Esą dabar yra laikas šias šalis aplenkti ir pagal darbuotojų atlyginimus. O jie yra dvigubai mažesni nei ES vidurkis ar Pietų šalyse.
Viešėdamas Raseiniuose apie tai jis kalbėjo TV3 žinioms.
Taip greitai atlyginimai niekada neaugo?
Ketvirtadienį pristatydamas naujausias ekonomines prognozes „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad po ilgesnės pertraukos matome „šviesėjantį horizontą“.
„Realus darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje pasiekė naują rekordą – gyventojai susigrąžino infliacijos šuolio metu prarastą perkamąją galią.
Šis procesas tęsis ir šiemet, atlyginimų augimas bus kelis kartus spartesnis už kainų augimą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Paklaustas, kaip vertina tokias prognozes, G. Nausėda pirmiausia pasidžiaugė euro įvedimu Lietuvoje.
„Mes iš tikrųjų nuo 2015 m., kuomet įsivedėme eurą, patyrėme, ko gero, vieną iš sparčiausių realių pajamų augimų per visą savo nepriklausomybės istoriją. Ir šiandien to nuneigti turbūt negalėtų niekas. Ir tai yra iš dalies yra euro įsivedimo pasekmė“, – sakė šalies vadovas.
Jis pripažino, kad kartas nuo karto Lietuvoje „plyksteli infliacija“ ir atsiranda laikotarpiai, per kuriuos pajamų augimas atsilieka nuo infliacijos.
„Bet, kaip matome, pastaruoju metu mes akivaizdžiai matome infliacijos lėtėjimo tendencijas. Tuo metu pajamos vis dar auga toliau pakankamai sparčiai.
Todėl tokios prielaidos nemažai priklausys nuo ekonomikos augimo. Jeigu ekonomikos augimas bus teigiamas 2024 m., o aš tikiuosi, kad taip ir bus, tokioms prielaidoms realizuotis tikrai yra pagrindo“, – aiškino G. Nausėda.
Produktas didesnis, bet atlyginimai mažesni
Šalies vadovas tikino visada pasisakantis už tai, kad „vykimės Europą ir stenkimės pasivyti Europos Sąjungos vidurkį per pajamų didėjimą“. Pasak prezidento, tai yra mūsų stiprybė, „mūsų ūkio jėga“.
Gerovės valstybę dažnai minintis G. Nausėda taip pat papasakojo, ką atsakinėja užsienio žurnalistams apie spartų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
„Tenka jau tikrai komentuoti, pavyzdžiui, Italijos, Ispanijos žiniasklaidai ir klausimas yra štai toks: kaip jums pavyko, kad jūs pradedate mus lenkti pagal bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklį.
Tai aš jiems sakau: pagal šį rodiklį mes jus jau beveik aplenkėme, dabar mes jus sparčiai vysimės pagal atlyginimus, tai yra svarbiausia žmonėms“, – komentavo G. Nausėda.
„Eurostat“ duomenimis, įvertinus perkamąją galią arba prekių ir paslaugų kainų skirtumus, 2022 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 89 proc. ES vidurkio, Ispanijos – 86 proc., o Italijos – 97 proc. (Latvijos – 73 proc., o Estijos – 85 proc.).
Vis dėlto atlyginimai Lietuvoje – kone dvigubai mažesni nei minėtose Pietų Europos šalyse.
Tas pats „Eurostat“ skaičiuoja, kad vieno gyvenančio darbuotojo metinės pajamos į rankas per 2022 metus visoje ES sudarė vidutiniškai 26 136 eurus, Lietuvoje – 12 997 eurus, tuo metu Ispanijoje – 22 294 eurus, Italijoje – 24 102 eurus (Latvijoje – 12 315 eurų, o Estijoje – 16 319 eurų).
