Šiais duomenimis, HDZ su savo sąjungininkėmis laimėjo 34 proc. balsų – A. Plenkovičus neturės absoliučios daugumos, tačiau tikimasi, kad jį parems mažesnės partijos bei etninių mažumų atstovai. Panašiai baigėsi ankstesni rinkimai, vykę 2020 m.
Antrąją vietą rinkimuose užėmė prezidentui Zoranui Milanovičiui artimas kairiųjų liberalų opozicinis aljansas „Rijeke Pravde“ („Teisingumo upės“), vadovaujamas socialdemokratų (SPD). Jis gavo 25 proc. balsų ir 42 mandatus.
Trečia stipriausia jėga tapo dešiniųjų nacionalistų partija „Domovinski Pokret“ („Tėvynės judėjimas“), surinkusi maždaug 9 proc. balsų. Ji turės 14 vietų. Stebėtojai mano, kad partija turi didelį derybinį potencialą ir gali suvaidinti svarbų vaidmenį.
Tikėtina, kad į parlamentą, surinkusi 9 proc. balsų, dar pateks žaliųjų ir liberalų partija „Mozemo“ („Mes galime“) bei dešiniųjų populistų aljansas, vadovaujamas partijos „Most“ („Tiltas“), gavęs maždaug 8 proc. balsų.
Oficialūs galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti kitą savaitę.
A. Plenkovičius pozicionuoja save kaip proavakarietišką ir proeuropietišką. Kritikai kaltina premjerą, kad jis tęsė jo pirmtakų pradėta korumpuotų tinklų plėtrą valstybėje ir administracijoje. Per beveik aštuonerius kadencijos metus A. Plenkovičius dėl korupcijos skandalų prarado 30 ministrų.
A. Plenkovičius remia Ukrainą, o opozicija – ne.
