Tuo metu infliacijos prognozė padidinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., pranešė bankas.
Banko ekonomistas Martinas Abolinas, teigia, kad Lietuvos BVP prognozės apkarpytos dėl aukštos palūkanų naštos poveikio ekonomikos aktyvumui bei energetikos kainų rizikų.
„Kalbant apie palūkanas, jų didinimas ekonomiką veikia su tam tikru vėlavimu. Todėl manome, kad ketvirtą 2023 metų ketvirtį bei 2024 metų pradžioje tiek Baltijos regione, tiek ir Vakarų valstybių makro rodikliuose vis labiau matysime palūkanų poveikį ir atitinkamai, mažesnį ekonomikos aktyvumą“, – pranešime sakė ekonomistas.
Banko ekspertai skaičiuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje sieks 6,6 proc. šiemet ir 5,9 proc. 2024 metais, o atlyginimai 2024 metais turėtų išaugti 5,4 procento.
Tuo metu 2024-aisiais Lietuvos ekonomika turėtų augti 2,3 proc., o infliacija turėtų siekti 2,5 procento. Nedarbo lygis kitais metais turėtų sumažėti iki 5,9 procento.
„Kitąmet svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą įneš pramonė, kuri 2023 metais tempė Lietuvos ekonomiką žemyn. Vertindami išankstinius indikatorius, jau dabar Lietuvos pramonėje matome vis daugiau pozityvių signalų, o ryškesnio jos atsigavimo tikimės 2024 metų pirmo ketvirčio pabaigoje, kai Europos pramonė iš naujo pradės gaminti prekes. Tai paskatins ir Lietuvos pramonės bei ekonomikos plėtrą“ , – teigė banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Skaičiuojama, kad 2024 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kils 6,8 proc., tam įtakos turės tiek minimalios algos padidėjimas, tiek ir žemas nedarbo lygis.
