Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų, 2022 metais – 44,4 tūkst. Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.
Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko teigia, kad tarp areštuotų objektų tradiciškai pateko įvairaus turto: nuo prabangių sportinių automobilių ar lėktuvų, iki įprastų buities daiktų, tokių kaip dalgis ar batų šaukštas.
„Tradiciškai dėl skolų buvo areštuojamas nekilnojamasis turtas – praėjusiais metais buvo areštuota apie 60 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų ir statinių. Pernai maždaug trečdaliu padaugėjo transporto priemonių arešto atvejų – iš viso buvo areštuota apie 12 tūkst. kelių transporto priemonių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsidūrė ir žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos, teisės į paveldimą turtą“, – kalba A. Vdovenko.
Anot jos, praėję metai pasižymėjo išskirtiniais neidentifikuoto turto areštai, tarp areštuotų objektų pateko bažnyčia, konfeti, karietos, akmenys krantinėje, batų šaukštai ir net dalgis.
Dažniausiai duomenis į Turto arešto aktų registrą apie areštuotą turtą teikia antstoliai. Fizinių ir juridinių asmenų turto areštą antstoliai taiko tada, kai būtina užtikrinti nesumokėtų skolų išieškojimą ar kitų asmens prievolių vykdymą. Visų rūšių apribojimai: disponavimo, naudojimo ir valdymo teisės, taikomi ne visais atvejais. Jei nėra rizikos, kad turtas gali dingti, būti sugadintas ar kitaip gali sumažėti jo vertė, areštuotas turtas įprastai paliekamas skolingam asmeniui.
Visgi, kaip informuoja Registrų centro antstolė Svetlana Kastanauskienė, jeigu nepavyksta išvengti varžytynių, galima bandyti surasti ir antstoliui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama pinigų suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos. Su tokiu pirkėju galima susitarti dėl turto atpirkimo ar nuomos.
Du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą. Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.
Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.
Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.
