaruosius septynis mėnesius lygį, skelbia „Trading Economics“. Didžiausios Vokietijoje rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ naujausiais duomenimis, ekonomikos perspektyvų indeksas, kurį sudarant dalyvauja apytikriai 2 tūkst. respondentų, per pastarąjį mėnesį nukrito nuo minus 26,5 punkto iki minus 28,1 punkto.

Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, dar per anksti nurodyti žalos Estiją bei Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ kaltininką. S. Niinisto pirmadienį lankydamasis Romoje suomių žurnalistams taip pakomentavo informaciją apie tyrimo metu atkreiptą dėmesį į su Honkongo vėliava plaukiojantį laivą „Newnew Polar Bear“. „Šiuo metu žinoma, kad šis kinų laivas ten buvo, tiksliau, virš tos vietos, kur padaryta žala. Tad tyrimas kreipiamas ten“, – sakė S. Niinisto.

Technologijų sektorių papildė dar viena naujovė – pristatyta nemokama „VoWi-Fi“ (angl. Voice over WiFi) paslauga. Nuo šiol bus galima be jokio papildomo mokesčio skambinti pasitelkus belaidį interneto ryšį, kuris užtikrins dar geresnę skambučių kokybę net ir tose vietose, kur visiškai neveikia mobilusis ryšys, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vienas aktualiausių šios naujovės pritaikymo pavyzdžių – naujos statybos namai ir biurai.

Nuo šiol visi „Apple Watch“ turėtojai Baltijos šalyse gali naudotis „Smart-ID“ programėle savo išmaniuosiuose laikrodžiuose, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Anot el. atpažinties paslaugas teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ atstovų, šiuo žingsniu siekiama, kad elektroninis pasirašymas ir autentifikavimas būtų dar patogesni. Net 75,5 proc. „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje išreiškė norą naudotis programėle savo išmaniajame laikrodyje, rodo naujausi bendrovės vidiniai duomenys.

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo „Right Bank Development Fund“ valdoma įmonė „Kvartalas“ gavo leidimą Vilniaus Konstitucijos prospekte, šalia viešbučio „Best Western“, statyti biurų pastatą, skelbia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Inspekcijos duomenimis, leidimas gautas spalio 19 dieną. Pagal britų bendrovės „Rogers Stirk Harbour + Partners“ ir Lietuvos „Unitectus“ parengtus projektinius pasiūlymus sklype Konstitucijos pr.

Vairuotojai, kurie už parkavimą priprato mokėti per mobilias programėles, nuo antradienio turės ištrinti ir iš naujo pridėti banko korteles. Viskas dėl tiekėjo pasikeitimo. „Nuo spalio 24 d., „m.Parking“ ir „m.Ticket“ programėlėse keičiasi mokėjimų banko kortelėmis tiekėjas“, – rašo SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie už paslaugas atsiskaito banko kortelėmis, reikės jas ištrinti ir po to pridėti iš naujo. Jokie pasikeitimai negalios už paslaugas mokantiems el.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės, nei esame pratę mokėti, tad, su neramumu laukiant šiųmečių kainų, verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Į Lietuvą ateinant JAV startuolių akceleratoriui „Plug & Play“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos startuolių rinka domisi ir daugiau tarptautinių vardų. „Mes nesustosime. Ne tik šis vardas („Plug & Play“ – BNS), bet ir daugiau vardų dabar domisi Lietuva.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Lietuvoje daugėja už ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą atsakingų organizacijų, tinkamai reaguojančių į kibernetinius incidentus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas sako, kad praėjusią savaitę kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx“ dalyvavusios ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovės pademonstravo gerėjančią reakciją į incidentus.

Ieškant ilgalaikių finansavimo šaltinių šalies gynybai reikia diskutuoti apie įvairias galimybes, įskaitant ir pelno mokesčio didinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, šiuo metu galima svarstyti visus pasiūlymus didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau jie turi būti aiškiai pagrįsti.

Bosnijos ir Hercegovinos žemės ūkio įmonė „I-TEH“ galės išieškoti apie 1,9 mln. eurų skolą iš  Austrijos bendrovių „Af tec beteiligungs“ bei „K-Uni“, Lietuvoje valdančių Marijampolės statybinių medžiagų gamybos įmonę „K-Uni Baltic“ (buvusi „Fixtec“). Pastarosios akcijas teismas jau areštavo. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 19-ąją leido Lietuvoje vykdyti Bosnijos ir Hercegovinos Banja Lukos aukštesniojo komercinio teismo sprendimą dėl skolos.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš JAV kapitalo medicinos technologijų bendrovės „Dexcom Lithuania“ siekia prisiteisti daugiau nei 0,5 mln. eurų skolą už patalpų įrengimą biurų miestelyje „Business Stadium“, antradienį skelbia „Verslo žinios“. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja biurų miestelio plėtra užsiimančios „Hanner“ antrinės įmonės „Promola“ ieškinį, kuriuo ji siekia iš JAV bendrovės prisiteisti 540 tūkst. skolą.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prezidentui siūlant įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaikus, reikėtų pasiūlyti ir pajamų šaltinius. Ministrė priminė, kad tokios lengvatos atsisakyta dar praėjusioje kadencijoje, kuomet Sauliaus Skvernelio Vyriausybė vietoje PNPD už vaikus pasiūlė mokėti vaiko pinigus. „Ta sistema yra išlikusi, kasmet vaiko pinigai yra indeksuojami. 2024 metų biudžete numatyta per 600 milijonų eurų vaikų pinigams mokėti.

Girdint nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, rengiamas naujas pasiūlymas jo modelio, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Citadele“ bankas pablogino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,3 procento. Birželį manyta, kad augimas sieks 3,1 procento. Tuo metu infliacijos prognozė padidinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., pranešė bankas. Banko ekonomistas Martinas Abolinas, teigia, kad Lietuvos BVP prognozės apkarpytos dėl aukštos palūkanų naštos poveikio ekonomikos aktyvumui bei energetikos kainų rizikų.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu rengiamas vasaros estrados kapitalinio remonto projektas. Kaip BNS informavo uostamiesčio vicemeras Algirdas Kamarauskas, numatomos tvarkyti teritorijos plotas – apie 8,8 hektaro. „Siekiama sutvarkyti visą amfiteatrą – sceną, dengtą stogu, bei žiūrovinę dalį. Projektuotojai siūlo išnaudoti amfiteatro užnugarį, ten įrengiant patalpas jaunimo organizacijoms, patalpas repeticijoms, sanitarinės, administracines patalpas“, – sakė A. Kamarauskas.

Švedijos ir JAV automobilių saugos įrangos gamintoja „Autoliv“ pranešė trečiojo metų ketvirčio įplaukas padidinusi 13 proc., grynąjį pelną – 27 procentais. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas išaugo nuo 106 mln. iki 134 mln. JAV dolerių, pardavimų pajamoms siekus 2,6 mlrd. dolerių. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai prognozavo vidutiniškai 152 mln. dolerių grynąjį pelną, 2,59 mlrd. dolerių įplaukas.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, plečianti tarptautinių pervežimų geografiją, atliko pirmuosius bandomuosius važiavimus Estijoje. Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius darbus, būtinus užsitikrinti vežėjo saugos sertifikatus Latvijoje ir Estijoje, pranešė įmonė.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėji padidėjo. Ji siekė 351,6 euro už toną – 3,8 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 0,5 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,5 proc. ir buvo 284,2 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 399,6 euro už toną – 3,1 proc. daugiau nei rugpjūtį.