Europa

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos, informuoja PAP. Dalijimasis branduoliniais ginklais yra NATO branduolinio atgrasymo priemonė, leidžianti tokių ginklų neturinčioms valstybėms narėms dalyvauti planuojant, kaip NATO juos panaudotų. Šie ginklai yra kai kuriose NATO šalyse, bet juos kontroliuoja JAV. Prezidentas A. Duda vizito į JAV metu davė interviu portalui Fakt.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį paragino Donaldą Trumpą „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai, JAV eksprezidentui, siekiančiam sugrįžti į Baltuosius rūmus, pareiškus, kad Europa turėtų skirti Kyjivui daugiau lėšų. „Nebūkite įbaugintas [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino. Mes nesame, – socialiniame tinkle „X“ į D. Trumpą kreipėsi Ch. Michelis. – Išsiaiškinkime faktus. Skaičiai kalba patys už save. ES parama Ukrainai: 143 mlrd. eurų (150 mlrd.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sureagavo į pranešimus, kad dėl spėjamo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis buvo suimti trys lenkai. Ketvirtadienį Lenkijos prokuratūra pranešė, kad sulaikytas vyras, įtariamas dalyvavęs sąmoksle nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o penktadienį buvo sužinota, kad sulaikyti du žmonės, įtariami velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno padėjėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje.

NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pranešė, kad sulaikytas asmuo, kuris įtariamas užsakęs Vilniuje sumušti Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą. „Rusams dirbęs baltarusis, nurodęs dviem lenkams surengti ataką prieš [Aleksejaus] Navalno sąjungininką, buvo sulaikytas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas. „Užpuolikai jau buvo sulaikyti“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepaskelbė.

Prancūzijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi vieną vyrą, sulaukusi pranešimo iš Irano konsulato Paryžiuje apie asmenį, atėjusį su sprogmeniu. „Tas vyras paliko konsulatą ir yra kontroliuojamas“ policijos, nurodė sostinės pareigūnai. Šaltinis policijoje kiek anksčiau pranešė, kad pareigūnai aptvėrė Irano konsulatą Paryžiuje ir konsulato prašymu ruošėsi į jį įeiti, gavusi pranešimą, kad kažkas atėjo su sprogmeniu.

Amsterdame mirė vyras, nepertraukiamai sirgęs COVID-19 virusu rekordiškai ilgai – 613 dienų. 72 metų vyras 2022 m. vasarį pateko į ligoninę, užsikrėtęs šia infekcija, ir iki mirties praėjusių metų spalį taip ir nepasveiko. Manoma, kad 20 mėnesių trukusi COVID-19 liga yra ilgiausia, kurią kada nors buvo užfiksavę gydytojai. Medikai teigė, kad dėl sunkios imuninės sistemos būklės ir vėžio ligonis neturėjo pakankamai baltųjų kraujo kūnelių ar antikūnų kovai su virusu.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. Gruodžio viduryje Suomija uždarė savo rytinę sieną, nuo rugpjūčio per sienos su Rusija perėjas atvykus kone tūkstančiui vizos neturinčių migrantų. Suomija ir Rusija turi bendrą 1 340 km ilgio sieną.

„iPhone 15“ pirkėjai turėtų būti atidūs: naudodami netinkamas USB-C jungtis galite sudeginti savo įrenginį. Rugsėjo 22 d. „Apple“ išleis naująjį „iPhone“ ir pirmą kartą jame bus USB-C jungtis – tai bus perėjimas nuo „Apple“ naudojamų „Lightning“ jungčių.

Ukrainoje viešintis Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienio naktį dėl Rusijos atakos grėsmės turėjo leistis į slėptuvę. Pavojaus sirenos Kyjive ėmė gausti 4.40 val., R. Habeckas ir jo delegacija turėjo beveik pusantros valandos praleisti požeminiame viešbučio garaže. R. Habeckas atvyko į Ukrainą ketvirtadienį, penktadienį jis ketino surengti kelis susitikimus ir vėliau išvykti į Moldovą susitikti su ministru pirmininku Dorinu Receanu.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Suomija paprašė Europos Sąjungos (ES) pagalbos stabdant migrantus, kurie per bendrą sieną su Rusija mėgina patekti į ES, praneša agentūra „Reuters“. „Rengiame savo teisės aktus, tačiau mums reikia ir ES priemonių“, - sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpas, kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen apsilankęs pasienyje su Rusija. Pasak U. von der Leyen, Komisija sutinka su Suomija ir glaudžiai bendradarbiauja su migrantų kilmės šalimis.

Gydytojai paskelbė apie didelį pavojų dėl paslaptingos į gripą panašios ligos, taip pat primenančios COVID-19, dėl kurios Argentinoje kritiškai serga žmonės. Tarptautinė visuomenės sveikatos priežiūros sistema „ProMed“ balandžio 17 d. paskelbė perspėjimą po to, kai Buenos Airėse buvo pranešta apie 60 nežinomos ligos atvejų. Tai ta pati duomenų bazė, kuri pirmą kartą įspėjo valdžios institucijas apie COVID-19 dar 2019 m. pabaigoje.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį paragino laikytis santūriai ir vengti tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui. „Turime padaryti visa, kas įmanoma, [kad] visos šalys susilaikytų nuo eskalacijos tame regione“, – lankydamasi Suomijoje žurnalistams sakė U. von der Leyen. „Absoliučiai būtina, kad šis regionas išliktų stabilus ir kad visos šalys susilaikytų nuo tolesnių veiksmų“, – pabrėžė ji.

Viename iš Vokietijos regionų, kuriame pastaruosius 4 mėnesius buvo išbandoma naujoji socialinių išmokų kortelių sistema, džiaugiamasi jos rezultatais. Dalis migrantų pasirinko grįžti į tėvynę, kiti ieškosi darbo. Nuo šių metų balandžio tokia išmokų sistema įvesta visoje Vokietijoje. Eichsfeldo regiono administracija „Bild“ pasakojo, kad jau pajuto naujosios socialinių išmokų sistemos privalumus.

Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Jei moksleivis atsisakys mokytis rusų kalbos iki šių metų birželio 21 dienos, jis ar ji galės pasirinkti kitą užsienio kalbą 2024–2025 mokslo metams. Mokinių tėvai apie savo sprendimą turės informuoti mokyklos direktorių, o mokymo įstaiga turės suteikti galimybę mokytis kitos užsienio kalbos.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį svarsto naują „Europos konkurencingumo susitarimą“, kuriuo siekiama padėti 27 šalių blokui sumažinti atotrūkį nuo Kinijos ir JAV konkurentų, nes baiminamasi, kad priešingu atveju senojo žemyno pramonė liks nuošalyje. Nestabilioje geopolitinėje aplinkoje, iš naujo apibrėžiamoje tebesitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje ir didėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios kyla naujų ekonominių iššūkių, ES vadovai mano, kad reikia skubiai imtis veiksmų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyjivui.

Bendradarbiaujant Ukrainos saugumo tarnybai, Ukrainos generalinio prokuroro biurui ir Lenkijos teisėsaugos institucijoms, buvo sulaikytas Lenkijos pilietis, kuris pasisiūlė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis organizuojant pasikėsinimą į prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Ketvirtadienį sugriuvo Kopenhagos istorinės buvusios vertybinių popierių biržos pastato fasadas, pranešė gelbėjimo tarnybos, ugniagesiams toliau likviduojant antradienį kilusio gaisro padarinius. „Deja, sugriuvo fasadas“, – sakoma Kopenhagos gelbėjimo tarnybos žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle X, ir pridurdama, kad visi įvykio vietoje dirbę žmonės buvo evakuoti, nepranešta, kad būtų sužeistųjų.

Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“. „Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.

Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys. „Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį.

Prancūzijos rytuose netoli mokyklos ketvirtadienį užpuolikas peiliu sužeidė dvi šešerių ir 11 metų mergaites ir vėliau buvo sulaikytas, pranešė pareigūnai. Vienuolikmetė buvo peiliu sužalota prie mokyklos Sufelvejersaimo miestelyje netoli Strasbūro, o šešiametę tas pats vyras užpuolė netoliese. Policija nurodė, kad abiem mergaitėms buvo padarytos negilios žaizdos, ir pridūrė, kad užpuolikas nebuvo susijęs su radikalais ir anksčiau nebuvo žinomas saugumo tarnyboms.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų. Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.

Ketvirtadienį Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija, reaguodamos į Teherano savaitgalį surengtą ataką prieš Izraelį, paskelbė sankcijas Irano karinei bepiločių orlaivių programai. Vašingtonas nusitaikė į 16 asmenų ir du subjektus, susijusius su Irano dronų gamyba, įskaitant variklius „Shahed“ tipo dronams, panaudotiems per ataką balandžio 13 d., sakoma Iždo departamento pranešime.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad reali grėsmė Sakartvelui yra rusifikacija, o ne mitinė „ukrainizacija“, prieš kurią esą nukreiptas įstatymo projektas „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“. Tai sakoma Ukrainos užsienio politikos žinybos komentare, praneša „Ukrinform“. „Ukrainos užsienio reikalų ministerijai kelia susirūpinimą vidaus politinės situacijos Sakartvele paaštrėjimas, susijęs su įstatymo projekto „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ svarstymu šalies parlamente.

Lenkijos Senato pirmininkė Malgorzata Kidawa-Blonska ketvirtadienį sukritikavo prezidentą už susitikimą su buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Šalies vadovas Andrzejus Duda trečiadienį susitiko su amerikiečiu respublikonu „Trump Tower“ pastate Manhatano centre Niujorke.

Iš išorinių įvykių ir procesų Ukrainai didžiausią neigiamą poveikį daro problemos santykiuose su Lenkija, ypač - ilgalaikė lenkų ūkininkų sienos blokada. Tokius Razumkovo centro sociologinės tarnybos kovo 21–27 dienomis atliktos sociologinės apklausos rezultatus per spaudos konferenciją paskelbė tarnybos direktorius Andrijus Byčenka, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Jau šį mėnesį Ukrainos gynybos pramonė pirmą kartą pagamins dešimt savaeigių artilerijos pabūklų „Bohdan“, gegužę ir vėliau – dar daugiau. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Savos produkcijos dalis nuolat didėja. Valstybė su mūsų įmonėmis sudaro rimtas, ilgalaikes sutartis, kurios suteikia galimybę prognozuoti, įdarbinti žmones ir pritraukti investicijas.

Aštuntojo administracinio apeliacinio teismo teisėjų kolegija uždraudė politinės partijos „Slavų socialinė-patriotinė asamblėja“ („SPAS“) veiklą ir perdavė jos turtą valstybei. Tai pranešė Ukrainos teisminės valdžios portalas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad 2024 metų balandžio 18 d. teisėjų kolegija baigė nagrinėti administracinę bylą Nr.857/2/24 dėl politinės partijos „Slavų socialinė-patriotinė asamblėja“ uždraudimo.

39 metų Christopheris Reesas iš Bridžendo (Velsas) ir jo 7 metų sūnus Dylanas 2023 m. spalio mėnesį buvo išėję pasivaikščioti su šunimi į Southerndown paplūdimį Velse. Jie ieškojo fosilijų, kurių šioje vietovėje buvo aptikę ir anksčiau, tačiau jų radinys pasirodė esąs šiurpesnis nei manyta. Tėvas ir sūnus paplūdimyje rado, kaip manė, gyvūnų kaulus ir parsinešė juos namo, o paskui apimti panikos suprato, kad tai iš tikrųjų yra žmogaus palaikai.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius po parlamento rinkimų turi gerus šansus išlaikyti postą. Suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, jo valdančioji partija Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ) gavo 60 mandatų iš 151, pranešė Rinkimų komisija. Šiais duomenimis, HDZ su savo sąjungininkėmis laimėjo 34 proc. balsų – A. Plenkovičus neturės absoliučios daugumos, tačiau tikimasi, kad jį parems mažesnės partijos bei etninių mažumų atstovai.

Vokietijoje, anot žiniasklaidos, sulaikyti du šnipai, kurie čia Rusijos nurodymu šnipinėjo JAV kariuomenės objektus. Abu spėjami agentai, veikę Rusijos žvalgybos pavedimu, anot tyrėjų šaltinių, trečiadienį buvo sulaikyti Bairoite Bavarijoje, rašo „Spiegel“. Pagrindinis kaltinamasis esą yra 39-erių Rusijos ir Vokietijos pilietybes turintis vyras. Vienas šnipinėtų objektų buvo JAV kariuomenės objektas Grafenviore Bavarijoje.

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį Sakartvele vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš „užsienio įtakos“ įstatymą. Prieš tai parlamentas po pirmojo svarstymo pritarė ginčytino teisės akto projektui. Vakare apie 20 000 demonstrantų prie parlamento Tbilisyje blokavo eismą ir skandavo: „Ne rusiškam įstatymui“. Buvo sutelkta šimtai policininkų. Demonstrantai pateikė ultimatumą, reikalaudami per valandą atšaukti įstatymo projektą.

Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo vilą „Suzanne“ (dar vadinamą Rêverie) netoli Biarritzo, priklausančią verslininkui Artūrui Očeretnui, buvusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmonos Liudmilos vyrui, rašo prancūzų leidinys „Challenges“. 450 kv. m ploto Art Deco stiliaus dvaras su 0,5 ha parku, baseinu ir golfo aikštynu yra Anglet mieste ant Biskajos įlankos kranto. Apskaičiuota jo vertė – 5,4 mln. eurų. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, turtas buvo apleistas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. „Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.

Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. Nekilnojamojo turto magnatas D. Trumpas, kuriam buvo suteikta vienos dienos pertrauka nuo dalyvavimo teismo posėdžiuose prieš jį vykstant baudžiamajam procesui dėl pinigų už tylą mokėjimo, priims A. Dudą savo dangoraižyje „Trump Tower“ Manhatane.

Keturi šimtai milijonų dolerių – tokią sumą iš Lenkijos naftos milžinės „Orlen“ išviliojo sukčiai. „Orlen“ tvirtina, kad 400 milijonų sumokėjo už naftą ir jos produktus, tačiau jų negavo, o pinigų taip pat nebėra. Nauja Lenkijos valdžia dėl šio skandalo kraupsta, reikalauja skubiai aiškintis, kur dingo pinigai, o premjeras Tuskas rėžia dar aštriau – „Orlen“ vadina nešvaraus verslo specialistais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas (Kaja Kalas) palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė, kad Ukrainai nedelsiant reikia Aljanso veiksmų dėl jos oro gynybos sustiprinimo. „Esu dėkingas generaliniam sekretoriui ir NATO partnerėms už jų greitą atsaką. Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių jos oro gynybai sustiprinti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

Švedijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, leidžiantį asmenims paprasčiau teisiškai pasikeisti lytį. Pagal šį teisės aktą amžius, nuo kurio asmenys gali teisėtai pasikeisti lytį, sumažinamas nuo 18 iki 16 metų. Nepilnamečiams vis dar reikės globėjo, gydytojo ir Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos sutikimo. Be to, šiam žingsniui žengti nebereikės lyties disforijos diagnozės, medikų vadinamos psichologiniu stresu asmenims, kurių lytis neatitinka jų lytinės tapatybės.

Europos Sąjunga (ES) turėtų ir toliau remti Ukrainą, nes hipotetinė Rusijos pergalė kainuotų kur kas daugiau, pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, rašo „Ukrinform“. „Žengti bendrą žingsnį gynybos srityje nebus lengva. Tam reikės naujo Europos mąstymo gynybos srityje – nuo valstybių narių iki institucijų, pramonės ir investuotojų. Prireiks politinės ir moralinės drąsos stovėti kartu su Ukraina Europos žemėje tiek laiko, kiek reikės.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europa, susidūrusi su grėsmėmis, kurias kelia autoritarinių jėgų ašis nuo Maskvos iki Teherano, turi ryžtis kitam šuoliui į priekį gynybos srityje. „Pasaulis yra toks pavojingas, koks nebuvo per kelių kartų gyvenimo laikotarpį, o Europa yra jo viduryje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė vienoje Briuselio konferencijoje.

 Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį jo šalyje viešintiems Jungtinės Karalystės ir Vokietijos diplomatijos vadovams pareiškė, kad jo šalis pasilieka teisę gintis, pranešė jo biuras. B. Netanyahu komentarai britui Davidui Cameronui ir vokietei Annalenai Baerbock paskelbti praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturintį išpuolį prieš žydų valstybę, paleisdamas šimtus dronų ir raketų. Dauguma jų buvo perimti Izraelio ir jo sąjungininkų.

Prancūzija antradienį pranešė, kad konsultacijoms atšaukė savo ambasadorę Azerbaidžane, kaltindama Baku veiksmais, kurie pakenkė dvišaliams santykiams.

Viena Suomijos kibernetinio saugumo bendrovė trečiadienį pranešė atradusi pirmiau nežinomą kenksmingą programą, kuri tam tikrose operacinės sistemos „Windows“ versijose įdiegia slaptą virtualų prisijungimą ir dėl to jos tampa pažeidžiamos kibernetinėms atakoms.

Apklausa rodo, kad europiečių susidomėjimas būsimais Europos Parlamento rinkimais yra gerokai didesnis, jei lyginsime su rinkimais prieš penkerius metus, praneša agentūra „Reuters“. ES mastu 60 proc. respondentų nurodė, kad juos domina birželį vyksiantys rinkimai. Tai yra trimis procentiniais punktais didesnis rodiklis nei per apklausą rudenį ir net 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš penkerius metus, kai rodiklis buvo 49 proc.

Alyvuogių aliejus slysta iš Ispanijos mažmenininkų rankų. Šis pagrindinis virtuvės produktas pramintas „skystuoju auksu“, nes tapo labiausiai vagiama preke iš Ispanijos prekybos centrų. Dėl sausrų ir karščio bangų alyvuogių aliejaus kaina Ispanijoje išaugo, todėl jis šalyje tapo labai brangia preke. 70 proc. šalies regionų jis yra labiausiai vagiamas iš prekybos centrų, aplenkdamas kitus populiarius delikatesus, pavyzdžiui, „ibérico“ kumpį.