Verslas

Neseniai gyventojai piktinosi, kad apsilankyti Paryžiaus Luvro muziejuje yra pigiau nei Pakruojo dvare. Tačiau dabar šio dvaro atstovai džiaugiasi, kad jų bilietai neatrodys tokie brangūs. Tiesa jie netapo pigesni – tiesiog Luvro muziejus nusprendė savo bilietų kainą padidinti. Pakruojo dvaro atstovai sutiko, kad pernykštis bilietų kainų panašumas sukėlė atgarsių susilaukusią diskusiją.

Tarnybiniu automobiliu važiuojate į darbą ir namo – vadinasi, gaunate pajamas natūra, todėl nuo šiol turėsite susimokėti mokesčius. Taip nusprendė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aptikusi, kad įmonių darbuotojai darbinėmis mašinomis keliauja ir po pajūrio kurortus, sustoja parduotuvėse, bet mokesčio nemoka. Nors teoriškai už pajamas natūra turėtų atsiskaityti darbuotojai, įmonių vadovai įsitikinę – pavaldiniai nesutiks, kad mažėtų jų alga. Taigi, našta guls ant įmonių pečių.

Besibaigiant ūkininkų protestui traktoriai po truputį palieka Lietuvos sostinę. Kaip informavo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas, technika jau išvažiavo iš sostinės Gedimino prospekto, o iki Vilniaus miesto ribų transporto priemones lydi policija. „Ką tik grįžau iš Gedimino pr., iš ten jau išvažiavo technika. Važiavimas vyksta pakankamai sklandžiai, nedidelių susipratimų būta, bet viskas vyksta pakankamai sklandžiai, turime visą dieną iki vakaro išvažiuoti.

Lietuvos pensijų fondai, tikėtina, patyrė nuostolių dėl privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galbūt padarytos finansinės žalos fondui, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai yra ne investavimo veiklos nuostoliai.  „Jie galbūt makromastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai.

Lietuvai svarstant įsigyti Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų, su jos vadovu susitikęs susisiekimo ministras Marius Skuodis sako aptaręs didesnį Lietuvos įsitraukimą ir aktyvesnį bendradarbiavimą.  „Pokalbių įvairiomis temomis, susijusiomis su aktyvesniu bendradarbiavimu, didesniu Lietuvos įsitraukimu, tikrai buvo labai daug, bet tai darbiniai pokalbiai, kurių plačiau komentuoti nenorėčiau“, – BNS penktadienį Klaipėdoje sakė ministras.

Nuo šių metų pradžios pusšimčiui sostinėje veikiančių įstaigų suteikta teisė teikti akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas. Jas nuo šiol galės gauti daugiau nei 1 tūkst. vilniečių. Kartu didinamas ir vaikų dienos centrams skirtas finansavimas – tam šių metų savivaldybės biudžete suplanuota 1 mln. eurų.  „Šiemet prie didelio vaikų dienos centrų tinklo Vilniuje prisijungė net 14 naujų įstaigų.

Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad teismui neišnagrinėjus ir nepateikus papildomo išaiškinimo, ar turėtų būti naikinami leidimai kirsti mišką, gauti iki nutarimo apie privaloma poveikio aplinkai vertinimą, leidimai kirsti mišką nebus naikinami.

JAV priežiūros institucija atlieka technologijų milžinių sudarytų milijardų JAV dolerių vertės sandorių DI technologijoms iš startuolių įsigyti tyrimą. Federalinė prekybos komisija (FTC) paprašė bendrovių „Microsoft“, „Amazon“ bei bendrovės „Google“ patronuojančiosios įmonės „Alphabet“ suteikti daugiau informacijos apie tokius susitarimus. FTC vadovė Lina Khan ketvirtadienį pasakė, jog yra norima išsiaiškinti, ar tokiomis „dominuojančių bendrovių“ investicijomis nėra iškraipoma konkurencija.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad šiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas. Tačiau, pasak jo, kad tai įvyktų kovo mėnesį tikimybė maža. „Kuo gilyn mes einame į 2024 m., tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas. Kalbu tikimybėmis ir manau, kad tai pakankamai aišku. Tas pokytis ko gero nebus tiesinis.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ planuoja 2024-aisiais pritraukti ne mažiau kaip 5 mln. keleivių, pareiškė bendrovės vadovas Martinas Gaussas. Pernai aviakompanija keleivių sulaukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln., o tai reiškia, jog šiemet jų turėtų padaugėti bent 10,2 procento. M. Gaussas pabrėžė, jog 2024-aisiais „Air Baltic“ turėtų viršyti ikipandeminių 2019-ųjų keleivių srauto lygį.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) įsitikinusi, jog šiemet diskusijų tarp valdžios institucijų bei transporto sektoriaus atstovų svarba privalo būti didesnė. Konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio manymu, transporto sektoriui šiais metais kritiškai svarbi bus diskusija dėl darbo migracijos, dėl kurios ribojimų toliau aktyviai keliami klausimai.

Registrų centras praneša, kad 2023 m. mažėjo atvejų, kai dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo buvo areštuojamas skolininkų turtas. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais į Turto arešto aktų registrą iš viso buvo įrašyta 34 tūkst. naujų turto arešto faktų – 3 proc. mažiau nei 2022 m. Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų, 2022 metais – 44,4 tūkst. Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

Problema dėl daugiamečių pievų atkūrimo atsirado prieš kelerius metus, kai Lietuvos ūkininkai deklaravo ypač daug tokių pievų taip save „įvarydami į spąstus“, teigia Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, Europos Sąjungos daugiamečių pievų reglamentas nebus atšauktas, tačiau bus bandoma taisyti sistemines klaidas.

Viena dažniausiai naudojamų susirašinėjimo platformų „Facebook Messenger“ neseniai sulaukė gana svarbių atnaujinimų. Nuo šiol jos naudotojai galės išjungti funkciją, kuri parodo, ar gauta žinutė buvo perskaityta, taip pat redaguoti jau išsiųstas žinutes. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, ši naujovė suteiks naudotojams daugiau privatumo, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusių metų gruodį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais bei pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 3,4 procento. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumažėjo 1,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo gamybos produkcija – 23,4 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 18,4 proc.

Augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2027-aisiais – trejais metais anksčiau nei planuota iki šiol, teigia Energetikos ministerija. Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc.

Lietuvos žemdirbiams ketvirtadienį baigus dviejų dienų protesto akciją, penktadienį ryte iš Vilniaus išlydima pirmoji traktorių kolona.  „Dabar išlydima pirma kolona. (...) Bus lydima trejomis kryptimis: Trakų, Avižienių ir Molėtų. Bus išleidinėjama grupėmis traktorių. (...) Iki vakarinio kamščių piko traktorių mieste jau nebeliks“, – penktadienio rytą BNS sakė protesto organizatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas.

Penktadienį Vilniuje vykstančiame Lietuvos atsinaujinančios energetikos kongrese „Litres“ šalies energetikos institucijų, verslo atstovai bei ekspertai aptars Lietuvos energetikos aktualijas bei ateities perspektyvas.  Konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie projektų vystymą, finansavimą, plečiantis energijos kaupimo įrenginių sistemai bei siekiant užtikrinti tinklo stabilumą aktualų energetikos tinklų atnaujinimą.

Penktadienį Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą trijų pašto ženklų seriją „Baltų gentys. Aukštaičiai“. Pašto ženklų nominalai – 0,1, 0,35 ir 1,55 Eur, tiražas – po 100 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu pašto ženklų išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ esančiame pašto skyriuje, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49. Šie pašto ženklai – pirmieji, kuriuos Lietuvos paštas išleidžia 2024-aisiais.

Lietuvos žemdirbiams ketvirtadienį baigus dviejų dienų protesto akciją, penktadienį iš Vilniaus išvažiuos daugiau nei tūkstantis traktorių ir kitos sunkiosios technikos. Dalis jų išvažiavo jau ketvirtadienį.  Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas BNS išvakarėse teigė, kad  traktoriai iš sostinės pajudės penktadienį 9 val. ryto – jiems būtina policijos palyda.

Penktadienį Lietuvoje lankosi už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. Jis Klaipėdoje susitiks su miesto meru Arvydu Vaitkumi aptarti mėlynosios ekonomikos, vėjo jėgainių jūroje statybos ir grūdų tranzito klausimus, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  V. Sinkevičius taip pat dalyvaus konferencijoje „Vartai į jūrą: Lietuvos uostų proveržis“, kurioje skaitys pranešimą apie Baltijos regiono uostų vystymo tendencijas.

Ant daugiabučių namų stogų susiformavusios sniego sankaupos ar net varvekliai kelia grėsmę praeiviams. Tačiau retas susimąsto, kad pasirūpinti savo gyvenamuoju pastatu turi patys namų savininkai ar valdytojai. Jeigu nustatytų taisyklių nebus laikomasi, už tai gresia ir bauda. Tuo metu valymo paslaugas siūlantys verslai bei fiziniai asmenys vardija, kiek tokia paslauga gali kainuoti.

Privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Šarūno Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų, praneša vz.lt.

Kai kurie daugiabučių gyventojai mėgsta didesnius ar nereikalingus daiktus laikyti ne bute, balkone ar rūsyje, o tiesiog laiptinėje, prie durų. Specialistai įspėja, kad taip palikti daiktai gali būti negrąžinamai išgabenti, be to, skiriamos nemažos baudos. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja Ilona (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Ji piktinosi, kad prie pat jos buto durų gretimas kaimynas laiko prie radiatoriaus prirakinęs savo dviratį.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį patvirtino šių metų savivaldybės biudžetą, jo pajamos augs apie 18 proc. iki 183 mln. eurų, o išlaidos – apie 22 proc. iki 201 mln. eurų. Skolintos lėšos investiciniams projektams, Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos likutis ir laisvų biudžeto lėšų likutis siekia apie 17 mln. eurų, tad savivaldybė biudžetą laiko subalansuotu. Didžiąją dalį (60,8 proc.

Lietuvos žemdirbiai ketvirtadienį baigė dviejų dienų protesto akciją – antradienį į Vilniaus centrą suvežiavę daugiau nei tūkstančiu traktorių bei miškavežių, trečiadienį ir ketvirtadienį jie mitingavo prie Vyriausybės rūmų, susitiko su valdžios atstovais bei gavo pažadų spręsti jų problemas.

Dabartiniai dvidešimtmečiai, sulaukę senatvės, gaus nė trečdalio atlyginimo nesiekiančią pensiją. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sąraše atsidūrė paskutinėje vietoje. Ekonomistai tikina, kad išeitis yra – reikia dvigubai padidinti socialinio draudimo pensijos įmoką ir būsimieji pensininkai vargo nematys. Tačiau dvigubai didesnių mokesčių idėja neįkvepia nei žmonių, nei politikų.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimai Raudonojoje jūroje gali dar kartą išauginti infliaciją euro zonoje, ketvirtadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.

Panevėžio taryba ketvirtadienį patvirtino miesto biudžetą – jo pajamos šiemet augs 9,5 proc. iki 168,4 mln. eurų, išlaidos bus 9,1 proc. didesnės ir sieks beveik 186 mln. eurų.  Kaip pranešė savivaldybė, biudžetas parengtas atsižvelgiant į prioritetines sritis ir remiantis bendra miesto strategija, skiriant finansavimą strateginėms kryptims. Daugiausia lėšų numatyta švietimui – 79,4 mln. eurų, per 28 mln. eurų – investicijoms, taip pat miesto priežiūrai (18,7 mln.

Ketvirtadienio vakarą šalies rajoniniuose keliuose yra slidžių ruožų, įspėja Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Kelininkų teigimu, dėl buvusių ar besitęsiančių mišrių kritulių valstybinės reikšmės kelių dangos Lietuvoje šlapios, vietomis yra išlikusių drėgnų kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daugelyje šalies rajonų šlapios, slidžios, provėžotos, daug kur padengtos prispausto, pažliugusio sniego sluoksniu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį gavo politinės korupcijos byloje nuteisto koncerno „MG Grupės“ (buvęs „MG Baltic“) kasacinį skundą. Kaip teigiama LAT pranešime spaudai, koncernas „MG Grupė“ kasacinio teismo prašo panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą politinės korupcijos byloje ir palikti galioti pirmos instancijos Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti.

Siekdamas šalies vadovo posto Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta gerovės valstybė. Pasak antros kadencijos sieksiančio dabartinio prezidento pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius Lietuva jau lenkia Italiją ir Ispaniją.  Esą dabar yra laikas šias šalis aplenkti ir pagal darbuotojų atlyginimus. O jie yra dvigubai mažesni nei ES vidurkis ar Pietų šalyse. Viešėdamas Raseiniuose apie tai jis kalbėjo TV3 žinioms.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina esąs pasirengęs susitikti su protestuojančiais ūkininkais, tačiau jis aiškino norįs, kad tai būtų „platesnio masto diskusija“ apie perspektyvas žemės ūkyje.

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pensijų fondų dalyvių vienkartinių išmokų. Jie įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, parlamente svarstomos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos numato, kad pensijų fondų dalyviai galėtų gauti vienkartines išmokas iš pensijų fondų, tačiau pagal dabartinį reglamentavimą tokios išmokos būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc. Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą.

Švedijos karališkieji rūmai šokolado gamintoją „Marabou“ išbraukė iš garbingo savo tiekėjų sąrašo, nes jo savininkė – kompanija „Mondelez“ – pateko į Ukrainos Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros juodąjį sąrašą dėl bendrovės veiklos Rusijoje.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius prašo Kelių direkcijos ir Policijos palydėti sunkiosios technikos koloną, jeigu ūkininkų protestas pasibaigs ketvirtadienį. Anot jo, atvykstant į Vilnių tokia pagalba nebuvo suteikta, tad lėtai judanti kolona negalėjo judėti automagistralėmis. „Tikimės, kad atvažiavusi minia priims, kad, iš to ką dabar girdime, vis tik yra prasmės skirstytis.

Pernai balandį iš pareigų atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius pralaimėjo ginčą teisme dėl kaltinimų žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui psichologiniu smurtu ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 24 dieną galutinai paskelbė, kad Žemės ūkio ministerijos ar ministro veiksmai nebuvo neteisėti, todėl nepagrįstus A. Muzikevičiaus reikalavimus atmetė, pranešė teismas.

Prezidentūrai raginant Vyriausybę ir Seimą  kai kuriuos žemdirbiams aktualius sprendimus priimti nelaukiant parlamento pavasario sesijos pradžios, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Akcizų įstatymo pataisos dėl žymėto žemdirbių dyzelino lengvatos ir akcizo suskystintoms naftoms dujoms (SND) Seimui galėtų būti pateiktos kovo 10-ąją prasidėjus Seimo sesijai arba anksčiau, jei būtų sušaukta neeilinė sesija.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo metams pratęsti šiuo metu iki gegužės galiojančius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pastariesiems tvarka būtų sugriežtinama, bet nebūtų visiškai prilyginama rusams. Tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Antrą dieną tęsiantis Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) organizuotam piketui, kuriame keliami 6 pagrindiniai reikalavimai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo pirmojo protesto sausio pradžioje ūkininkai buvo išgirsti. „Su kolegomis buvau susitikusi prieš 2,5 savaitės (sausio 8 d. vyko LŽŪT ir premjerės susitikimas – ELTA). Tie patys reikalavimai man buvo pristatyti, buvo proga juos aptarti, netgi dėl šiokių dalykų sutarti ir net šį bei tą padaryti.

Vilniuje protestuojantiems žemdirbiams vis dar tikintis susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda, šalies vadovas sako esantis atviras tokiam susitikimui, tačiau teigė norintis diskutuoti ne tik apie esamą situaciją žemės ūkyje, bet ir apie jo ateitį, strategiją.  „Aš visada atviras susitikti su žemdirbiais ir aš tą konstatavau keletą kartų pastaruoju metu kalbėdamas su mūsų žiniasklaida“, – žurnalistams Raseiniuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Airijos rinkodaros ir reklamos įmonės „VMware International Marketing“ Lietuvos filialas gruodį penkiems darbuotojams išmokėjo vidutiniškai po 114,2 tūkst. eurų atlyginimus (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Kaune įsikūrusi Bosnijos ir Hercegovinos kapitalo didmeninės prekybos elektros kabeliais bendrovė „TT Cables Nordic“ taip pat penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 37,7 tūkst.

Suvažiavę į Vilnių tūkstančiu traktorių, ūkininkai jau mitinguoja prie vyriausybės. Aidint sirenoms ir būgnams 3 tūkstančiai žemdirbių piktinosi jiems nepalankiais valdančiųjų sprendimais. Mitinge pasirodę žemės ūkio ir aplinkos ministrai jau mėgina slopinti įtampą, žada tartis su ūkininkais, kaip suderinti jų finansinius poreikius ir aplinkosaugos reikalavimus. Tačiau ūkininkai politikų aiškinimais nepatenkinti.

Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad palyginus 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį su trečiuoju, mažiausios kelionės išlaidos degalams, kurie reikalingi nuvažiuoti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. Nežymiai atpigus elektrai, išlaidos elektrinės transporto priemonės baterijai įkrauti sumažėjo 3,6 proc. Vidutinė elektros kaina ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 0,244 Eur/kWh iki 0,235 Eur/kWh.

2023 metais SEB bankas uždirbo 299,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 73,6 proc. daugiau, nei pernai (172,3 mln. eurų). Pernai SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis į šalies biudžetą sumokėjo 159 mln. eurų įvairių mokesčių. Iš kurių 47 mln. eurų sudarė pelno mokestis (2022 m. 29 mln. eurų) ir 51 mln. eurų solidarumo įnašo antrojo ir trečiojo ketvirčių įmokos. Solidarumo įnašas už paskutinį ketvirtį bus mokamas vasario 29 dieną.

„Regitra“ skaičiuoja per 2023 metus suteikusi beveik milijoną transporto registracijos paslaugų, priėmusi daugiau kaip 123 tūkst. teorijos ir daugiau kaip 134 tūkst. praktikos egzaminų. Taip pat išduota beveik perpus daugiau vardinių numerių bei didžiausias vairuotojų pažymėjimų skaičius per penkerius metus. „Regitros“ duomenimis, per praėjusius metus išduoti 1035 vnt. vardinių numerio ženklų komplektai, t. y. net 49 proc. daugiau nei 2022 m., o pasirenkamų numerio ženklų išduota 40 tūkst.

Susitikimo su protestuojančių ūkininkų atstovais metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažadėjo panaikinti reikalavimą ūkininkams atkurti daugiametes pievas, teigia Žemės ūkio tarybos pirmininkas (ŽŪT) Ignas Hofmanas. Taip pat, anot jo, tolimesnės ketvirtadienio derybos su institucijomis nulems, ar ūkininkų protesto akcija tęsis. „Situacija be abejo keičiasi, išgirdome naujų pažadų ir įsipareigojimų. Akcizų projektai parengti, turės Seimas apsispręsti.

Galimybės pratęsti terminą išduotam leidimui ūkininkams protestuoti Vilniuje nėra, Eltą informavo miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas. „Vilniaus miesto savivaldybės administracija Lietuvos žemės ūkio tarybos prašymą pratęsti išduotą leidimą protestui neterminuotam laikui gavo trečiadienį.