Šalia daugiabučių namų sostinės, o taip pat ir kitų miestų gyventojai, ne kartą yra pastebėję „Stop“ juostas. Taip perspėjama, kad nuo stogo gali nukristi varvekliai ar sniegas, perpsėjimo ženklas naudojamas ir tada, kai yra valomas sniegas ar ledo sankaupos.
Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių atstovai gyventojams primena, kad sniego, varveklių ar ledo sankaupų šalinimo darbus turėtų organizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administratoriai, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kiti bendrojo naudojimo objektų valdytojai, taip pat ir visų kitų statinių naudotojai, savininkai.
Pranešti apie pavojų gali patys gyventojai
Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos atstovas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad gyvenamųjų pastatų savininkai ir valdytojai privalo užtikrinti tinkamą statinio būklę. Ši taisyklė, pasak pašnekovo, taikoma vienodai ir nepriklauso nuo pastato dydžio ar paskirties.
„Teisės aktuose yra nurodyta, kad statinį prižiūrintis subjektas privalo užtikrinti, kad ant pastato konstrukcijų nesikauptų sniegas ir ledas, o jei susidaro sankaupos – jas privalu pašalinti.
Šaltuoju metų laiku, kai yra varveklių ir sniego sluoksnių nuo stogo kritimo rizika, savivaldybė yra įpareigojusi statinių prižiūrėtojus pastatų apžiūras vykdyti dažniau, atsižvelgti į statinių konstrukcijų ypatumus. Nuo stogo šalinant sniegą ar varveklius, būtina „Stop“ juosta atitverti teritoriją, taip užkertant kelią galimoms skaudžioms nelaimėms“, – pasakojo G. Grubinskas.
Pašnekovas užsimena, kad jeigu yra matomos pavojingai kybančios sniego ar ledo sankaupos arba yra sulaukiama pranešimų apie konkrečią situaciją iš gyventojų, savivaldybė tokiu atveju įpareigoja pastato savininką ar valdytojas nedelsiant imtis veiksmų.
Privalo barstyti sniegą ar ledą tirpdančias priemones
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis antrina ir primena, kad nuo gyvenamųjų pastatų būtina nuvalyti ne tik susikaupusį sniegą.
„Teritorijų naudotojai priskirtoje teritorijoje žiemą, pasnigus, privalo laiku valyti (kaupti) sniegą, barstyti smėlį, skaldelę ir kitas sniegą ar ledą tirpdančias priemones, nukapoti ledą jiems priskirtuose ar faktiškai naudojamuose plotuose įrankiais, negadinančiais dangos.
„Pirmiausiai, nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų, tiltų, viadukų, sankryžų ir gatvių, kuriomis važiuoja viešasis transportas, siekiant užtikrinti jo nepertraukiamą eismą, taip pat viešojo transporto stotelėse“, – paaiškino jis.
Klaipėdos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas taip pat ragina nepamiršti, kad jeigu sniegas ar ledas, varvekliai šalinami nuo balkonų, lodžijų, lietaus vamzdžių ar stogų, tokiu atveju būtina nepamiršti ir darbo saugos reikalavimų.
„Svarbu aptverti pavojingą teritoriją, nesugadinti komunikacijos ryšių ir (ar) elektros tinklų, apsaugos įrangos, laidų, šviestuvų, radijo ir televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų. Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims“, – paaiškino jis.
Siekia išvengti rizikos, kad pastatas įgrius
Gausiai pasnigus, kaip teigė Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Šagamogas, statinių apžiūras privalų vykdyti dažniau tam, kad sniego sankaupos ir varvekliai būtų pastebėti laiku.
„Statinio naudotojai žiemos laikotarpiu privalo užtikrinti, kad ant stogų, prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių nesikauptų sniegas ir ledas, o jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 metrų atstumu“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasirūpinti gyvenamaisiais namais, kaip sako Šiaulių miesto savivaldybės Statybos ir renovacijos skyriaus atstovai, svarbu ir dėl to, kad pastatas neįgriūtų.
„Atsižvelgiant į tai, kad žiemos sezono metu dėl ant statinių stogų susikaupusio sniego, o atšilus orams dėl susidariusio ledo, padidėja ir laikančiųjų konstrukcijų apkrovos, todėl gali atsirasti pastatų griūčių rizika.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas senos statybos ir lengvų metalo konstrukcijų pastatams“, – įspėjo Šiaulių savivaldybės atstovai.
Bauda iki 3 tūkst. eurų
Jeigu gyvenamuoju pastatu nebus pasirūpinta ir nuo stogo sniegas nebus nuvalytas, o varvekliai – nenudaužyti, už tai gali būti skiriama ir bauda.
Štai patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o pakartotinas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Tačiau kai kuriais atvejais už nustatytus pažeidimus bauda gali siekti ir 3 tūkst. eurų.
„Statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, užtraukia baudą statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo 300 iki 3000 eurų“, – apibendrino M. Šagamogas.
Tiesa, savivaldybių atstovai sako, kad šiemet už minėtų pažeidimų nepasitaikė, tad baudų skirta nebuvo.
Įvardijo, kiek kainuoja valymo paslaugos
Naujienų portalui tv3.lt „Civinity Namai“ statinių techninės priežiūros specialistas Povilas Lysiukas komentavo, kad šiuo metu sniego valymo, taip pat ledo sankaupų ar varveklių pašalinimo darbų skaičius yra gerokai padidėjęs. Be to, užsimenama, kiek tokia paslauga gali kainuoti.
„Ant stogų susikaupusį sniegą bei varveklius privaloma tinkamai ir laiku šalinti. Už šių darbų atlikimą atsako pastatų savininkai, daugiabučiu namų atveju – paskirtas namo administratorius arba bendrijos pirmininkas. „Civinity Namai“ prižiūrimuose daugiabučiuose žiemos metu prevenciškai atliekame stogų bei fasadų apžiūras ir, prireikus, vykdome darbus.
Esant dabartinėms oro sąlygomis, tokių darbų kiekis yra išaugęs, dirbamame sustiprintu režimu. Vidutinė paslaugos kaina yra apie 300 eurų (be PVM). Tiksli suma priklauso nuo tokių aplinkybių kaip pastato aukštis, ilgis ar privažiavimo prie pastato galimybės“, – kalbėjo P. Lysiukas.
Internetinėje erdvėje taip pat galima rasti fizinių ar juridinių asmenų kontaktų, siūlančių nuo gyvenamųjų namų stogų nuvalyti sniego ar ledo sankaupas, taip pat pašalinti varveklius.
Keli iš jų naujienų portalui tv3.lt teigė, kad paslaugos kaina priklauso ir nuo namo stogo konstrukcijos. Jei namo stogas yra šlaitinis, nuvalyti sniegą ar nudaužyti varveklius yra sudėtingiau, mat tokiu atveju reikėtų pasukti galvą, kaip saugiai atlikti darbus ir nenuslysti nuo stogo bei nesusižeisti.
Pavyzdžiui, jei daugiabučio namo stogas (100 kvadartinių metrų – aut. past.) yra šlaitinis, valymo darbų kaina, įskaičiuojant ir kuro išlaidas, gali siekti nuo 120 iki 170 eurų.
O štai už plokštuminės konstrukcijos stogą, kurio dydis yra dvigubai didesnis (300 kvadratinių metrų), tokia paslauga jau kainuotų 300 eurų.
Kitas asmuo, siūlantis tokias pat valymo paslaugas, teigė, kad Vilniuje už šlaitinio stogo valymą tektų sumokėti 3 eurus už kvadratą (iš viso 300 eurų). Jeigu paslauga būtų atliekama plokštuminės konstrukcijos stogui, už kvadratą tektų sumokėti 2 eurus.
