Verslas

Ūkininkams piktinantis valdžios reikalavimu dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia šią savaitę iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti šių pievų atkūrimo problemą.  „Dėl daugiamečių pievų ir ganyklų vakar gana intensyviai tarėmės su Europos Komisija ir gavome pažadą padėti spręsti (šį klausimą – BNS). Tikimės rezultato artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) parengtiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes konkurencijos sąlygas verslui.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Europos Komisija (EK) kol kas nėra linkusi pritarti, kad Rusijos žemės ūkio ir maisto produktams būtų taikomos sankcijos.  „Vakar buvo klausimas, susijęs su rusiškų maisto produktų ir pirminės žemės gamybos medžiagų importu į Europos Sąjungą.

Latvija per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių pagamino 48,41 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 18,5 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 11,8 proc., silpnesnių – 7,6 procento. Vynų gamyba padidėjo 2,7 procento. Tarpinių produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba augo 10,2 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 6,1 procento.

Didžiausia pasaulyje prenumeruojamos vaizdo transliacijų internetu paslaugos tiekėja „Netflix“ pranešė paskutinį praėjusių metų ketvirtį susižėrusi 937,8 mln. JAV dolerių grynojo pelno, palyginti su tik 55,3 mln. dolerių siekusiu prieš metus. Pernai gegužę „Netflix“ išplėtė ribojimus naudotojams dalytis slaptažodžiais su žmonėmis, kurie nėra jų artimiausi giminaičiai, siekdama padidinti pajamas po sunkmečio ankstesniais metais. Bendrovė skelbia 2023-uosius užbaigusi turėdama 260,28 mln.

Po svarstymų Vilniaus miesto taryba patvirtino 1,4 mlrd. Eur siekiantį šių metų sostinės biudžetą, kuris 6,5 proc. – arba 85,6 mln. eurų – didesnis nei 2023 m. patikslintas biudžetas. Pusė savivaldybės išlaidų planuojama skirti švietimui. Taip pat plečiamas socialinių paslaugų tinklas, tvarkomi sporto aikštynai, reikšmingos investicijos skiriamos gatvių tvarkymui. Planuojama, kad šiais metais savivaldybės pajamos sieks 1,242 mlrd. Eur arba 6,5 proc.

Latvijos oro bendrovė „Airbaltic“ nuo vasario mėnesio vidurio didins reguliarių skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Tenerifės. Šiuo maršrutu dabar oro bendrovė vykdo du savaitinius skrydžius, o nuo vasario vidurio bus vykdomi trys skrydžiai per savaitę. Anot oro bendrovės atstovų, toks sprendimas priimtas įvertinus itin augančią Lietuvos keliautojų paklausą šiame sezoniniame maršrute.

Į protestuojančius ūkininkus Vilniuje prie Vyriausybės rūmų kreipęsis aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad jų problemos yra girdimos, ir ragina kartu ieškoti sprendimų. „Mes girdime, kalbamės, ne visada sutariam, daug ginčijamės, ieškome sprendimų, suprantame. Jūs dirbat su gamta, mes dirbam su gamta, sprendimai gimsta.

Vyriausybė teikia Seimui svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, įteisinamas alkoholinių gėrimų dovanojimas reprezentacijai. Pataisomis taip pat siūloma renginiuose leisti prekiauti ir stipresniais gėrimais, ne tik alumi ar sidru. Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė tai numatantiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams. „Aiškiau nustatome taisykles, kuriomis leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus reprezentaciniais tikslais.

Per praėjusius metus „LP Express“ paštomatų skaičius Lietuvoje išaugo beveik ketvirtadaliu, iki 434. Be to, dar labiau išaugo siuntų pristatymo greičio rodiklis – per 98 proc. jų gavėjus pasiekė jau kitą darbo dieną. Bendras per „LP Express“ tinklą keliavusių siuntų kiekis 2023 m. išaugo beveik ketvirtadaliu, lyginant su 2022-aisiais. Be to, ir toliau didėjo būtent paštomatams pirmenybę teikiančių „LP Express“ klientų dalis.

Vyriausybei atsižvelgus į žemdirbių reikalavimus ir siūlant iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei pakeisti žemdirbiams skirto dyzelino lengvatos tvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad mokesčių pokyčiai prasidėjus metams nėra gera praktika.  „Akcizų grąžinimas į dabar siūlomą lygį biudžeto pajamas sumažintų apie 9,5 mln.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje gruodžio mėnesį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekė 436,62 eurus už toną – 4 proc. daugiau, palyginti su lapkričiu, skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Nuo pernai rugpjūčio, kuomet pradėjo augti žaliavinio pieno kaina Lietuvoje, ji padidėjo 29 proc. Remiantis ŽŪDC duomenimis, pienas Lietuvoje brango kur kas sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o Lietuvos stambiesiems tiekėjams mokama kaina susilygino ir viršijo europinį vidurkį.

Prancūzų ūkininkai trečiadienį visoje šalyje surengė protestus prieš mažus uždarbius, esą perteklinį reguliavimą ir kitas problemas. Kitą dieną po to, kai per eismo įvykį prie vienos protestuotojų barikados žuvo moteris ir jos duktė, keliai blokuojami daugelyje Prancūzijos regionų. Ūkininkai taip pat apverčia aukštyn kojomis kelio ženklus, taip reikšdami protestą prieš, jų žodžiais, absurdišką žemės ūkio politiką.

Vyriausybė pritaria siūlymui perskaičiuoti senatvės pensiją laikinai įsidarbinusiems išankstinę pensiją gaunantiems žmonėms, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti kartu su kitais senatvės pensijų pakeitimais. Juos Vyriausybė Seimui planuoja teikti rudenį.

Keliems tūkstančiams ūkininkų ir jų rėmėjų trečiadienį mitinguojant prie Vyriausybės rūmų Vilniuje, iš renginio vietos išvežtas neblaivus asmuo, kitų incidentų nefiksuota, teigia sostinės policija. Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas BNS teigė, kad neblaivus asmuo išvežtas į nakvynės namus „Sala“. „Renginio metu buvo vienas neblaivus asmuo, kuris pristatytas į „Salą“, nakvynės namus“, – sakė T. Bražėnas.

Trečiadienį Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai surengė protesto akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Tokiu būdu renginio organizatoriai reaguoja į dalies ūkininkų išsakomus, kaip jie patys teigia, nerimą keliančius reikalavimus. Jais ūkininkai siekia neatkurti tiek daug daugiamečių pievų, sumažinti šiemet padidintą akcizą suskystintoms naftos dujoms, taip pat keisti ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą.

Lietuvos muitinė įsigijo nešiojamus atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės įrenginius, skirtus lengvųjų transporto priemonių kontrolei, rašoma muitinės pranešime spaudai. Su naujaisiais rentgeno prietaisais muitininkams bus paprasčiau pamatyti lengvųjų automobilių vidines ertmes, pavyzdžiui, dureles, slenksčius, ir kitas. Pareigūnai galės paprasčiau ir greičiau patikrinti automobilį nenuimdami apdailos detalių bei negaišdami laiko automobilio ardymui.

Į Vilnių sugužėjo kone tūkstantis ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais. Dėl sunkinamų ūkininkavimo sąlygų valdžią keikiantys žemdirbiai ir miško savininkai sustatė savo techniką po Seimo ir vyriausybės langais. Protestuotojams pajudėjus link Vilniaus, vyriausybė ėmė žadėti naikinti savo įvestus kai kuriuos ribojimus žemdirbiams. Žada leisti laisvai naudoti žymėtąjį dyzeliną ir sumažinti didžiausią pasaulyje naftos dujų akcizą.

Vokietijos traukinių mašinistai ankstų trečiadienį vėl sustabdė traukinių eismą, pradėję šešių dienų streiką, gilėjant ginčui su nacionaline geležinkelių bendrove „Deutsche Bahn“ dėl atlyginimų ir darbo valandų. Profesinės sąjungos GDL streikas paveiks nacionalinės geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn“ keleivių vežimą ir krovininių traukinių eismą iki pirmadienio 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad 2023-ieji buvo pirmieji metai, kai sektorius nebebuvo veikiamas pandemijos sąlygų, kas nulėmė jo atsigavimą. Pasak jos, 2023 m. per Lietuvos oro uostus, tiek atvykdami, tiek išvykdami keliavo 6,01 mln. žmonių, 12 proc. daugiau nei 2022 m., bet mažiau nei 2019 m., kai keliavo 6,5 mln. asmenų.

Kinija trečiadienį pranešė, kad, valdžiai ieškant būdų paspartinti stringantį ekonomikos augimą, paskolų išdavimui paskatinti šalyje kitą mėnesį bus mažinamas bankų privalomųjų rezervų dydis. Toks sprendimas priimtas, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai susiduriant su įvairiais sunkumais, tokiais, kaip užsitęsusi krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, vangus vartojimas vidaus rinkoje ir mažėjanti užsienio paklausa.

Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką.  Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes.

Lietuvos automobilių kelių direkcija toliau sprendžia eismo dalyvių kantrybę bandančias problemas. Įmonė skelbia pasirašiusi techninių sprendimų ties Avižienių viaduku parengimo sutartį. Šių darbų tikslas – iš esmės išspręsti prieš kelerius metus atsiradusią ties Avižienių viaduku, Vilniuje, po smarkesnio lietaus apsemiamo kelio problemą.

Latvijai nėra prasmės vienai imtis veiksmų prieš Rusijos grūdų importą, nes vienašališki apribojimai nepasieks tikslo, trečiadienį šalies televizijai TV3 sakė latvių ministrė pirmininkė Evika Silina. E. Silina mano, kad vienos Latvijos sprendimas uždrausti rusiškų grūdų importą būtų „draudimas popieriuje“, o ne realybėje, nes rusiški grūdai į Europos Sąjungą ir Latviją patektų kitais keliais.

Vilniuje protestuojantys šalies ūkininkai trečiadienį savo problemas viešai pristatė mitinge V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės. Jie pasisakė prieš jos vykdomą žemės ūkio politiką, reikalavo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo. Taip pat dėkojo vilniečiams už šiltą priėmimą ir jiems žadėjo diskoteką vakare.

„Swedbank“ praneša, kad 2023 metais Lietuvoje uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 152 proc. daugiau nei 2022 metais, kai pelnas siekė 143 mln. eurų. Pasak banko, tai lėmė reikšmingas verslo kreditavimo portfelio augimas, aukštas privačių klientų aktyvumas, Europos centrinio banko vykdoma monetarinė politika ir kitos priežastys. 2023 metais „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 762 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos siekė 609 mln. eurų, grynosios komisinių pajamos – 122 mln.

Trečiadienį Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje prasidėjo ūkininkų piketas. Antradienį į Vilniaus centrą su savo žemės ūkio technika suvažiavę ūkininkai prie Vyriausybės rinkosi dar prieš oficialią protesto pradžią 11 val. Prieš prasidedant akcijai vienoje pagrindinių sostinės aikščių buvo keli šimtai žemdirbių. Protestą organizuojanti Lietuvos žemės ūkio taryba tikisi, kad renginyje bus keletas tūkstančių dalyvių. Jų teigimu, per antradienį į Vilnių atvyko apie 1,3 tūkst. traktorių.

Europos Centrinio Banko prezidentės Christine Lagarde darbą kritikuoja banko profesinė sąjunga – Tarptautinė ir Europos viešųjų paslaugų organizacija (IPSO). Apklausa, atlikta įpusėjus jos aštuonerių metų kadencijai, parodė, kad nedidelė dauguma darbuotojų jos vadovavimą įvertino kaip „prastą“ arba „labai prastą“, o beveik trys ketvirtadaliai išreiškė nepasitenkinimą jos vadovavimo stiliumi ir įvertino jį kaip „autokratinį“. Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 159 žmonės, taip pat buvo atskleistas ...

Lietuvos futbolo bendruomenei šiais metais bus pristatytas naujas tarptautinius standartus atitinkantis stadionas. Jau gautas Vilniaus Lazdynų rajone iškilsiančio futbolo komplekso statybos leidimas, darbai bus pradėti vos nutirpus sniegui. „Vilnius Football Academy“ iniciatyva statomo stadiono pagrindiniais investuotojais tapo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą sieks apie 2,5 mln. eurų.

„Vilnius Football Academy“ gavo statybos leidimą naujam tarptautinius standartus atitinkančiam stadionui Vilniaus Lazdynų rajone. Nurodoma, kad futbolo komplekso statybos darbai bus pradėti vos nutirpus sniegui. „Vilnius Football Academy“ iniciatyva statomo stadiono pagrindiniais investuotojais tapo „Hanner“ ir Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą sieks apie 2,5 mln. eurų.

Ūkininkų laukianti prievolė atkurti daugiametes pievas, kad bendras jų plotas šalyje būtų artimas 2018 m. lygiui, keliamas kaip vienas svarbiausių Vilniuje vykstančio keliadienio ūkininkų streiko reikalavimų. Kad klausimas opus rodo ir sausį vykęs sausio 8-osios ir šios savaitės protesto akcijų organizatorių – Lietuvos žemės ūkio tarybos – vizitas Briuselyje, pas už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį.

Siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių keliuose ir administracinių nusižengimų skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma siūlo priemonę, kaip pažaboti piktybiškus, svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius vairuotojus. Jis įregistravo tai reglamentuojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Finansinių ataskaitų už 2022 metus dar nėra pateikę beveik 40 tūkst. juridinių asmenų iš maždaug 156 tūkst. tokią prievolę turinčių įmonių bei organizacijų, remdamasis Registrų centro duomenimis, skelbia portalas „Verslo žinios“. Tarp didžiausių įmonių, patekusių į tokį sąrašą – „Darius Zubas Holding“, kontroliuojanti žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę „Akola Group“ (buvusi „Linas Agro Group“), toliau rikiuojasi e. prekybos įmonė „Pigu“, vienas didžiausių Lietuvoje malūnų ir miltų produk...

Prekybos tinkle „Iki“ – virš 5 tūkstančių darbuotojų, o kiekvienam jų – gausus naudų paketas, pradedant nuolaidomis parduotuvėse ir baigiant papildomu sveikatos draudimu. Net kai komanda yra tarsi vienas kumštis, informacijos sklaidą tokiame dideliame būryje suvaldyti gali būti nelengva. Naujovėmis garsėjantis „Iki“ tinklas tam ėmėsi inovatyvaus sprendimo – darbuotojams pristatė startuolio MELP sukurtą specialią programėlę, skirtą papildomų naudų valdymui ir vidinei komunikacijai.

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros vystymo planą. Jį patvirtinus būtų pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.  Įgyvendinti planą numatoma iki 2029 metų rugpjūčio vidurio. Tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha ploto, taip pat 323 pastatus.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją ir antradienį  į Vilniaus centrą suvažiavus daugiau nei tūkstančiui traktorių bei miškavežių, trečiadienį ūkininkai ir jų rėmėjai susirinks prie Vyriausybės rūmų. Tikimasi, kad proteste dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių. Akciją jie ketina tęsti ir ketvirtadienį. Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie, anot jų, nesprendžiamas žemės ūkio problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai.

Šiomis dienomis daug dėmesio skiriama ūkininkų protestams. Vieni gyventojai juos palaiko ir pritaria valdžios kritikai. Kiti pastebi brangią ūkininkų techniką, automobilius ir yra įsitikinę, kad jų reikalavimai nepagrįsti. Dirbę kaime, žino, kad tai nėra lengva. Be to, dažnai ūkininkų veiklos rezultatai visiškai nuo jų pačių nepriklauso. Prasti orai, kenkėjai, ligos, staiga itin išaugusios trąšų, degalų kainos ar kritusios produkcijos supirkimo kainos gali lemti nemenkus nuostolius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis politinę valią Vyriausybėje spręsti klaidas,  lėmusias ūkininkų protestą Vilniuje. „Šiuo konkrečiu atveju, dėl ko kilo nepasitenkinimas, turbūt tenka pripažinti, jog padarytos tam tikros klaidos, iškraipymai, perlenkimai, jeigu juos taip galima įvardyti“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda. Taip jis kalbėjo į Vilniaus centrą su maždaug pusantro tūkstančio ūkio technikos susirinkus protestuojantiems žemdirbiams.

Praradę darbą, susirgę ar patiriantys kitų finansinių sunkumų gyventojai gali prašyti, kad jiems būtų sustabdytas paskolos įmokų mokėjimas. Bankai pataria pirmiausia susimažinti kitas išlaidas, tačiau, jeigu to padaryti nepavyksta, tikina, kad gyventojams paskolų įmokas atideda arba prailgina paskolos atidavimo laikotarpį. Vis dėlto bankų atstovai taip pat ragina gyventojus nelaukti ir nepradelsti paskolos įmokų mokėjimų. Pataria iš karto kreiptis į banką.

Į Vilnių sugužėjo kone tūkstantis ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais. Ūkininkavimo sąlygomis besiskundžiatys žemdirbiai jau sustatė savo techniką valdžiai po langais prie Seimo ir vyriausybės. Protestui prasidedant, vyriausybė jau žada naikinti savo įvestus kai kuriuos ribojimus žemdirbiams – žada leisti laisvai naudoti žymėtąjį dyzeliną ir sumažinti naftos dujų akcizą. Tačiau ūkininkai tvirtina, kad to negana ir toliau grasina mitinguoti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prancūzijos duomenų apsaugos agentūra CNIL skyrė 32 mln. eurų baudą JAV internetinės prekybos milžinės „Amazon.com Inc.“ vietiniam sandėlių padaliniui už „perdėtą kišimąsi“ į darbuotojų privatumą. Anot reguliuotojos, „Amazon France Logistique“ „pernelyg įkyriai“ stebėjo darbuotojų darbo eigą, visų pirma naudodama duomenis iš skaitytuvų siuntoms tvarkyti.

Dyzelinas Lietuvoje jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili.

Šį vakarą TV3 laidoje „TOP 3“ – ūkininkų protesto priežastys jų pačių lūpomis, be namų prabangiame sostinės kvartale rizikuojantys likti politikai ir popiežiaus pamokos apie... meilę. Žurnalistai Tomas Loiba ir Eglė Samoškaitė į šias aktualijas žiūrovus pakvies pažvelgti kitu kampu. Streikuojantys ūkininkai neabejotinai atkreipė visos šalies dėmesį – vietoje to, kad jų traktoriai snaustų iki pavasario sėjos angaruose, jie raižo Vilniaus gatves.

Per savaitę, sausio 23 d. palyginti su sausio 16 d., vienos laiko zonos 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 3,7–4,6 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Dviejų laiko zonų 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–4,8 proc. Vienos laiko zonos ir dviejų laiko zonų 12 mėn. kainos fiksavimo planų tarifus visi tiekėjai sumažino 0,4–5 proc. Nepriklausomų tiekėjų sausio 23 d. siūlomų 24 mėn.

Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo, Estijos vietos pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų, rašo „Delfi Arileht“, kurį cituoja delfi.lt. „Akivaizdu, kad tai labai nemaloni istorija“, – „Delfi Arileht“ teigė LHV pensijų fondus valdančios bendrovės „LHV Varahaldus“ vadovas Vahuras Vallistu. Pasak jo, nė vienas investuotojas nėra patenkintas susiklosčiusia padėtimi. Dabar, jo teigimu, kyla klausimas, kaip ši problema bus išspręsta.

Neramumai Artimuosiuose Rytuose ir Jemeno sukilėlių išpuoliai prieš komercinę laivybą Sueco kanalu gali turėti teigiamą poveikį Lietuvai – šalies verslas gali pasinaudoti šia krize, sako Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas. Anot jo, Lietuvos bendrovės galėtų pakeisti rinkas, nes prekių gabenimas iš Azijos į Vakarus dėl neramumų ilgėja ir brangsta.

„Sodros“ Pensijų anuitetų fondas praėjusius metus baigė sukaupęs 38,6 mln. eurų turto, tai yra apie 60 proc. daugiau, nei buvo 2022 m. pabaigoje. Pensijų anuitetų išmokas kas mėnesį gauna daugiau nei 2,8 tūkst. gyventojų. Vidutinės išmokos dydis – beveik 65 eurai, praneša „Sodra“. Kiek sukaupta turto pensininkams Žmonės, kurie dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, sulaukę pensinio amžiaus įgyja teisę nutraukti kaupimą ir gauti pensijų išmokas iš sukaupto turto.

Antradienį Vilniuje susirinkus protestuojantiems ūkininkams, savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad jei po šio renginio bus padaryta žala miesto infrastruktūrai, organizatoriai privalės padengti tvarkymo išlaidas. „Mačiau sklando nuogąstavimai, kad neatlaikys asfaltas ar Gedimino pr. trinkelės. (...) „Grindos“ barstytuvai ir kita technika sveria ženkliai daugiau už šiandien atvažiavusius traktorius, o jų kiekis mūsų taip pat negąsdina.

Ūkininkų traktoriams kursuojant Vilniaus gatvėmis, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai reaguoja į, anot jų, nerimą keliančius žemdirbių reikalavimus ir prastėjančią aplinkos būklę. Trečiadienį jie, pabrėždami, kad negalima daryti kompromisų gamtos sąskaita, rengia protesto akciją, kurios metu specialistų argumentus yra kviečiamas išklausyti ir prezidentas Gitanas Nausėda.